Mokymosi visa gyvenima memorandumo 3-ios tezės aptarimas
5 (100%) 1 vote

Mokymosi visa gyvenima memorandumo 3-ios tezės aptarimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Marius Blaževičius

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO

3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS

Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas

Tikrino: V.Zuzevičiūtė

KAUNAS 2005

Įvadas

Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį

jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta

įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo

ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą

gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo

sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose

švietimo politikos dokumentuose.

Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegti

naujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dar

tik pradedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulinti

visuomenę.

Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais.

Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaip

būtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visą

gyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės narių

žinias.

Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.

Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.

Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką ir

nuoseklią „mokymosi visą gyvenimą“ sistemą. Klesti biurokratija ir

smulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiose

mokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademinio

jaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo ir

fundamentaliojo mokslo plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio ir

neaiškių perspektyvų spartėja „protų nutekėjimas“. Dabartinės Vyriausybės

noras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiama

kolegijų kūrimo eiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių ir

noro integruotis į europines struktūras.

Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiška

visuomene formuoja šalies švietimui, kaip išskirtinei sričiai, prioritetinį

valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniai

švietimo reformos darbai.

Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujų

kelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata bei

intensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėms

technologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.

Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (word

processor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kurie

moko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveik

nenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.

Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamo

mokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamos

mokymo procese.

Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojo

vaidmuo keičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi proceso

dalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasi

palyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.

Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominę

ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar

didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį

mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir

sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos

visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekia

perkeldama mokyklas į informacijos amžių.

Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau be

aktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingų

permainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaip

besimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikių

įvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms teikia

kompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.

Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupių

poreikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra

per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipo

vaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypač

paskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yra

sukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yra

negausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.

Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių ir

įgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yra

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 684 žodžiai iš 2261 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.