Ekonomikos referatas
Įmonės finansinės būklės įvertinimas
Referato sudėtis:
1. Likvidumo rodikliai
2. Pelningumo rodikliai.
3. Finansų struktūros rodikliai.
4. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai.
5. Rinkos vertės rodikliai.
Likvidumo rodikliai.
Įmonės likvidumas apibūdinamas kaip gebėjimas trumpalaikiu turtu padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus.
Likvidumo rodiklių esmė yra ta, jog jie parodo įmonės sugebėjimą grąžinti trumpalaikius įsipareigojimus. Tvirtas mokumo lygis ir maža finansinė rizika, išreiškiantis įsipareigojimų vykdymą laiku, yra labai svarbus ypač bendraujant su partneriais [2]. Skaičiavimams naudojam duomenis esančius balanse.
Nagrinėsiu šiuos likvidumo koeficientus:
1. Bendrasis likvidumo koeficientas :
Trumpalaikis turtas
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikis turtas – tai pinigai arba beveik pinigai. Juos sudaro vertybiniai popieriai, pirkėjų įsiskolinimas ir atsargos. Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai įsiskolinimas tiekėjams. Apmokėtini vekseliai, kitos skolos ir ilgalaikių skolų einamasis mokėjimas.
Bendrasis likvidumo koeficientas rodo , kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, tai yra jis parodo įmonės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali neįvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Paprastai įvairiose ūkio šakose jis yra skirtingas, todėl analizuojant reikėtų atkreipti dėmesį į šio rodiklio dinamikos tendencijas bei šakos ypatumus, taipogi bendrąjį likvidumo koeficientą apsprendžia ir sezoniniai svyravimai.[2.]
2. Skubaus padengimo koeficientas :
Trumpalaikis turtas – Atsargos
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skubaus padengimo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo įvertinimas, nes skaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios. Atsargos skaičiuojant šį rodiklį nėra įtraukiamos dėl ilgo laikotarpio, kurio greičiausiai prireiktų, norint paversti jas į pinigus. Jeigu likvidus turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, tokia įmonė turi gerą likvidumo lygį. Bendriausiu atveju skubaus padengimo koeficientas turėtų būti lygus bent 1, tačiau atitinkamos normos nustatymas priklauso nuo konkrečios nagrinėjamos ūkio šakos ypatumų.
3.Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis :
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis – konservatyviausias iš likvidumo rodiklių, nes jį apskaičiuojant daroma prielaida, kad gautinos sumos irgi gali būti nelikvidžios. Taigi padengimo grynaisiais pinigais rodiklis parodo faktišką pinigų sumą, kuria pasinaudodama įmonė gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
3. Grynasis apyvartinis kapitalas :
Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai
Grynasis apyvartinis kapitalas rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiama. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnis rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Grynasis apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas ,jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų.
5.Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu:
Grynasis apyvartinis kapitalas
Turtas
Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu rodiklis patogus tuo, kad leidžia palyginti įvairaus dydžio įmones. Santykinai aukštesnis rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Šio rodiklio dinamika atspindi didėjančią ar mažėjančią tikimybę, kad įmonė bankrutuos.
Pelningumo rodikliai.
Kiekvienos įmonės skiriamas veiklos rezultatas yra pelnas. Per nagrinėjamus laikotarpius įmonės uždirbto pelno (patirto nuostolio) rodiklis naudojamas analizuojant visos įmonės veiklos sėkmingumas [2].
Pelningumo rodikliai yra santykiniai įmonės rezultatų įvertinimo rodikliai, dažniausiai išskiriami procentais. Jie nusako veiklos pelningumą ir grupuojami pagal atitinkamus ekonominio proceso dalyvių interesus. Pagrindinės pelningumo grupės yra :
• Pelningumas pagal skirtingas pelno rūšis;
• Pelningumas pagal skirtingas turto ir kapitalo dalis;
• Pelningumas pagal grynųjų pinigų srautus.
Pelningumo analizė pagal skirtingas pelno rūšis – jai priskirti visi pelno maržų rodikliai, tai yra bruto pelno marža, neto pelno marža, grynasis pelningumas.
Pelningumas pagal skirtingas turto ir kapitalo dalis – šie rodikliai gana praktiški, nes atspindi atitinkamos kapitalo savininkų grupės interesus. Rodikliai formuojami pagal įmonės kapitalo lygius:
Visi pasyvai nuosavas kapitalas + skolintas kapitalas
Nuosavas kapitalas įstatinis kapitalas + nepaskirstytas pelnas
Investuotas kapitalas nuosavas kapitalas + ilgalaikiai įsipareigojimai.
Taip skaičiuojant pelningumą, galima pamatyti, kurią pelno dalį uždirbo kiekvienas kapitalo elementas.
Pelningumo analizė pagal grynųjų pinigų
srautus – rodikliai skaičiuojami remiantis grynosiomis įplaukomis. Šie rodikliai leidžia spręsti apie įmonės mokumą, todėl jie labai populiarūs Vakarų šalyse, nes grynųjų pinigų operacijos ten laikomas svarbiausiomis finansinėje veikloje. Todėl pakankamas šių rodiklių lygis liudija apie “ sveiką” įmonės finansinę būklę. [10 ].
Norint nuodugniai ištirti firmos finansine padėtį bei veiklos perspektyvas, būtina atlikti pelningumo rodiklių analizę. Savo nagrinėjamos firmos pelningumo analizei atlikti naudosiu šiuo pelningumo įvertinimo rodiklius :