Mokytis – tai atrasti
5 (100%) 1 vote

Mokytis – tai atrasti

Visais laikais pedagogas savo darbo procese turėjo mokėti mokymąsį

paversti kuo patrauklesnį ir labiau prieinamą mokiniui, kaip to proceso

dalyviui.

N.M.Grendstad knygoje “Mokytis – tai atrasti” būtent ir atskleidžiamos

pagrindinės tezės, leidžiančios kiekvienam mokytojui labiau suprasti

jausmų, vaizduotės, kūno kalbos ir atradimo esmės įtraukimą į mokymo

procesą.

Pateiksiu keletą man labiausiai patikusių minčių ir bandysiu jas trumpai

interpretuoti savo žodžiais susiedama jas su būsimąja pedagogo profesija.

Visų pirma, yra labai svarbu pažinti atradimo sąvoką mokymo procese.

Atrasti – tai ką nors pastebėti, išsiaiškinti, pamatyti, sutelkti į ką nors

dėmesį. Atrasti iš tikrųjų reiškia pastebėti tai, kas visą laiką buvo, tik

iki šiol mes to nematėme. Paprasčiau kalbant, atrasti – tai lyg kažką

atidengti, kas buvo uždengta. Tačiau niekas kitas, o tik pats žmogus gali

sau ką nors atrasti. Galima rasti ne vieną pavyzdį mokykloje, kada

mokytojai pateikdami naują, skirtingai suvokiamą temą, bando mokinius

įtikinti vienu ar kitu teisingu teiginiu, bet niekada neatsižvelgia į tai,

kad mokiniai gali suprasti vieną ar kitą naują dalyką skirtingai. Tai yra

kiekvienas mokinys gali suprasti tik tai, ką jis pats atrado, o ne kitas.

Vadinasi, mokytojui yra labai svarbu leisti kiekvienam vaikui interpretuoti

savaip, taip kaip jis pats suvokia reiškinį jį pats ir atradęs.

Tačiau dažnai galima atrasti daugiau, negu manome. Iš tikrųjų jeigu

mokinys ims sekti tik tuo, ką vienas ar kitas asmuo pats yra atradęs, tada

jis pats nesugebės mąstyti savo mintimis ar savo paties suvokimu. Mokinys

turi mokėti susidurti su problemomis, kurias privalo pats spręsti, ir pats

suprastų tai, ką norėjo. Tai – esminis mokymosi atrandant bruožas. Kai ką

nors atrandame, mes gauname naujų žinių, o tai jau savaime palengvina

mokymo procesą. Taip pat mokytojui yra labai svarbu būti pasiruošusiam tam,

kad mokiniai neretai gali atrasti daugiau negu jis pats. Taigi, pedagogas

turi išmanyti dėstomą dalyką taip, kad sugebėtų pralenkti mokinius, kuriems

dažnai iškyla daug naujų klausimų.

Antra vertus, labai svarbūs yra jausmai, be kurių nevyktų joks

bendravimas. Mes jaučiame labai daug teigiamų ar neigiamų jausmų.

Pripažįstant didelę jausmų įtaką mokymui, asmeninei sritims ugdymo procese

pabrėžiama, kad mokinys turi išmokti pažinti savo jausmus, kurie taip pat

gali padėti įgyti naujų ir gilesnių žinių. Tačiau jausmai yra subjektyvūs,

daugiau susiję su pačiu asmeniu ir tik pats gali savo jausmus jausti.

Pavyzdžiui, jeigu mokinys dėl kažkiokios priežasties yra liūdnas, mokytojas

neturėtų jam ‘primesti’ savo įsivaizduojamos to jausmo interpretacijos, nes

tik pats vaikas žino, kas ir kaip darosi jam. Be kita ko, labai svarbi yra

kūno kalba, kuri yra paremta būtent jausmais. Tačiau nereikia pamiršti ir

to, kad mokiniai nuolatos stebi mokytoją, mato jo nuotaikas ir t.t. todėl

mokytojui labai svarbu kontroliuoti savo jausmus mokinų atžvilgiu.

Bet visgi, koks jausmų pažinimo tikslas? Jausmai būtini medžiagai, su

kuria dirbama, įprasminti. Mokiniai taip pat geriau sugeba praktiškai

taikyti žinias kasdieninėse situacijose.

Labai svarbi mokymo proceso dalis yra vaizduotė. Vaizduotė yra viena iš

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 542 žodžiai iš 1066 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.