Mokymosi visa gyvenima memorandumo 3-ios tezės aptarimas
5 (100%) 1 vote

Mokymosi visa gyvenima memorandumo 3-ios tezės aptarimas

1121

Vytauto Didžiojo universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Marius Blaževičius

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO

3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS

Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas

Tikrino: V.Zuzevičiūtė

KAUNAS 2005

Įvadas

Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį

jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta

įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo

ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą

gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo

sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose

švietimo politikos dokumentuose.

Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegti

naujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dar

tik pradedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulinti

visuomenę.

Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais.

Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaip

būtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visą

gyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės narių

žinias.

Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.

Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.

Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką ir

nuoseklią „mokymosi visą gyvenimą“ sistemą. Klesti biurokratija ir

smulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiose

mokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademinio

jaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo ir

fundamentaliojo mokslo plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio ir

neaiškių perspektyvų spartėja „protų nutekėjimas“. Dabartinės Vyriausybės

noras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiama

kolegijų kūrimo eiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių ir

noro integruotis į europines struktūras.

Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiška

visuomene formuoja šalies švietimui, kaip išskirtinei sričiai, prioritetinį

valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniai

švietimo reformos darbai.

Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujų

kelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata bei

intensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėms

technologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.

Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (word

processor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kurie

moko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveik

nenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.

Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamo

mokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamos

mokymo procese.

Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojo

vaidmuo keičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi proceso

dalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasi

palyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.

Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominę

ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar

didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį

mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir

sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos

visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekia

perkeldama mokyklas į informacijos amžių.

Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau be

aktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingų

permainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaip

besimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikių

įvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms teikia

kompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.

Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupių

poreikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra

per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipo

vaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypač

paskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yra

sukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yra

negausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.

Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių ir

įgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yra

daug mokymo programų, kurios paruoštos pagal tai, ką sugeba duoti

dėstytojas, o ne pagal tai, ko reikia rinkai ir moksleiviams.

Mokymo kokybė labai priklauso nuo profesinių mokyklų mokomosios bazės

kokybės. Reikia iš esmės padidinti investicijas į profesinių mokyklų bazę.

Kita vertus, daugeliui yra aišku, kad mokyklų bazė technologinėmis

naujovėmis niekada neprilygs įmonėms. Todėl siūloma plėtoti mokyklų ir

įmonių partnerystę, diegti dualinio mokymo sistemas.

Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link,

kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi,

dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros,

užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Lietuva nepilnai išnaudoja šį

potencialą, nes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus.

Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.

Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai.

Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnį

informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Plati

gaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotis

naujai sukuriamų produktų ir paslaugų pagalba. Skaitmeninės informacijos

pavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos,

sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčios

nepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.

Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikia

pakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų,

prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekybos

kompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas į

jų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintas

produktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms ir

mažoms, reikia reaguoti į rinkos pertvarkymus.

Mokymosi naujovių diegimo sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimo

pilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgyti

įgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingai

sąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimą

vartotojų tarpe.

Naujojoje ekonomikoje rinkos Europoje bus plėtojamos tik tuo atveju,

jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtoti

stipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tas

rinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.

Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankią

aplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas.

Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės,

turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turi

atspindėti Lietuvos kultūrinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvos

sėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei verslo

atstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, tiekiant aukštos

kokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1136 žodžiai iš 2261 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.