TURINYS
Įvadas
2
1. Finansinės veiklos analizės teorinė apžvalga
3
2. Trumpa įmonės veiklos apžvalga
5
3. UAB „ Eurema“ finansinės būklės analizė 2003 – 2004 m.
7
3.1 UAB „ Eurema“ finansinių ataskaitų vertikali ir horizontali
analizė 7
3.2 UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė
15
3.2.1.UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė
15
3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė
16
3.2.3.UAB „ Eurema“ turto panaudojimo efektyvumo koeficientai
18
4. Išvados 19
Literatūra 20
PriedaiĮVADAS
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą , šalies įmonėms atsiveria naujos
galimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsų
bendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norint
sėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtina
sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti savo įmonės dabartinę būklę ir
perspektyvas. Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektu į
ekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius verslo
organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės ir
prognozavimo pagrindus, t.y. veiklos planus bei pasiektus rezultatus
pagrįsti finansiniais vertės kriterijais, kurie yra universalūs ir
suprantami kiekvienam investuotojui. Finansų rinkos teorijoje tokiais
kriterijais laikomi pelningumas ir rizika. Todėl didelis dėmesys finansų
valdymo ir strategijos programoje skiriamas šių kriterijų vertinimo metodų
ir šiuolaikinių valdymo instrumentų įsisavinimui. Tokios žinios ir įgūdžiai
padės ne tik valdyti įmonės pinigų srautus, tačiau ir būti aktyviu finansų
rinkos dalyviu, sugebančiu pelningai ir saugiai naudotis finansiniais
ištekliais, kuriuos siūlo rinka.
Organizacijos finansų strategija ir valdymas reiškia sugebėjimą
tinkamai planuoti ir valdyti finansinius išteklius. Tam reikia mokėti
racionaliai pagrįsti tokius finansinius sprendimus:
1. Kiek ir kada investuoti į ilgalaikį materialųjį turtą?
2. Kiek ir kada investuoti į finansinį turtą?
3. Kiek ir kada reikia skolintis?
4. Kokiais finansiniais instrumentais naudotis, norint sumažinti
riziką?
Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje
paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonės
būklei gerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimus
naudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą per
ataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti UAB „ EUREMA“ finansinę būklę 2003-
2004 metais:
1. Atlikti UAB „EUREMA“ finansinių ataskaitų analizę.
2. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo)
finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę.
Pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik peržiūrėti susistemintą
nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų
finansinės būklės įvertinimą.
1. FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINĖ APŽVALGA
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti
informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinė
analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o
svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Taigi finansinė
analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti
esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam
verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai
tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.
Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė
situacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimų
projektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1
paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole,
planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę
būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti
valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius
procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat
numatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galima
traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.1 PAV.
[pic]Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti
pagal vartotojų kontingentą – įmonių vadovus labiausiai domina įmonės
plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija
,
investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir
kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės
analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos
vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir
išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti
norimą informaciją.
Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.
Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji
klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.
Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti
taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė
analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai
savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš
anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti
naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių
rezultatų įvertinimas.
Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji,
vertikalioji ir santykinė analizės.
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą
dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o
nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši
analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,
dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės
balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Vertikalioji analizė
atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su
bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas
procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis
rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų
suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima
nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.
Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai
išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio
ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo
rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.
Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti
daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės
tikslų. Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių
yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Dabartiniu metu Lietuvoje
išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės
atskaitomybės dokumentai:
• balansas;
• pelno(nuostolio)ataskaita;
• nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;
• piniginių srautų ataskaita;
• aiškinamasis raštas;Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.
Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį
laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius,
kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti
pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo
ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų
sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno(nuostolio)
ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai – pajamos ir sąnaudos.
Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai
priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Taigi, finansinė atskaitomybė sudaro
informacinį pagrindą analizei.
Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:
▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą
periodą.
▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių
finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių
didinimo ar mažinimo galimybes.
▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius
rezultatus.
▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos
tęstinumui.
2. TRUMPA UAB „EUREMA“ VEIKLOS APŽVALGA
UAB „EUREMA“ įsteigta 1996.02.05. Bendrovės įstatinis kapitalas 124000
litų; įstatinis kapitalas padalytas į 12400 paprastųjų vardinių akcijų.
Kapitalas suformuotas visiškai. Vienos akcijos nominali vertė 10Lt. UAB
„Eurema“ yra TŪB „Žaibas“ kontroliuojama įmonė.
Vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2004 metais 46 žmonės.
Bendrovės UAB „EUREMA“ apyvarta per 2004 metus – 1948141 litų.
Bendrasis 2004 metų pelnas – 205191 litų.
Uždarosios akcinės bendrovės „EUREMA“ 2004 metų
finansinės atskaitomybės duomenys apskaityti pagal kaupimo principą, metinė
finansinė atskaitomybė parengta, atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos
principą.
Apskaita bendrovėje tvarkoma, laikantis įmonės besitęsiančios veiklos,
piniginio įkainojimo, apskaitos
pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo,
periodiškumo principų.
Bendrovės veiklos pobūdis – gamybinis. Įmonės veikla:
Automobilių priežiūra ir remontas 50.20,
Variklinių transporto priemonių pardavimas 50.1.,
Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir
pagalbinių reikmenų
pardavimas 50.3.,
Variklinių transporto priemonių ir jų variklių dalių
bei pagalbinių reikmenų
gamyba 34.3.
Variklinių transporto priemonių kėbulų gamyba;
priekabų ir puspriekabių
gamyba 34.2.,
Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių