Vytauto Didžiojo universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Marius Blaževičius
MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO
3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS
Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas
Tikrino: V.Zuzevičiūtė
KAUNAS 2005
Įvadas
Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį
jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta
įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo
ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą
gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo
sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose
švietimo politikos dokumentuose.
Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegti
naujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dar
tik pradedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulinti
visuomenę.
Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais.
Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaip
būtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visą
gyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės narių
žinias.
Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.
Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.
Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką ir
nuoseklią „mokymosi visą gyvenimą“ sistemą. Klesti biurokratija ir
smulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiose
mokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademinio
jaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo ir
fundamentaliojo mokslo plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio ir
neaiškių perspektyvų spartėja „protų nutekėjimas“. Dabartinės Vyriausybės
noras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiama
kolegijų kūrimo eiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių ir
noro integruotis į europines struktūras.
Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiška
visuomene formuoja šalies švietimui, kaip išskirtinei sričiai, prioritetinį
valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniai
švietimo reformos darbai.
Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujų
kelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata bei
intensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėms
technologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.
Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (word
processor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kurie
moko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveik
nenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.
Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamo
mokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamos
mokymo procese.
Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojo
vaidmuo keičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi proceso
dalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasi
palyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.
Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominę
ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar
didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį
mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir
sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos
visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekia
perkeldama mokyklas į informacijos amžių.
Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau be
aktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingų
permainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaip
besimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikių
įvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms teikia
kompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.
Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupių
poreikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra
per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipo
vaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypač
paskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yra
sukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yra
negausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.
Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių ir
įgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yra
daug mokymo programų, kurios paruoštos pagal tai, ką sugeba duoti
dėstytojas, o ne pagal tai, ko reikia rinkai ir moksleiviams.
Mokymo kokybė labai priklauso nuo profesinių mokyklų mokomosios bazės
kokybės. Reikia iš esmės padidinti investicijas į profesinių mokyklų bazę.
Kita vertus, daugeliui yra aišku, kad mokyklų bazė technologinėmis
naujovėmis niekada neprilygs įmonėms. Todėl siūloma plėtoti mokyklų ir
įmonių partnerystę, diegti dualinio mokymo sistemas.
Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link,
kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi,
dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros,
užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Lietuva nepilnai išnaudoja šį
potencialą, nes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus.
Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.
Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai.
Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnį
informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Plati
gaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotis
naujai sukuriamų produktų ir paslaugų pagalba. Skaitmeninės informacijos
pavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos,
sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčios
nepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.
Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikia
pakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų,
prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekybos
kompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas į
jų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintas
produktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms ir
mažoms, reikia reaguoti į rinkos pertvarkymus.
Mokymosi naujovių diegimo sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimo
pilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgyti
įgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingai
sąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimą
vartotojų tarpe.
Naujojoje ekonomikoje rinkos Europoje bus plėtojamos tik tuo atveju,
jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtoti
stipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tas
rinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.
Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankią
aplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas.
Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės,
turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turi
atspindėti Lietuvos kultūrinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvos
sėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei verslo
atstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, tiekiant aukštos
kokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.