Mokytojų ir mokinių bendravimo problemos ugdymo tikrovėje empirinio tyrimo rezultatai
5 (100%) 1 vote

Mokytojų ir mokinių bendravimo problemos ugdymo tikrovėje empirinio tyrimo rezultatai

IV. Mokytojų ir mokinių bendravimo problemos ugdymo tikrovėje

(empirinio tyrimo rezultatai)

Santrauka

Nesunku suprasti, kad šilti mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai,

pagrįsti abipuse meile, pagarba, išklausymu, įsijautimu, supratimu

besąlygišku priėmimu yra mokymo ir mokymosi sėkmės pamatai. Šiame tyrime

analizuosiu pradinių trečių klasių mokytojų ir mokinių bendravimo ypatumus.

Siekiama atskleisti bendravimo ypatumus tarp mokytojo ir mokinio. Mokytojų

ir mokinių bendravimo įgūdžių raiška, kaip vaikai vertina savo mokytoją.

Pedagogų ir mokinių ryšiai yra reikšmingas asmenybės vertybės puoselėjimo,

socialinio ugdymo veiksnys.

Pagrindinės sąvokos: ugdymas, bendravimas, pedagogas, mokinys,

mokytojo- mokinio bendravimo ypatumai.

Įvadas

Viena pagrindinių ugdymo tikslų ir uždavinių realizavimo sąlygų yra

mokytojų ir mokinių bendravimas ugdymo procese. Mokytojo profesiogramoje

dažniausiai siekiama: bendravimo, organizavimo, kūrybiškumo, ekspresijos,

sugestijos gebėjimai. Gebėjimas bendrauti daug kuo lemia mokytojo veiklos

sėkmę. Pedagogams bendravimas yra lyg „įrankis‘, kurį naudodami jie daro

poveikį ugdytiniams, įgyja jų pasitikėjimą. Mokytojo ir mokinio bendravimas

yra vienas pagrindinių mechanizmų, keičiančių individo sąmonę. Geras

pedagogas yra tas, kuris sugeba sukurti darnius, humaniškus ir partneriškus

santykius su savo mokiniais, abipusiu pasitikėjimu grindžiamą klasės

bendruomenės teigiamą psichologinį klimatą, palaikyti darbingą pamokos

atmosferą.

Pedagoginio bendravimo dėsningumai ir turinys domina daugelį

mokslininkų. J. Vabalas- Gudaitis iškėlė konstrukcines sąveikos svarbą

ugdymo procese. Pastaruoju metu Lietuvoje pedagoginio bendravimo klausimus

nagrinėja B. Bitinas (1987), V. Jakavičius (1998), L. Jovaiša (1995; 2001),

G. Butkienė (1993) ir kt. Šių autorių darbų analizė parodė, kad bendravimas

tarp mokytojo- mokinio yra pagrindinė ugdymo dalis. Tačiau visi vieningai

laikosi nuomonės, kad ugdytojo ir ugdytinio santykiai neįmanomi, jei nėra

pedagoginio susitikimo ir bendravimo. Pripažįstamas bendravimo

reikšmingumas ugdymo procese, netgi teigiant, kad ugdymas ir yra

bendravimas.

Tyrimo tikslas: Mokytojų ir mokinių bendravimo problemos ugdymo tikrovėje.

Tyrimo uždaviniai:

• Atskleisti ką reiškia bendravimas vaiko gyvenime;

• Ištirti mokytojų ir mokinių bendravimo ypatumus.

• Išsiaiškinti bendravimo stilių poreikius.

• Nustatyti mokytojų bendravimo su mokiniais klaidas.

Tyrimo metodai: anketavimas, apklausa, tyrimo duomenų apdorojimas.

Tyrimo subjektai: 112 Klaipėdos miesto „Vitės pagrindinės“ ir „Aukuro“

vidurinių mokyklų trečių klasių moksleivių.Rezultatai ir jų interpretacija

“Individo vystymasis sąlygojamas vystymusi kitų individų, su kuriais

jis tiesiogiai ar netiesiogiai bendrauja“( K. Marksas).

Mokytojo bendradarbiavimas su mokiniais – tai mokyklinio gyvenimo

demokratizacija ir toks mokymo ir auklėjimo proceso organizavimas, kuriame

mokytojas ir mokinys užsiima bendra kūrybine veikla, pagrįsta lygiateisės

partnerystės santykiais.

Reliatyvus požiūris į ugdymą bei jo aprėpiamas sritis rodo šio proceso

reikšmingumą šių dienų visuomenėje. Visi požiūriai iš esmės gali būti

laikomi teisingais, nes atspindi ugdymo tikrovę, nors kartais tik vieną

kurį jos aspektą. Tokiu atveju, matyt, tikslingiausia būtų ieškoti požiūrių

sintezės. Pavyzdžiui, A. Leontjevas, laikydamas veiklą pagrindiniu žmogaus

būties pasireiškimo būdu, joje pastebi bendravimą kaip sudėtinę veiklos

dalį. B. Lomovas pirmaujančią reikšmę teikia bendravimui kaip esminei

žmogaus socialinės būties formai, prie jos priskirdamas veiklą, kurios

neįmanoma organizuoti ir vykdyti be bendravimo. Kadangi ugdymas yra

socialinė žmogaus būties funkcija, tikslinga esminiu jos požymiu laikyti

bendravimą, inkorporuojantį veiklą. Jame glūdi žmogaus santykiai ir

sąveika.

Ugdymo analizė leidžia pastebėti, kad jame dalyvauja žmonės – ugdymo

dalyviai: mokiniai ir mokytojai, tėvai ir vaikai, kitaip tariant, ugdytojai

ir ugdytiniai. Ugdymo nėra be kultūros vertybių, be valdymo ir vadovavimo,

tam tikrų priemonių bei jų taikymo būdų. Apžvelgiant visus ugdymui būdingus

minėtus požymius, galime teigti, kad ugdymas yra vadovaujamas žmonių

bendravimas kultūros vertybių pagrindu. Vaiko gyvenime tokia ugdymo

sampratos forma gali pasireikšti gana įvairiai.

Ugdymas kaip sąveika gali būti apibūdinamas kaip veikla vienas į

kitą, skirta kažką keisti, tobulinti vienas kitame, atlikti bendrai

koordinuojantį darbą, arba kaip sąveika, kaip veikimas vienas į kitą,

sukeliant psichines reakcijas. Pirmoji yra pedagoginė, antroji

psichologinė, kurios pavyzdys galėtų būti toks: per pamoką mokytojas,

klausydamas mokinio atsakinėjimo gauna grįžtamąją informaciją apie tai, ką

mokinys sužinojo iš mokytojo aiškinimo. Ta informacija mokytojo sąmonėje

perdirbama, sukelia tam tikras reakcijas, vertinamuosius sprendimus apie

mokinio
išmokimo kokybę. Tai psichologinė sąveika, nes mokinio veiklos

(atsakinėjimo) tikslas nėra ugdyti mokytojo asmenybę. Tačiau mokytojas

remdamasis gauta iš vaiko informacija, gali įvertinti tiek jo tiek savo

kompetentingumo lygį.

Ugdymas kaip bendravimas žvelgiant per vaiko socialinės būties

pasireiškimą per veiklą (pažintinę, praktinę) ir bendravimą (žodinį ir

nežodinį), vyksta keičiantis informacija, patirtimi. Taip kaupiama

patirtis, ji tobulinama, o tai – asmenybės socialinio vystymosi pagrindas.

Tai dar kartą akivaizdžiai patvirtina K. Markso žodžius:“ Individo

vystymasis sąlygojamas vystymusi kitų individų, su kuriais jis tiesiogiai

ar netiesiogiai bendrauja“.

Ugdomasis bendravimas gali pasireikšti ir santykiavimo forma.

Pedagoginiame susitikime ugdymo dalyvių kontaktai visada esti subjektyvūs.

Juos sąlygoja subjektyvus vienas kito suvokimas, vertinimas, darantis

didelę, kartais ir lemiamą įtaką bendravimo pobūdžiui. Čia percepcija, t.

y. ankstesnė patirtis, subjekto nuostatos ir vertybinės orientacijos, taip

pat asmenybės lūkesčiai, o kartais ir atsitiktinė informacija apie mokinį

ar mokytoją, lemia santykių vertingumą, nuo kurių priklauso bendravimo

nuoširdumas ir sąveikos glaudumas. Antra vertus, bendravimo stilius turi

įtakos santykių klimatui, gali juos reguliuoti. Taigi ugdymą lydi

tarpasmeniniai ir kolektyviniai santykiai. Jie būtinas, dėsningas ugdymo

komponentas, tačiau reguliuojamas. Bendravimas – jų reguliavimo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 917 žodžiai iš 3041 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.