Mokymosi motyvacija
5 (100%) 1 vote

Mokymosi motyvacija

TURINYS

Įvadas 2 psl.

1. Motyvacija. Motyvacijos teorijos 3 psl.

1.1 Mokymosi poreikio susiformavimo mechanizmas 5 psl.

1.2 Mokymosi motyvacijos rūšys 6 psl.

2. Mokymosi klasifikacija ir suaugusiųjų mokymosi ypatumai 9 psl.

2.1 Mokymosi klasifikacija 9 psl.

2.2 Dirbančiųjų mokymosi ypatumai 10 psl.

3. Šiuolaikinio požiūrio į mokymąsi atspindžiai visuomenėje 11 psl.

3.1 Mokymasis visą gyvenimą 11 psl.

3.2 Besimokančios organizacijos 12 psl.

3.3 Žinių (besimokanti) visuomenė 14 psl.

4. Dirbančiųjų mokymosi motyvacijos tyrimai Lietuvoje 15 psl.

Išvados 17 psl.

Naudoti informacijos šaltiniai 18 psl.

ĮVADAS

Pereinant į Žinių amžių, keičiasi požiūris į tai, kas yra mokymasis, kur, kaip ir kuriems tikslams jis vyksta. Vis labiau tikimasi, kad mokymo ir mokymosi metodai bei sąlygos prisitaikys prie gana prieštaringų interesų, poreikių ir reikalavimų.

Žinių ekonomikos sąlygomis žmogiškųjų resursų plėtojimas ir naudojimas yra lemiamas veiksnys, išlaikant konkurencingumą. Šiame kontekste diplomai, sertifikatai ir kiti kvalifikaciją liudijantys dokumentai yra svarbūs darbdaviams ir individams darbo rinkoje bei įmonėje. Darbdaviams vis labiau reikia kvalifikuotų darbuotojų. Didėja konkurencija dėl darbo vietų. Todėl kyla pripažinto mokymosi poreikis.

Anksčiau perėjimas iš švietimo ir mokymo į darbo rinką įvykdavo tik kartą žmogaus gyvenime – kai jis, jaunuolis, baigdavo mokyklą ar universitetą ir ieškodavo darbo. Kartais dar prireikdavo profesinio ugdymo. Šiandien suvokiame, kad žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurias įgyjame vaikystėje ir jaunystėje, mokykloje, kolegijoje ar universitete, neužteks visam gyvenimui. Siekiant įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą, labai svarbu integruoti mokymąsi į suaugusiųjų gyvenimą. Būtina, kad visuomenė išmoktų mokytis ir teigiamai žiūrėtų į mokymąsi.

Jei žmonės norės mokytis, jie susiplanuos nuoseklią mokymosi veiklą. Tačiau jie nenorės mokytis, jeigu ankstesnė mokymosi patirtis buvo nesėkminga ir asmeniškai neigiama. Jie nenorės tęsti mokslo, jei galimybės praktiškai neprieinamos laiko, vietos ar pasiūlos prasme. Jie neturės mokymosi motyvų, jeigu jo turinys ir metodai neatitinka jų kultūrinių perspektyvų ir gyvenimiškos patirties. Jie nenorės gaišti laiko, dėti pastangų ir pinigų į tolesnį mokymąsi, jei anksčiau įgytos žinios, įgūdžiai ir patyrimas tinkamai nepripažįstamas dėl asmeninių priežasčių ar neįvertinamas darbe. Individuali mokymosi motyvacija ir įvairios mokymosi galimybės yra esminės sąlygos mokymuisi visą gyvenimą sėkmingai vykti.

Švietimas ir mokymas tapo svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo jų priklauso žmonių šansai įsitraukti į gyvenimą, jame dalyvauti ir kilti. Vis sudėtingesnis jaunų žmonių perėjimas nuo mokymosi prie darbo. Tai rodo, kas laukia įvairaus amžiaus žmonių ateityje. Užimtumas yra, be jokios abejonės, svarbiausias sėkmingo mokymosi rezultatas. Tačiau visuomeninis aktyvumas reiškia daug daugiau nei apmokamas darbas. Mokymasis atveria kelius į patenkinamą ir produktyvų gyvenimą šalia asmens darbinės veiklos.

1. Motyvacija. Motyvacijos teorijos.

Motyvacija apibūdinama kaip noras kažką padaryti, jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį. Tai vienas iš svarbesniųjų žmogaus elgesį lemiančių veiksnių. Motyvacija suteikia energijos, nukreipia link tikslo žmogaus veiklą. Motyvai visada susiję su asmens poreikiais.

Poreikiai – tai, ko individui subjektyviai ar objektyviai reikia jo fiziniam ar psichiniam (dvasiniam) komfortui.

Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Pastarosios sužadina konkrečius tikslus, kuriuos įgyvendinus, patenkinamas poreikis ir sumažinama įtampa. Aprašytas elementarus motyvacijos procesas grafiškai pavaizduotas 1 paveiksle.

Nepatenkintas

poreikis

Įtampa

Paskatos

Paieška

Patenkintas poreikis Sumažėjusi

įtampa

1 pav. Elementarus motyvacijos procesas (S. T. Robbins, 2003)

Be to motyvai dar susiję ir su žmogaus interesais, vertybėmis, pažiūromis, įsitikinimais. Kartais motyvacijai impulsą suteikia jausmai ir emocijos arba asmenybės, charakterio bruožai. Motyvacijos pagrindas, kertinis akmuo – kryptingumas ir veržlumas.

Psichologai teigia, kad poreikis susiformuoja, kai žmogus jaučia fiziologinį arba psichologinį kažko tai trūkumą. Motyvacijos teorijos leidžia suklasifikuoti poreikius į dvi grupes:

 pirminius poreikius;

 antrinius poreikius.

Pirminiai poreikiai savo prigimtimi yra fiziologiniai ir, kaip taisyklė, įgimti. Tai maisto, vandens, oro, miego, sekso poreikiai.

Antriniai poreikiai savo kilme yra psichologiniai: pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios, priklausomumo poreikiai. Šie poreikiai paprastai siejami su patirtimi. Kadangi žmonių sukaupta patirtis yra skirtinga, todėl antriniai atskirų žmonių poreikiai skiriasi daug labiau negu pirminiai (B. Leonienė, 1997).

Poreikių neįmanoma akivaizdžiai pastebėti ar pamatuoti. Apie jų egzistavimą galima spręsti tik iš žmonių elgesio, nes būtent poreikiai motyvuoja konkrečius žmonių veiksmus.

Žmogaus jaučiamas poreikis skatina jį veikti, ką nors daryti. Tikslas šiuo
atveju yra suprantamas kaip poreikio patenkinimo įrankis, būdas. Atsižvelgdamas į poreikių patenkinimo laipsnį, žmogus pats nusprendžia, kaip jam reikėtų elgtis ateityje.

Motyvacijos teorijų gausa liudija, kad žmogų nuo seno domino poreikių prigimtis, jų įtaka žmogaus veiklai, jo elgesiui. Pagal tai, kuo grindžiamas žmogaus elgesys darbe ir kokios vidinės tokio elgesio priežastys, motyvacijos teorijas priimta skirstyti į dvi pagrindines kryptis:

 turinines – motyvacijos turinį analizuojančias teorijas;

 procesines – motyvacijos procesą analizuojančias teorijas (I. Bučiūnienė, 1996).

Dirbančiųjų mokymas suprantamas kaip asmenų su patirtimi mokymas, kur suderinama patirtis ir teorinės žinios arba kaip mokymasis visą gyvenimą. Jų mokymosi motyvacija yra palyginti mažai tyrinėta. Tačiau mokymosi motyvai visada susiję su pagrindinių fiziologinių ir aukštesniųjų (dvasinio augimo) poreikių tenkinimu, orientuoti į gyvenimą.

Dirbančiųjų mokymosi motyvacijos atsiradimui pagrįsti labiausiai tinkančiomis teorijomis yra:

 McClellando poreikių teorija;

 priežasčių aiškinimo teorija;

 teorija, pagrįsta M. Csikszentmihalyi‘o darbais.

McClellando poreikių teorija teigia, kad šių laikų visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti. Jo nuomone, energingai veikti žmones skatina:

 Pasiekimų poreikis. Tai siekimas pranokti kitus, pasiekti kuo geresnius rezultatus, (vertinant pagal tam tikrus standartus), pastangos išsikovoti sėkmę. Žmonės, turintys tokį poreikį, siekia asmeninių tikslų, bet ne atlygio už sėkmę.

 Valdžios poreikis. Tai troškimas daryti poveikį ir turėti įtaką kitiems žmones bei juos valdyti. Žmonės, turintys tokį poreikį, pirmenybę teikia konkurencingoms ir nuo užimamos padėties priklausomoms situacijoms, linkę vadovauti ir rūpintis prestižu.

 Poreikis priklausyti. Tai draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių troškimas. Žmonės, turintys tokį poreikį, ieško draugystės ir situacijų, kuriose bendradarbiaujama, o ne konkuruojama. Jiems svarbūs santykiai, grindžiami tarpusavio supratimu.

Svarbiausias šios teorijos aspektas – laimėjimo (arba sėkmės) poreikis. Tai noras savo darbą atlikti iki galo ir sėkmingai.

Pagal priežasčių aiškinimo teoriją menka laimėjimų motyvacija pasižymi tie žmonės, kurie savo sėkmes laiko atsitiktinėmis, o nesėkmes pateisina sugebėjimų stoka. Aukšta laimėjimų motyvacija pasižymintys žmonės sėkmes sieja su savo sugebėjimais, o nesėkmes – su pastangų stoka.

1.1. Mokymosi poreikio susiformavimo mechanizmas.

E. Jensen teigia, kad žmogaus smegenims patinka mokytis ir žmogus nusiteikęs mokytis didžiąją savo gyvenimo dalį. Susiduriant su nuolat besikeičiančia aplinka, kyla natūralus noras ją pažinti, ištirti ir prisitaikyti. Galima teigti, jog mokymosi poreikis yra reakcijos į aplinkos pažinimą ir jos pokyčius išraiška.

Mokymosi motyvacija perkelia individą iš nuobodulio į susidomėjimą. Daugeliui tenka, labai įsigilinus į mokomąjį dalyką, pajausti džiaugsmą, nors pakankamai greitai perprasti mokomojo dalyko ir nepavyksta. Mokymosi motyvacija teikia energijos ir daro individo veiklą kryptingą.

Sparčiai besikeičiant organizacijų valdymui, gamybai, prekybos organizavimui, kada naudojamos naujos technologijos, diegiami inovaciniai procesai, kompiuterizuojamos darbo vietos, keičiasi ir darbo vietų, įgūdžių bei patirties reikalavimai. Mokymasis panaikina atsirandančius skirtumus tarp turimų ir reikalingų žinių bei patirties. Poreikio mokymuisi atsiradimas schematiškai pavaizduotas 3. paveiksle.

TURIMOS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI

SPRAGA

REIKALINGOS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI

MOKYMAS

3. pav. Poreikio mokymuisi atsiradimas

Poreikis mokymuisi yra proporcingas turimų žinių ir įgūdžių bei reikalingų žinių ir įgūdžių skirtumui. Mokymosi objektas tiesiogiai turi būti susijęs su iškilusia problema, nes tikimasi, jog naujos žinios ir įgūdžiai padės ją išspręsti. Mokymasis laikomas priemone užsibrėžtiems tikslams pasiekti, o ne tikslu.

Priimta manyti, kad viskas, ką žmogus daro, yra nukreipta kokių nors poreikių patenkinimui. Pagal A. Maslowo poreikių piramidę saugumo poreikis priskiriamas žemesniam lygiui. Tačiau jis labai svarbus mokymosi motyvacijai žmogaus gyvenime. Mokymasis turi įtakos saugumo poreikių tenkinimui: „nemokėsi – nedirbsi, nedirbsi – neturėsi pragyvenimo šaltinio“. Rūpinimasis ateitimi, noras, kad tavo ar tavo šeimos gyvenimas būtų pastovus, kad galima būtų numatyti į priekį – motyvai, priskiriami dažnam besimokančiajam. A. Maslowo poreikių piramidė, modifikuota A. A. Root (N.L. Gage, D.C. Berliner, 1994), ir jų ryšys su mokymosi poreikio atsiradimu pateiktas 4. paveiksle.

Saviraiška:

tapimas tuo, kuo žmogus iš tikrųjų

nori tapti.

Estetiniai poreikiai Estetiniai poreikiai:

Teigiamas visų dalykų, su kuriais gyvenime susiduriama, tvarkos ir pusiausvyros vertinimas, grožio jausmas ir meilė viskam.

Gerų veiklos rezultatų, intelektualiniai poreikiai Poreikis suprasti:

abstrakčiomis teorijomis reiškiamos žinios apie ryšius, sistemas ir procesus; žinių ir mokslo teiginių jungimas į plačias sistemas.

Žinių poreikis:

noras gauti informacijos ir mokslo, žinoti, kaip ką
daryti, žinoti daiktų, reiškinių ir simbolių reikšmę.

Bendravimo socialiniai poreikiai Poreikis būti gerbiamam:

noras, kad kiti pripažintų tave esant unikalią asmenybę, turinčią savitų gabumų, vertingų savybių, noras būti savitam, skirtingam nuo kitų.

Poreikis priklausyti kokiai nors grupei:

noras būti priimtam į kokią nors grupę, žinoti, kad kiti žino tave esant grupės nariu ir pageidauja, kad būtum su jais.

Fiziologiniai, organizaciniai poreikiai Saugumo poreikiai:

rūpinimasis ateitimi, noras, kad tavo ar tavo šeimos gyvenimas būtų pastovus, kad galima būtų numatyti į priekį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1556 žodžiai iš 5147 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.