Mokymosi visą gyvenimą memorandumo tezių raiška Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Mokymosi visą gyvenimą memorandumo tezių raiška Lietuvoje

2000 m. kovą Europos Taryba Lisabonoje numatė Europos sąjungos politiką ir veiksmus. Buvo prieita išvada, kad sėkmingą perėjimo prie žiniomis pagrįsto ūkio ir visuomenės turi lydėti perėjimas prie mokymosi visą gyvenimą. Tai patvirtina, kad Europa neginčijamai įžengė į Žinių amžių ir kad tai turės įtakos kultūriniam, ekonominiam bei socialiniam gyvenimui. Kadangi mokymosi, gyvenimo ir darbo modeliai labai sparčiai kinta, tai ne tik individai turi prisitaikyti prie pokyčių, bet turi keistis ir veiklos būdai. Šio Memorandumo tikslas – pradėti visos Europos diskusiją apie išsamią mokymosi visą gyvenimą strategiją individualiu ir ir instituciniu lygiu visose visuomeninio ir asmeninio gyvenimo srityse.

Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose švietimo politikos dokumentuose.

Mokymosi visą gyvenimą memorandumo diskusija neaplenkė ir Lietuvos. Tai davė naują impulsą pergalvoti visą švietimo ir studijų sistemą, susimąstyti, kur esama, kur einama, su kokiomis problemomis susiduriama, ką dar reikia padaryti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų gauti kokybišką pagrindinį išsilavinimą, kad įvairios mokymo institucijos, neformalūs kursai, duotų žmogui tai, ko jam labiausiai reikia gyvenime, kad jis galėtų jaustis kaip orus Europos ir pasaulio pilietis, saugus darbo rinkoje.

Memorandume išskiriamos šešios svarbiausios tezės, numatančios atviros diskusijos apie šio mokymosi įgyvendinimą struktūrą. Šios tezės grindžiamos europiniu lygiu per bendruomenės programas surinkta patirtimi.

Pirma tezė: nauji pagrindiniai įgūdžiai – visiems

Ekonominiai ir socialiniai pokyčiai modernina pagrindinius įgūdžius, kuriuos kiekvienas privalo turėti bent minimaliai, kad galėtų dalyvauti darbinėje veikloje. Nauji svarbiausieji įgūdžiai yra šie: informacinės technologijos, užsienio kalbos, technologinė kultūra, verslininkystė ir socialiniai gebėjimai. Šie įgūdžiai reikalingi aktyviai dalyvaujant žinių visuomenės ir ekonomikos gyvenime-darbo rinkoje ir darbe, sparčiame, tikrame bendruomenės ir demokratijos gyvenime.

Informacinės technologijos (IT)

Įgūdžių spragos ir neatitikimai informacijos ir komunikacijų srityse yra plačiai pažįstami. Būtent dėl jų tam tikruose regionuose, tam tikrose pramonės šakose ir tarp nepasiturinčiųjų nedarbo lygis nuolat laikosi aukštas.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 1998 metais vidutiniškai vienas ugdymui skirtas kompiuteris teko 72 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministerija jau beveik pasiekė, kad vidutiniškai vienas kompiuteris tektų dešimčiai 9-12 klasėse moksleivių, o visi mokiniai baigdami mokyklą jau mokėtų naudotis kompiuteriu.

Studentų sąjungos atliktoje apklausoje atsakydami į klausimą, ar turi pakankamas sąlygas naudotis Internetu, 60 proc. studentų nurodė, jog nepakankamas, 15 proc.- pakankamas ir 25 proc.- visiškai pakankamas.

Akcentuojamas dėmesys į potencialų mokyklų bibliotekų bei viešųjų bibliotekų vaidmenį, suteikiant galimybę jį įgyti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Turint omenyje viešųjų bibliotekų filialų mažuose miesteliuose ir kaimuose jungimą su mokyklų bibliotekomis, šis vaidmuo dar labiau didėja.

2001 metais Vyriausybė patvirtino “Nacionalinės informacijos visuomenės plėtros strategiją”. Šiame dokumente tvirtinama, kad informacinių technologijų (IT) pajėgumai bei specialios kompetencijos šioje srityje nauda bus jaučiama tik tada, kai kiekvienas asmuo galės, žinos, kaip pasinaudoti teikiamomis galimybėmis, ir suvoks, ką reiškia būti informacijos visuomenės nariu. Tuo tarpu, vis dar daugelis Lietuvos gyventojų negali arba nemoka naudotis IT. Nieko nestebina kai kurie atvejai, kai mokytojus kompiuterinio raštingumo moko mokiniai.Ypatingai nepalankios sąlygos yra kaimiškose vietovėse. Neturėdama reikiamų įgūdžių, komunikacijos kanalų ir būdama nepakankamai finansiškai pajėgi, kaimo bendruomenė beveik neturi galimybės naudotis IT ir kompiuterių tinklais. Kaimiškų vietovių ugdymo įstaigose besimokantiems, mokiniams vis dar trūksta mokomosios literatūros, kvalifikuotų mokytojų ir kompiuterių; jie neturi galimybių naudotis Internetu.

Nacionalinės informacijos visuomenės plėtros strategijoje numatyta organizuoti bendrus gyventojų, bei studentų, dėstytojų, kultūros ir švietimo darbuotojų užsiėmimus, kuriuose būtų mokomasi naudotis IT, taip pat įkurti specialius mokymo centrus, kuriuose, ypatingai kaimiškų vietovių gyventojams, būtų suteikiamos pagrindinės, leidžiančios naudotis IT, žinios. Tikimasi, kad ateityje mokiniai privalės laikyti valstybinį kompiuterinio raštingumo egzaminą, o, norintieji jam pasiruošti ar papildomai tobulintis, galės įgyti papildomų žinių specialiuose mokymo centruose.

Bendruomenės grupės, kurioms nepavyko įgyti kompiuterinio raštingumo, gali tai pakeisti turėdami savo iniciatyvą mokytis, lankyti

kursus. Tačiau kažkas (valstybė, savivaldybė, darbdaviai) turi organizuoti nemokamus mokymus.

Užsienio kalbos

Užsienio kalbų mokėjimas apima techninius, kultūrinius ir estetinius bendravimo gebėjimus.

Užsienio kalbos mokytojų apklausa parodė, kad šiuo metu geriausias galimybes įgyti užsienio kalbos įgūdžių turi mokyklose besimokantys asmenys, blogiau vertinamos dirbančiųjų galimybės ir blogiausiai vertinamos priešpensijinio ir pensijinio amžiaus žmonių galimybės.

Šiuo metu geriausiai Lietuvos žmonės moka rusų kalbą (8 balai iš 10), anglų (6 balai) bei vokiečių (4 balai). Kitų kalbų mokėjimas (prancūzų, skandinavų) vertinamas 1-2 balais.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria suaugę Lietuvos gyventojai mokydamiesi užsienio kalbų: finansinės galimybės, nepasitikėjimas savo jėgomis ir motyvacijos stoka.

Technologinė kultūra

Dažnai technologinės kultūros sąvokai reikia papildomo paaiškinimo. Technologinės kultūros įgūdžių formavimas daugiau suvokiamas kaip suaugusiųjų švietimo arba profesinio ugdymo turinio dalykas. Bendrojo lavinimo mokyklų programose jis beveik neatsispindi. Taigi šiam gebėjimui ugdyti Lietuvoje reikia skirti ypač didelį dėmesį.

Verslumas

Verslininkystės įgūdžiai leidžia tiek patobulinti individualų darbą, tiek paįvairinti kompanijos veiklą; jie taip pat padeda kurti naujas darbo vietas egzistuojančiose įmonėse, ypač mažose ir vidutinėse, ir įsidarbinti pačiam.

Panašiai kaip technologinė kultūra, verslumas traktuojamas labiau kaip suaugusiųjų švietimo ir profesinio ugdymo turinio dalykas. Bendrojo lavinimo mokyklose šiam įgūdžiui lavinti skiriamas menkas dėmesys. Dėl pernelyg mažo Lietuvos jaunimo domėjimosi nuosavo verslo kūrimu buvo kreiptasi į šalies Vyriausybę ir siūloma į 2004-2008 metų Vyriausybės priemonių planą įtraukti jaunimo verslumo plėtrai skirtas kompleksines priemones bei skirti finansavimą jų įgyvendinimui. Žymiai didesnis dėmesys šiam gebėjimui skiriamas profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose (kolegijose). Visų jų programose yra verslumo moduliai.

Kaip rodo Ūkio ministerijos atlikti tyrimai, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai verslumo žinių trūkumo dar nesuvokia kaip vienos iš svarbių kliūčių verslo plėtrai. Tuo tarpu bankai pažymi, kad smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo galimybės išnaudojamos tik 50 procentų. Dažniausiai dėl to, kad smulkieji verslininkai nesugeba paruošti kokybiškų verslo planų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1122 žodžiai iš 3715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.