Monės ir jų rūšys lietuvos respublikoje
5 (100%) 1 vote

Monės ir jų rūšys lietuvos respublikoje

1121314151617181

Turinys:

I. Įžanga ……………………………………………………………………………….………2 psl.

II. Įmonės samprata……………………………………………………………..…………….4 psl.

1. Įmonės tikslai…………………………………………………………….………………………..7 psl.

III. Įmonių klasifikavimas……………………………………………………………………10 psl.

IV. Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje pagal juridinį tipą……………………………..12 psl.

1. Individuali (personalinė įmonė)……………….…………………………….………………14 psl.

2. Tikroji ūkinė bendrija………………………………………………………………………..….15 psl.

3. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija…………………………………………………..16 psl.

4. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė……………………………..……………..…17 psl.

4. 1. Bendrovės steigimas…………………………………………………………………18 psl.

4. 2. Bendrovės teisės ir pareigos…………………………………………….….………20 psl.

4. 3. Bendrovės valdymas………………………………………………………….…….21 psl.

4. 4. Bendrovės reorganizavimas………………………………………….…………….22 psl.

4. 5. Bendrovės likvidavimas…………………………………………………….………23 psl.

5. Investicinė bendrovė……………………………………………………………………..…….25 psl.

5. 1. Investicinės bendrovės steigimas, reorganizavimas bei likvidavimas…………25 psl.

6. Valstybės ir savivaldybės įmonės…………………………………………………..………….28 psl.

6. 1. Valstybės ir savivaldybės įmonių steigimas……………………………….……..29 psl.

7. Žemės ūkio bendrovė………………..…………………………………………….…………..31 psl.

7. 1. Žemės ūkio bendrovės steigimas……………………………………….………….32 psl.

7. 2. Žemės ūkio bendrovės kapitalas………………………………..……….….……..34 psl.

7. 3. Žemės ūkio bendrovės valdymas…………………………………………..…..….35 psl.

8. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)…………..………………………………..….………37 psl.

8. 1. Kooperatinės bendrovės steigimas ir teisės…………………………….….……..37 psl.

8. 2. Kooperatinės bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas……..……………….39 psl.

8. 3. Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos)…………………………………..40 psl.

9. Koncernai, konsorciumai, asociacijos………………………………………………….……..41 psl.

V. Išvados…………………………………………………………………………………..……..44 psl.

Panaudotos literatūros sąrašas……………………………………………………………………………47 psl.

I. Įžanga

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis deklaruoja: “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. To paties straipsnio 3 dalyje skelbiama: “valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”. Sprendžiant iš šių konstitucinių nuostatų, savarankiškai rinkos sąlygomis veikianti įmonė yra pagrindinė nepriklausomos Lietuvos ekonomikos grandis.

Temos aktualumas. Mano diplominio darbo tema yra “Įmonės ir jų rūšys”. Aš pasirinkau rašyti diplominį darbą šia tema, nes Lietuvos Respublikoje veikia daug ir įvairių įmonių, kurių veikla reglamentuota ne viename įstatyme (žinoma, nereikia pamiršti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo, kuris numato bendrus įmonių veiklos principus), o atskiruose norminiuose aktuose. Dažnai sunku susigaudyti įmonių gausybėje ir jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neaišku, kuo viena įmonė skiriasi nuo kitos, kokie jų steigimo, valdymo, reorganizavimo, likvidavimo ypatumai.

Darbo objektas. Mano diplominio darbo objektas yra Lietuvoje veikiančios įmonės, jų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, vadovavimas joms.

Darbo uždaviniai. Rašydama diplominį darbą, aš iškėliau tokius pagrindinius uždavinius:

Ų susipažinti su Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių samprata ir aptarti jų socialinius ir ekonominius tikslus rinkos sąlygomis;

Ų išsiaiškinti įmonių klasifikavimo kriterijus ir pasirinkti vieną iš jų, kurio pagrindu suklasifikuosiu įmones;

Ų išanalizuoti norminius aktus, reglamentuojančius įmonių veiklą Lietuvos Respublikoje;

Ų teisės aktų ir metodinės literatūros pagalba aptarti visas Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių rūšis.

Darbo tikslas. Savo darbe aš aptarsiu įmonės sampratą, jos tikslus, įmonių klasifikavimą, išanalizuosiu įmonės rūšis pagal juridinį tipą, aptardama kiekvieną įmonės rūšį atskirai.

Kadangi mano diplominio darbo objektas – Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, darbe naudojausi daugiausia lietuvių autorių parašyta
literatūra ekonomikos, verslo ir vadybos klausimais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Vyriausybės nutarimu. Rašydama darbą, susidūriau su metodinės literatūros įmonių tema problema, nes daug literatūros buvo parašyta iki 1995 m., o po to laiko keitėsi rinkos ekonomika, įstatymai (pavyzdžiui, naujasis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas įsigaliojo tik 2002 m. balandžio 1 d.). Tačiau įmonių veikla daugiausia reglamentuota norminėje bazėje, todėl ja daugiausia ir rėmiausi.

II. Įmonės samprata

Įmonė dažniausiai yra apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Tačiau šios savybės ne visada pasireiškia. Šiandieninė įmonė – dažnai diversifikuota įmonė (gaminanti labai įvairiarūšę, skirtingų technologijų reikalaujančią produkciją), ji gali turėti filialus tiek kituose miestuose, tiek užsienyje, kurie dažnai veikia labai savarankiškai.

Kiekvienos šalies ūkis yra pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso valstybės ekonomikos potencialo augimas. Lietuvoje įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 – ame straipsnyje deklaruojama: “Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo”.

Tame pačiame šio įstatymo straipsnyje yra pateikta ir užsienio valstybės įmonės sąvoka. Pagal šį įstatymą užsienio valstybės įmonė – tai “juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija, kurios buveinė yra užsienio valstybėje ir kuri įsteigta ir įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus” . Užsienio valstybės įmonė skiriasi nuo paprastos įmonės tuo, kad jos buveinė yra užsienio valstybėje ir ji įsteigta bei įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus.

Tačiau kadangi mano darbo objektas – Lietuvos Respublikoje veikiančios ir įregistruotos įmonės, savo darbe užsienio valstybės įmonės plačiau neaptarinėsiu.

Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektų (žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (pastatų, statinių), ir darbo subjektų (darbininkų tarnautojų) sąveiką. Šiuo metu yra akcentuojamas žmogaus veiksnys, tai yra jau neabejojama, kad socialiniai aspektai ne mažiau svarbūs už materialinius, ir dažnai kaip tik jie lemia ekonominius rezultatus.

Įmonė yra sudėtinga socialinė ir ekonominė sistema. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti ir kaip į mechaninę, ir kaip į informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą.

Paprastai kiekvienoje įmonėje išskiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemiai. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių (darbo objektų, darbo priemonių ir darbo) visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus (maksimizuoti pajamas, pakelti socialinį prestižą, pasiekti ekonominę valdžią). Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savininkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Visų įmonėje vykstančių procesų efektyvumas įvertinamas ekonominiame posistemyje, čia vyksta pinigų apyvarta, jų paskirstymas. Kartu įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ja susijusių sistemų. Jei akcentuojamas poreikių tenkinimo vaidmuo, vis tiek ir gamybos plėtimo, ir gerovės kėlimo galimybės priklauso nuo įmonių veiklos rezultatų (gamybos apimties, kainų). Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba ir pardavimu. Įmonė yra atvira sistema, jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro jai įtaką. Įmonės aplinką sudaro:

Ų Visuomeninė politinė aplinka;

Ų Teisinė aplinka;

Ų Ekonominė aplinka;

Ų Techninė aplinka;

Ų Geografinė aplinka;

Ų Ekologinė aplinka.

Visi išvardinti veiksniai ne tik veikia įmonę, bet ir įmonė veikia juos.

Akcentuotinas įmonės visuomeninis pobūdis. Čia įgyvendinami ir sėkmingai derinami skirtingi atskirų grupių (darbdavių, akcininkų, darbuotojų), valstybės interesai, tenkinami jų lūkesčiai. Taigi įmonė, siekdama savo tikslų, padeda arba trukdo spręsti visuomeninius politinius uždavinius. Su tuo glaudžiai susijęs didesnis ar mažesnis įmonės veiklos reglamentavimas, pasitelkus ekonominius ir teisinius svertus, etikos normas, kurių akcentai priklauso nuo viešpataujančios visuomeninės politinės sistemos. Visuomeninė politinė sistema lemia vieną svarbiausių įmonių požymių – nuosavybės formą .

II. 1. Įmonės tikslai

Įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius ir grupinius interesus. Tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi savanoriškai arba priverstinai perimti dominuojančios grupės interesus. Tikslų formavimą sąlygoja ir išorės veiksniai. Labai svarbų vaidmenį
dalyvių interesų motyvacija.

Įgyvendinimo laiko požiūriu išskiriamos trys tikslų grupės:

Ų Strateginiai – ilgalaikiai;

Ų Taktiniai. Realizuojami per konkretų laikotarpį, pavyzdžiui, 2 – 5 metus;

Ų Operatyviniai, tai yra kasdieniniai, einamieji.

Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai (tiekėjai, pirkėjai), socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja laiku tiekti, kiti – geros kokybės, treti – dėmesio gamtos apsaugai, ketvirti – labdaros ir panašiai.

Ypatingą dėmesį vaidina teisinis atskirų grupių santykių reguliavimo, konfliktų derinimo mechanizmas. Išskiriama autokratinė (prievartinė) ir demokratinė (kolektyvinė) interesų derinimo strategija. Strategijos pasirinkimas priklauso nuo:

Ų Ūkininkavimo filosofijos – etinių ir moralinių ūkininkavimo principų, atskirų darbuotojų grupių bendradarbiavimo nuostatų;

Ų Įmonės vietos ir pareigų visuomenei supratimo;

Ų Augimo, technikos pažangos koncepcijos;

Ų Pelno vaidmens įmonėje ir visuomenėje;

Ų Ekonominio bendradarbiavimo taisyklių.

Šiandieninėje ūkininkavimo filosofijoje svarbiausi humanistiniai motyvai, pelnas traktuojamas ne kaip savitikslis, bet kaip atlyginimas už įmonei, visuomenei, šaliai padarytas paslaugas.

Formuojant įmonės tikslus, pirmiausia apibūdinami pagrindiniai tikslai, o po to jie detalizuojami į siauresnius, pastarieji dar smulkinami. Sudaromas tikslų “medis”, kuris parodo suformuluotų tikslų vienovę.

Įmonės tikslai skirstomi į dvi grupes: ekonominius ir socialinius.

Socialiniai įmonės tikslai:

Ų Suformuoti gerą įmonės klimatą;

Ų Garantuoti tinkamas darbo sąlygas;

Ų Rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;

Ų Įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą.

Socialinių tikslų akcentavimas reiškia, kad žmogus traktuojamas ne tik kaip gamybos subjektas, bet ir kaip subjektas, turintis individualų ir grupinį tikslą, išeinantį už siaurų gamybos rėmų.

Socialinius įmonės tikslus ne visada galima išreikšti konkrečiais dydžiais, nors tokie rodikliai, kaip vidutinis darbo užmokestis, darbuotojams skirtoji pelno suma, lėšos labdarai, kenksmingų darbo vietų skaičius ir kt., kartu yra ir socialiniai rodikliai. Daug svarbiau yra turėti socialinės politikos nuostatas ir nenukrypstamai jas įgyvendinti, formuojant ekonominius įmonės tikslus.

Ekonominiai įmonės tikslai. Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro:

Ų Gamybos tikslai. Į juos įeina:

1) optimali rinkos dalis;

2) gamybos ir sandėliavimo gamybinių pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas;

3) realizavimo būdų optimizavimas.

Ų Pasisekimo tikslai. Į juos įeina:

1) pardavimų apimties didinimas;

2) gamybos kaštų mažinimas;

3) pelno ir rentabilumo didinimas;

4) dividendų normos didinimas.

Ų Finansiniai tikslai. Į juos įeina:

1) Mokumas;

2) likvidumo rezervų dydis ir struktūra;

3) pelno rezervavimas;

4) finansų struktūra;

5) investicijų bei finansavimo programų apimtis bei struktūra.

Gamybos ir finansiniai tikslai parodo pasiektą lygį. Pasisekimo tikslai yra dinaminiai, rodantys rodiklių padidėjimą ar sumažėjimą.

Beje, pelno siekimas gali ir nebūti pagrindinis ekonominis įmonės tikslas. Yra pelno nesiekiančių įmonių, kurių tikslas – efektyviai (mažiausiais kaštais) tarnauti visuomenei .

III. Įmonių klasifikavimas

Įmonių yra daug ir įvairių. Panašios įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis kriterijus. Ryškaus tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės ir organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo, finansavimo sprendimai. Pagal gaminamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą, koncentravimo, specializavimo lygį ir panašius kriterijus kiekvieną įmonę galima priskirti tam tikrai grupei.

Bendriausi ir dažniausiai sutinkami kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojamos įmonės, yra:

Ų Įmonės juridinė forma. Pagal šį kriterijų yra išskiriamos individualiosios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės.

Ų Įmonės dydis. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Yra išskiriamos mažos, vidutinės ir stambio įmonės. Tačiau, E. S. Labutienės ir R. Autukienės nuomone, tai sąlygiškas grupavimo kriterijus, nes, pavyzdžiui, 200 darbuotojų turinti platinimo įmonė priskirtina labai didelių įmonių grupei. Automobilių pramonėje tokia įmonė būtų laikoma juokingai maža. Arba kitas pavyzdys: Norvegijoje maža laikoma įmonė, turinti 20 darbuotojų, daugumoje Europos šalių – 50, o JAV – 250 darbuotojų .

Ų Darbo pobūdis. Pagal tai išskiriamos gamybinės įmonės ir paslaugų įmonės.

Ų Naudojamos žaliavos. Pagal naudojamas žaliavas išskiriamos gavybinės pramonės įmonės ir apdirbamosios pramonės įmonės.

Ų Gatavos produkcijos paskirtis. Pagal gatavos produkcijos paskirtį įmones galima skirstyti į gamybos priemonių – A grupės įmones ir vartojimo reikmenų – B grupės įmones.

Ų Technologinis panašumas. Pagal tai galima išskirti mašinų gamybos, baldų, maisto, lengvosios įmonės ir kt.
lygis. Pagal specializacijos lygį išskiriamos technologinės, daiktinės ir detalinės specializacijos įmonės .

E. S. Labutienė ir R. Autukienė išskiria dar vieną kriterijų, pagal kurį galima klasifikuoti įmones. Tai

Ų Įmonės valdymo subjektas, rodantis įmonės vadovo atsakomybės ribas ir vadovavimo stilių. Tai gali būti nedaloma vieno valdžia, partnerių ar kapitalo savininkų valdoma įmonė .

Labai dažnai įmonę priskirti kokiam nors konkrečiam tipui neįmanoma. Išimtis – juridinis kriterijus, kuris įforminamas teisiškai. Šiandieninės įmonės veikla dažniausiai neapsiriboja vieno tipo gaminių gamyba, jos veikla diversifikuota – užsiimama įvairiarūše gamyba, prekyba, paslaugomis. Diversifikuotų įmonių padaliniai dažniausiai specializuoti tam tikros produkcijos gamybai ir juos žymiai lengviau priskirti tam tikram įmonių tipui.

IV. Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje pagal juridinį tipą

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo II skirsnis apibrėžia įmonių rūšis. Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:

1) individualios (personalinės) įmonės;

2) tikrosios ūkinės bendrijos;

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;

5) valstybės įmonės;

6) savivaldybės įmonės;

7) žemės ūkio bendrovės;

8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

1. Individuali (personalinė) įmonė

Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.

Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai .

Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės daugiausia priklauso vienam asmeniui ar keletui žmonių.

Individuali įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pavyzdžiui, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.).

Individualiosios įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais.

Įmonė gali būti likviduojama paties savininko ar teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių.

Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų:

1. Įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jo šeimos narių darbu;

2. Įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.

Šios įmonės turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų.

Teigiama yra tai, kad individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Be to, individualią įmonę paprasčiau įregistruoti, neprivalomi specialūs valdymo organai, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.

Neigiama savybė – tai, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų, be to, sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas (pavyzdžiui, automobilių gamyklų ir pan.). Įmonės savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo asmeniniu turtu .

2. Tikroji ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariais negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės.

Tikroji ūkinė bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Tikrosios ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų.

Tikrosios ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji ūkinė bendrija .

3. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.

Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija .

4. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.

Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“, „UAB“.

Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jei bendrovės įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui. Bendrovės veiklos laiką galima pratęsti atitinkamai keičiant jos įstatus.

Bendrovės savo veikloje vadovaujasi įstatais. Įstatai yra teisinis dokumentas. Juose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;

2) bendrovės buveinė;

3) bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis;

4) įstatinio kapitalo dydis;

5) akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;

6) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka;

7) stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, šių valdymo organų kompetencija;

8) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;

9) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

10) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka.

Steigiamos bendrovės įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti visų steigėjų ar jų atstovų pasirašyti. Fizinio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o juridinio asmens vadovo ar įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu. Neturinčiam antspaudo užsienio juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims nustatyta parašų tvirtinimo tvarka.

Bendrovė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

Patronuojanti ir dukterinė bendrovės. Bendrovė yra patronuojanti, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

Bendrovės finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Jos įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Jei bendrovė buvo įregistruota finansiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų finansinių metų pabaiga laikoma įstatuose numatyta bendrovės finansinių metų pabaigos diena. Jei bendrovė išregistruojama nepasibaigus finansiniams metams, paskutiniai finansiniai metai baigiasi:

1) likvidavimo atveju – likvidavimo akto surašymo dieną;

2) reorganizavimo atveju – turto perdavimo akto surašymo dieną.

4. 1. Bendrovės steigimas

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Bendrovės steigimo sutartis yra viešas dokumentas.

Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinių adresai ir šių asmenų atstovų vardai bei pavardės);

2) bendrovės pavadinimas;

3) steigėjų įgalinimai ir
steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

4) asmenys (steigėjai ir kiti asmenys), kurie gali atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų įgalinimai;

5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų nominali vertė, emisijos kaina;

6) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, iš jų – skaičius pagal rūšis ir klases;

7) steigėjų įsigyjamų akcijų suteikiamos teisės;

8) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, iš jų – pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai, delspinigiai už laiku neapmokėtas akcijas. Delspinigiai negali būti mažesni kaip 0,05 procento neįmokėtos sumos už kiekvieną praleisto termino dieną;

9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka;

10) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka;

11) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

12) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

13) steigimo sutarties sudarymo data.

Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų atstovai. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu visi steigėjai yra juridiniai asmenys, jų vadovų arba įgaliotų asmenų parašai tvirtinami antspaudais.

Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, akcinės bendrovės steigėjai, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki steigiamojo susirinkimo, privalo parengti steigimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) apmokėtas įstatinis kapitalas (apmokėta akcijų nominali vertė);

3) už akcijas gautų pinigų suma;

4) numatomi nepiniginiai įnašai už pasirašytas akcijas, šių įnašų vertė ir nuorodos į turto vertintojų, įvertinusių nepiniginius įnašus, ataskaitas;

5) akcijų, kurias kiekvienas steigėjas pasirašė ir įmokėjo pradinius įnašus, skaičius, taip pat jų skaičius pagal rūšis ir klases;

6) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.

Kai visi pradiniai įnašai yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.

Bendrovė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Nuo bendrovės įregistravimo dienos bendrovė laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises. Bendrovė įregistruojama po to, kai visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas yra įmokėti, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės valdymo organo nariai.

Jei per 4 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos bendrovė nebuvo įregistruota, ji laikoma neįsteigta, o šiam terminui pasibaigus įmokėti įnašai už pasirašytas akcijas grąžinami.

4. 2. Bendrovės teisės ir pareigos

Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės turi tokias teises ir pareigas:

Ų sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

Ų skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo;

Ų įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą;

Ų bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų;

Ų jei bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.

4. 3. Bendrovės valdymas

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

Akcinėje bendrovėje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.

Uždarojoje akcinėje bendrovėje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos.

Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, šio įstatymo nustatytas jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias pagal šį įstatymą perima stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar
akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso, jei akcinės bendrovės įstatai nenumato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime (taip pat ir pakartotiniame susirinkime) turi teisę dalyvauti asmenys, buvę akcinės bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4160 žodžiai iš 8184 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.