Monės finansų konspektai
5 (100%) 1 vote

Monės finansų konspektai

VP, jų rūšys, vaidmuo

Rinkos sąlygomis fiziniai ir juridiniai asmenys disponuoja įvairiais VP (akcijos, obligacijos, vekseliai, čekiai).

Akcijos – VP, kurie pažymi investuotojo įdėtas lėšas į AB ir suteikia teisę į bendrovės pelno dalį (dividendus) ir dalyvauti bendrovės valdyme.

Obligacija – (terminuotas?) kredito VP, suteikiantis teisę į metines palūkanas bei kitas teises, kurios yra nurodomos obl – oje ar nutarime išleisti šias obl – jas.

Vekselis – VP (dokumentas), kuriuo išrašinėjantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tą padaryti pavedant kitam.

Čekis – VP, tam tikra teisine forma sudarytas pavedimas bankui besąlygiškai išmokėti jame įrašytą pinigų sumą.

Repas – sutartys dėl VP išpirkimo.

Išvertinės investicinės priemonės:

1) Išankstinis sandėris – šalių tarpusavio sandoris pirkti ar parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus už sandorio sudarymo metu sutartą kainą, datą.

2) Ateities sandėris – standartizuotas sandoris, sudaromas organizuotose biržose pirkti ar parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus ir pan. už sandorio metu sutartą kainą ir datą.

3) Apsikeitimo sandoris – sandoris, leidžiantis šalims tam tikram laikotarpiui apsikeisti turtu, įsipareigojimais.

4) Pasirinkimo sandoris – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ar parduoti sandorio objektą už sutartą kainą ir datą ar iki jos.

a) pasirinkimo parduoti sandoris sukuria jo pirkėjui teisę, bet ne įsipareigojimą parduoti sandorio objektą.

b) pasirinkimo pirkti sandoris suteikia jo pirkėjui teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti sandorio objektą.

Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra sukurtos VP rinkos. Svarbiausias jų uždavinys – užtikrinti galimai pilną ir greitą piniginių santaupų persiliejimą į investicijas pagal kainą, priimtiną pirkėjui ir pardavėjui (veikia pasiūla ir paklausa). Tuo užtikrinamas laisvas ir greitas kapitalo parsiliejimas į efektyviausias veiklos sritis.

Vertės nustatymas

Likvidacinė vertė – suma pinigų, kurią galima gauti, pardavus dalį įm. turto.

Veikiančios firmos vertė – tokia suma pinigų, kurią galima gauti pardavus įm., kaip veikiantį biznį.

Apskaitinė turto vertė – turto įsigijimo kaštai – susikaupęs nusidėvėjimas. Veikiančios įmonės apskaitinė vertė yra lygi jos savininkų nuosavybės sumai.

Rinkos vertė – turto arba nuosavybės rinkos kaina. Visi finansiniai sandoriai remiasi rinkos verte.

Turto rinkos vertė – diskontuoti būsimų pinigų, kuriuos uždirbs turtas, srautai.

V=C*PVIFAn.k

C – planuojamas pinigų srautas.

Turto rinkos vertė priklauso nuo to, kiek laiko planuojamas naudoti turtas ir kokio pelningumo tikisi investitorius. Rinkos kaina – siūlomos ir pageidaujamos kainos susikirtimo taškas.

Obligacijų įvertinimas

Bet kokio fin. turto įvertinimas yra paremtas dabartine verte (PV) tų pinigų srautų, kuriuos planuojama uždirbs tas turtas.

Obl. – ilgalaikis obl. išleidusios į apyvartą AB arba vyriausybės įsipareigojimas periodiškai mokėti palūkanas ir gražinti skolos sumą. Obl. savininkui yra sutiekiama teisė gauti nustatyto dydžio periodines palūkanas ir pasibaigus skolos terminui – skolos sumą. Obl. nominali vertė – tokia suma, kurią skolininkas privalės grąžinti ateityje. Kupono tarifas – metinis palūkanų tarifas. Obl. išpirkimo terminas – metas, kada ją išleidusi įmonė skolintojui privalo grąžinti skolą. Obl. rinkos kaina – jos einamoji kaina, kuria prekiaujama obl.-a rinkoje. Obl. vertė:

V=I*(PVIFAkd.n)+M*(PVIFkd.n)

I – palūkanų suma (M*kd)

Kd – palūkanų tarifas

M – obl. nominali vertė

n – obl. egzistavimo iki išpirkimo laikas

Neapibrėžto laiko obl. vertė:

V=I/kd

Didėjant rinkos palūkanų tarifui, esančių apyvartoje obl.-ų kainos krenta, o mažėjant – kyla. Obl.-ų rinkos vertė visada artėja prie jos nominalios vertės, artėjant jos išpirkimo datai.

Privilegijuotųjų akcijų įvertinimas

Pr. akcijos turi iš anksto nustatytą dividendą. Pr. div. yra labai panašūs į palūkanas, o pr. akcijos yra panašios į niekada neišperkamas obl. Jų vertė:

V=D/kd;

D – dividendų suma;

kd – reikalaujamas pelningumas;

Paprastųjų akcijų vertės nustatymas

V=D*(PVIFAk.n)+P*(PVIFk.n)

k – reikalaujamas pelningumas;

D – dividendas;

P – planuojama akcijos kaina metų pabaigoje;

Paprastųjų akcijų įvertinimo pagrindas yra būsimi dividendai. Kai div. yra didinami stabiliai, akcijos vertė:

V=D/(k-g)

g – div. augimo %;

Reikalaujamas pelningumas (neatsižvelgiant į riziką)

Pirkėjas, svarstydamas pirkti ar ne, yra suinteresuotas sužinoti, koks bus jo uždarbis, t.y. koks VP pelningumas iki pastarojo egzistencijos pabaigos. Bet kokio VP reikalaujamas pelningumas – investitoriaus naudos santykinis rodiklis. Šis rod. suteikia galimybę analizuoti, ly-gint investicijas, ypač kai VP pinigų srautai skiriasi.

Obligacijų pelningumas:

k=(I+(M-V)/n)/((M+V)/2)

Dažniausiai reikalaujamą pelningumą nulemia infliacija ir rizika. Didėjant infliacijai ir rizikai, reikalaujamas peln. taip pat didėja, o kaina mažėja. Jei reikalaujama p norma yra didesnė už obl. kupono tarifą – obl.-a bus parduodama su nominalinės vertės nuolaida. Jei p norma yra mažesnė – su priedu. Jei p
norma sutampa su obl. palūkanų tarifu – obl. parduodama už nominalinę vertę. Svyruojant palūkanų normai, svyruoja ir obl. kainos. Šitas palūkanų normų pasikeitimo sukeltas obl. kainų svyravimas yra vadinamas palūkanų pelningumo rizika. Pasikeitus palūkanų normai tam tikru dydžiu, obl. kainos pasikeitimo suma priklausys nuo jos išpirkimo termino. Kuo ilgesnis yra išpirkimo laikotarpis, tuo didesnė rizika, kad keisis kainos.

Akcijų pelningumas:

Akcijų pinigų srautas yra laikomas begaliniu. Akcijų pelningumas priklauso nuo jas išleidusių į apyvartą AB dividendų politikos. Gali būti planuojami nekintantys vienodi kasmetiniai dividendai arba kasmet vienodu dydžiu didėjantys dividendai.

Jei div. yra nekintantys:

k=D/P

P – dabartinė akcijos rinkos kaina

Jei div. didėja stabiliai:

k=D/P+g

Reikalaujamas pelningumas (atsižvelgiant į riziką)

Kai rinkoje yra pusiausvyra, VP planuojamas pelningumas yra tiesiai proporcingas sistemingai rizikai. Sist. rizika – rizika, kuri yra veikiama veiksnių, nulemiančių visą rinką. Kuo didesnė sist. riz., tuo didesnio VP pelningumo tikisi investitorius.

Yra 2 investavimo galimybės:

-nerizikingi VP, kurių pelningumas yra iš anksto žinomas;

-paprastųjų akcijų paketas;

BETA – kovariacijos išraiška:

BETAA=KKAM/y²M

KKAM – turto A pelningumo ir rinkos pelningumo kovariacijos koeficientas;

y²M – rinkos paketo pelningumo variacijos koeficientas;

Jeigu BETA yra didesnė už 1, tai šio turto rizika yra didesnė už rinkos riziką. O tas turtas, kurio BETA yra mažesnė už 1, yra mažiau rizikingas už rinkos indeksą.

Reikalaujamą pelningumą sudaro 3 elementai:

1.Pinigų laiko vertė arba palūkanų tarifas.

2.Pelningumas, kompensuojantis infliacijos poveikį.

3.Pelningumas už riziką.

Jis apskaičiuojamas sudedant šiuos 3 elementus.

Pinigų laiko vertė – toks pelningumo tarifas, kuris būtų uždirbamas įsigyjant visiškai nerizikingą turtą ir kai nėra jokios infliacijos. Kompensuoti infliacijos poveikiui investitorius reikalaus papildomo pelningumo. Kartu jie = nerizikingas pelningumas. Reikalaujamas p:

Rj=i+(Rm-i)*j

Rj – akcijos reikalaujamas pelningumas

i – nerizikingas pelningumas

Rm – planuojamas rinkos paketo pelningumas

j – j akcijos BETA koeficientas

VP portfelis

LR VP komisija nustačius VP portfelio valdymo sudarymo taisykles, kur numatyti portfelio valdymo principai:

1)Klientų interesų viršenybės principas;

2)Konfidencialumo principas;

3)Bešališkas požiūris į klientą;

4)Didžiausia nauda ir mažiausia rizika;

5)Profesionalumo principas;

6)Ekonomiškumas.

Dividendų politika

Div. politika reiškia sprendimą – ar paskirstyti uždirbtą pelną akcininkams, ar jį vėl investuoti į įmonę. Div. politika yra įmonės finansinių sprendimų sudėtinė dalis. Dividendams skiriama pelno dalis – rodiklis, apibūdinantis įmonės vidinio finansavimo strategiją: kokią dalį uždirbto pelno paskirstyti akcininkams ir kokią prijungti prie nepaskirstyto pelno. Div. politika:

1.Likutinių dividendų politika. Div. yra mokami tik tada, kai jiems lieka uždirbto pelno. Akcininkai pritaria, kad uždirbtas pelnas geriau būtų vėl reinvestuojamas į biznį ir uždirbtų didesnį pelningumą negu kad būtų išmokėti dividendai. Tokiu atveju jie gauna papildomas investicijas ir nedidina savo rizikos.

2.Stabilūs arba stabiliai didėjantys dividendai. Anksčiau daugelis firmų nustatydavo tam tikrą metinę vienos akcijos dividendų sumą ir ją išlaikydavo keletą metų. Dabar komp-jos nustato metinį div. augimo procentą. Šis procentas dažniausiai prilygsta infliacijos procentui. Šiuo % stengiamasi kasmet didinti div. sumą. Aišku, stabiliai didėti turi ir komp-jos pelnas.

3.Stabilaus pelno išmokėjimo procento div. politika. Komp-jos gali išmokėti stabilią pelno dalį dividendams (50%). Tačiau pelnas dažnai kinta, todėl l skirtingi div. gali turėti įtakos akcijų kainai.

4.Maži nuolatiniai div. plius Extra div.. Tokia div.politika ypač tinka komp-joms, kur pinigų srautai ir uždirbami pelnai labai skiriasi. Ši politika lanksti kai ir investitoriai gauna bent minimalų dividendą. Kai galima uždirbti pakankamai pinigų, numatomas Extra dividendas.

Dividendų reinvestavimo planai.

Daugelis stambių komp-jų sudaro div. reinvestavimo sąlygas, kad akcininkai galėtų automatiškai reinvestuoti div, kuriuos paverstų div. išmokėjusios komp-jos akcijomis. Yra 2 tokių planų tipai:

1) planai, pagal kuriuos numatomos tik “senos” akcijos, kurios jau yra apyvartoje;

2) planai, pagal kuriuos išleidžiamos į apyvartą naujos akcijos.

Akcijų susmulkinimas – veiksmas, kuriuo padidinamas esančių apyvartoje akcijų skaičius, tam, kad akcijų kaina būtų optimali. Akcijų susmulkinimas paprastai pasirenkamas, kai vyksta staigus kainų kilimas. Norint išlaikyti stabilią akcijų kainą pasirenkami akciniai divi-dendai.

Akcijų išpirkimas:

1.kai korporacija turi pinigų, kuriuos galėtų išdalinti dividendais, bet vietoje dividendų išperka akcijas.

2.kai korporacija prieina išvados, kad jos nuosavybės struktūroje yra per daug savininkų nuosavybės.

Akcijų išpirkimo “+“:

1.išpirkimą investitoriai priima kaip teigiamą komp-jos signalą.

2.akcininkai turi galimybę pasirinkti – parduoti ar ne savo akcijas.

3.div. trumpą laiką “pakimba ore”, kadangi menedžeriai nenori didinti
dividendų, jeigu negalima to padidinimo išlaikyti ateityje.

4.išpirkimas leidžia stipriai pakeisti nuosavybės struktūrą.

Akcijų išpirkimo “-“:

1.akcininkai gali būti neabejingi, kiek jiems leidžiama pasirinkti – ar div, ar nuosavybės padidėjimas. O kainos padidėjimo nauda gali būti didesnė tada, kai išmokami div, o ne išperkant akcijas. Div. išmokėti galima tik tada kai yra pinigų, o išpirkti akcijas galima bet kada. Taigi, jeigu komp-ja paskelbia reguliarų priklausomą nuo aplinkybių akcijų išpirkimą, didelę grėsmę gali sukelti susikaupę mokesčiai.

2.korporacijai gali tekti sumokėti per aukštas kainas, kas nenaudinga likusiems akcininkams.

Dividendų išmokėjimo problemos:

1)juridinės. Negalima mokėti div, jeigu tai sumažina įstatinę nuosavybę.

2)mokumo. Negalima mokėti div, jeigu komp-ja yra nemoki. Kuo likvidesnį turtą turi komp-ja, tuo didesnės galimybės išmokėti div.

Vekselių diskontavimas

Vekselis- vp- dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą jame nurodytam asmeniui arba tai padaryti paveda kitam. Vekseliai gali būti 2 rūšių: įsakomieji (tratos), parastieji (solo). Įsakomojo v davėjas pa-veda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Paprastojo v davėjas pats pasižada mokėti jame nurodytą sumą. Lt-je v-liai gali būti naudojami juridinių ir fizinių asmenų skolai už gautas prekes bei suteiktas paslaugas įforminti, apdrausti ban-kų paskoloms jų gavėjų išduodamais vekseliais, bankų kreditui gauti. Kai v-lių turėtojams prireikia grynų pinigų, jie gali pateikti v-lius diskontavimui- parduoti juos už tam tikrą kainą ir gauti piniginių lėšų. Dažniausiai v-lius diskontuoja bankai, bet gali pirkti ir firmos, ben-drovės. Lt-oje bankai diskontuoja tik komercinius v-lius, apiformintus pagal reikalavimus. Bankas neprivalo komentuoti savo atsisakymo diskontuoti v-lio. Kai jis diskontuojamas, bankas iš bendros sumos išskaičiuoja diskonto sumą, kuri yra banko pajamos, gautinos suėjus v-lio mokėjimo terminui. Diskonto daugiklio skaičiavimas:Vn=1:(l+n*i). Diskonto suma, liekanti bankui, yra lygi FV-PV, PV- v-lio patiekėjui mokama suma arba ji lygi FV[(n*i:(l+n*I)]. Lt-oje bankui diskonto suma apskaič: DS= FV* n* i/ 100*360.

Trumpalaikis turtas (TT)

Nuolaidi TT politika pasireiškia palyginti dideliu laikomų pinigų, rinkos vertybinių popierių ir atsargų kiekiu, neatsižvelgiant į realius trumpalaikio finansavimo poreikius, didelis likvidaus turto kiekis tarsi atidedamas juodai dienai. Agresyvi TT politika yra tokia, kuri mini-mizuoja pinigus, vp, atsargas, pirkėjų įsiskolinimą. Sudarydama galimybę investuojant gauti aukščiausią laukiamą pelno normą, tampa didžiausios trumpalaikės rizikos priežastimi. TT valdymas yra dinamiškas procesas, reikalaujantis stebėti pardavimų kitimą. Pagr. TT valdymo problemos:

1.optimalus investicijų į TT lygio nustatymas;

2.kintamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimui reikalingo turto investicijoms parinkimas.

Valdant TT svarbu palaikyti kapitalo, pelningumo ir rizikos santykį. Kai padidėja rizika, gali nebūti galimybės grąžinti skolos, nes įmonei likvidumo rodiklis mažėja. Gali būti sunku išlaikyti augantį pardavimų lygį.

Trumpalaikio turto struktūra:

1)atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys;

2)per 1 metus gautinos sumos(skolos);

3)investicijos ir terminuoti indėliai;

4)grynieji pinigai sąskaitoje ar kasoje;

TT valdymas yra dinamiškas procesas, reikalaujantis stebėti pardavimų kitimą. Pagr. TT valdymo problemos:

1.optimalus investicijų į TT lygio nustatymas;

2.kintamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimui reikalingo turto investicijoms parinkimas.

Valdant TT svarbu palaikyti kapitalo, pelningumo ir rizikos santykį. Kai padidėja rizika, gali nebūti galimybės grąžinti skolos, nes įmonei likvidumo rodiklis mažėja. Gali būti sunku išlaikyti augantį pardavimų lygį.

TT valdymo politika

Pinigų apyvartos ciklas – laiko trukmė nuo faktinių piniginių išlaidų gamybiniams resursams iki pirkėjų įsiskolinimo susidarymo ir likvidavimo, pardavus produktą. Ciklu matuojamas laikotarpis, kurio metu firmos lėšos yra susietos su apyvartiniu kapitalu.

PAC=Ats. apyv. per + Pirk įsisk. apyv. per – Įsisk. tiekėjams likvidavimo periodas

Apyv. kapitalo finansavimo politika:

Konservatyvi TT politika pasireiškia palyginti dideliu laikomų pinigų, rinkos VP ir atsargų kiekiu. Didelis likvidaus turto kiekis tarsi atidedamas juodai dienai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2173 žodžiai iš 7202 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.