Monės ir jų rūšys lietuvos respublikoje
5 (100%) 1 vote

Monės ir jų rūšys lietuvos respublikoje

Turinys:

I. Įžanga ……………………………………………………………………………….………2 psl.

II. Įmonės samprata……………………………………………………………..…………….4 psl.

1. Įmonės tikslai…………………………………………………………….………………………..7 psl.

III. Įmonių klasifikavimas……………………………………………………………………10 psl.

IV. Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje pagal juridinį tipą……………………………..12 psl.

1. Individuali (personalinė įmonė)……………….…………………………….………………14 psl.

2. Tikroji ūkinė bendrija………………………………………………………………………..….15 psl.

3. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija…………………………………………………..16 psl.

4. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė……………………………..……………..…17 psl.

4. 1. Bendrovės steigimas…………………………………………………………………18 psl.

4. 2. Bendrovės teisės ir pareigos…………………………………………….….………20 psl.

4. 3. Bendrovės valdymas………………………………………………………….…….21 psl.

4. 4. Bendrovės reorganizavimas………………………………………….…………….22 psl.

4. 5. Bendrovės likvidavimas…………………………………………………….………23 psl.

5. Investicinė bendrovė……………………………………………………………………..…….25 psl.

5. 1. Investicinės bendrovės steigimas, reorganizavimas bei likvidavimas…………25 psl.

6. Valstybės ir savivaldybės įmonės…………………………………………………..………….28 psl.

6. 1. Valstybės ir savivaldybės įmonių steigimas……………………………….……..29 psl.

7. Žemės ūkio bendrovė………………..…………………………………………….…………..31 psl.

7. 1. Žemės ūkio bendrovės steigimas……………………………………….………….32 psl.

7. 2. Žemės ūkio bendrovės kapitalas………………………………..……….….……..34 psl.

7. 3. Žemės ūkio bendrovės valdymas…………………………………………..…..….35 psl.

8. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)…………..………………………………..….………37 psl.

8. 1. Kooperatinės bendrovės steigimas ir teisės…………………………….….……..37 psl.

8. 2. Kooperatinės bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas……..……………….39 psl.

8. 3. Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos)…………………………………..40 psl.

9. Koncernai, konsorciumai, asociacijos………………………………………………….……..41 psl.

V. Išvados…………………………………………………………………………………..……..44 psl.

Panaudotos literatūros sąrašas……………………………………………………………………………47 psl.

I. Įžanga

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis deklaruoja: “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. To paties straipsnio 3 dalyje skelbiama: “valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”. Sprendžiant iš šių konstitucinių nuostatų, savarankiškai rinkos sąlygomis veikianti įmonė yra pagrindinė nepriklausomos Lietuvos ekonomikos grandis.

Temos aktualumas. Mano diplominio darbo tema yra “Įmonės ir jų rūšys”. Aš pasirinkau rašyti diplominį darbą šia tema, nes Lietuvos Respublikoje veikia daug ir įvairių įmonių, kurių veikla reglamentuota ne viename įstatyme (žinoma, nereikia pamiršti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo, kuris numato bendrus įmonių veiklos principus), o atskiruose norminiuose aktuose. Dažnai sunku susigaudyti įmonių gausybėje ir jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neaišku, kuo viena įmonė skiriasi nuo kitos, kokie jų steigimo, valdymo, reorganizavimo, likvidavimo ypatumai.

Darbo objektas. Mano diplominio darbo objektas yra Lietuvoje veikiančios įmonės, jų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, vadovavimas joms.

Darbo uždaviniai. Rašydama diplominį darbą, aš iškėliau tokius pagrindinius uždavinius:

Ų susipažinti su Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių samprata ir aptarti jų socialinius ir ekonominius tikslus rinkos sąlygomis;

Ų išsiaiškinti įmonių klasifikavimo kriterijus ir pasirinkti vieną iš jų, kurio pagrindu suklasifikuosiu įmones;

Ų išanalizuoti norminius aktus, reglamentuojančius įmonių veiklą Lietuvos Respublikoje;

Ų teisės aktų ir metodinės literatūros pagalba aptarti visas Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių rūšis.

Darbo tikslas. Savo darbe aš aptarsiu įmonės sampratą, jos tikslus, įmonių klasifikavimą, išanalizuosiu įmonės rūšis pagal juridinį tipą, aptardama kiekvieną įmonės rūšį atskirai.

Kadangi mano diplominio darbo objektas – Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, darbe naudojausi daugiausia lietuvių autorių parašyta
literatūra ekonomikos, verslo ir vadybos klausimais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Vyriausybės nutarimu. Rašydama darbą, susidūriau su metodinės literatūros įmonių tema problema, nes daug literatūros buvo parašyta iki 1995 m., o po to laiko keitėsi rinkos ekonomika, įstatymai (pavyzdžiui, naujasis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas įsigaliojo tik 2002 m. balandžio 1 d.). Tačiau įmonių veikla daugiausia reglamentuota norminėje bazėje, todėl ja daugiausia ir rėmiausi.

II. Įmonės samprata

Įmonė dažniausiai yra apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Tačiau šios savybės ne visada pasireiškia. Šiandieninė įmonė – dažnai diversifikuota įmonė (gaminanti labai įvairiarūšę, skirtingų technologijų reikalaujančią produkciją), ji gali turėti filialus tiek kituose miestuose, tiek užsienyje, kurie dažnai veikia labai savarankiškai.

Kiekvienos šalies ūkis yra pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso valstybės ekonomikos potencialo augimas. Lietuvoje įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 – ame straipsnyje deklaruojama: “Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo”.

Tame pačiame šio įstatymo straipsnyje yra pateikta ir užsienio valstybės įmonės sąvoka. Pagal šį įstatymą užsienio valstybės įmonė – tai “juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija, kurios buveinė yra užsienio valstybėje ir kuri įsteigta ir įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus” . Užsienio valstybės įmonė skiriasi nuo paprastos įmonės tuo, kad jos buveinė yra užsienio valstybėje ir ji įsteigta bei įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus.

Tačiau kadangi mano darbo objektas – Lietuvos Respublikoje veikiančios ir įregistruotos įmonės, savo darbe užsienio valstybės įmonės plačiau neaptarinėsiu.

Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektų (žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (pastatų, statinių), ir darbo subjektų (darbininkų tarnautojų) sąveiką. Šiuo metu yra akcentuojamas žmogaus veiksnys, tai yra jau neabejojama, kad socialiniai aspektai ne mažiau svarbūs už materialinius, ir dažnai kaip tik jie lemia ekonominius rezultatus.

Įmonė yra sudėtinga socialinė ir ekonominė sistema. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti ir kaip į mechaninę, ir kaip į informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą.

Paprastai kiekvienoje įmonėje išskiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemiai. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių (darbo objektų, darbo priemonių ir darbo) visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus (maksimizuoti pajamas, pakelti socialinį prestižą, pasiekti ekonominę valdžią). Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savininkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Visų įmonėje vykstančių procesų efektyvumas įvertinamas ekonominiame posistemyje, čia vyksta pinigų apyvarta, jų paskirstymas. Kartu įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ja susijusių sistemų. Jei akcentuojamas poreikių tenkinimo vaidmuo, vis tiek ir gamybos plėtimo, ir gerovės kėlimo galimybės priklauso nuo įmonių veiklos rezultatų (gamybos apimties, kainų). Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba ir pardavimu. Įmonė yra atvira sistema, jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro jai įtaką. Įmonės aplinką sudaro:

Ų Visuomeninė politinė aplinka;

Ų Teisinė aplinka;

Ų Ekonominė aplinka;

Ų Techninė aplinka;

Ų Geografinė aplinka;

Ų Ekologinė aplinka.

Visi išvardinti veiksniai ne tik veikia įmonę, bet ir įmonė veikia juos.

Akcentuotinas įmonės visuomeninis pobūdis. Čia įgyvendinami ir sėkmingai derinami skirtingi atskirų grupių (darbdavių, akcininkų, darbuotojų), valstybės interesai, tenkinami jų lūkesčiai. Taigi įmonė, siekdama savo tikslų, padeda arba trukdo spręsti visuomeninius politinius uždavinius. Su tuo glaudžiai susijęs didesnis ar mažesnis įmonės veiklos reglamentavimas, pasitelkus ekonominius ir teisinius svertus, etikos normas, kurių akcentai priklauso nuo viešpataujančios visuomeninės politinės sistemos. Visuomeninė politinė sistema lemia vieną svarbiausių įmonių požymių – nuosavybės formą .

II. 1. Įmonės tikslai

Įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius ir grupinius interesus. Tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi savanoriškai arba priverstinai perimti dominuojančios grupės interesus. Tikslų formavimą sąlygoja ir išorės veiksniai. Labai svarbų vaidmenį
dalyvių interesų motyvacija.

Įgyvendinimo laiko požiūriu išskiriamos trys tikslų grupės:

Ų Strateginiai – ilgalaikiai;

Ų Taktiniai. Realizuojami per konkretų laikotarpį, pavyzdžiui, 2 – 5 metus;

Ų Operatyviniai, tai yra kasdieniniai, einamieji.

Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai (tiekėjai, pirkėjai), socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja laiku tiekti, kiti – geros kokybės, treti – dėmesio gamtos apsaugai, ketvirti – labdaros ir panašiai.

Ypatingą dėmesį vaidina teisinis atskirų grupių santykių reguliavimo, konfliktų derinimo mechanizmas. Išskiriama autokratinė (prievartinė) ir demokratinė (kolektyvinė) interesų derinimo strategija. Strategijos pasirinkimas priklauso nuo:

Ų Ūkininkavimo filosofijos – etinių ir moralinių ūkininkavimo principų, atskirų darbuotojų grupių bendradarbiavimo nuostatų;

Ų Įmonės vietos ir pareigų visuomenei supratimo;

Ų Augimo, technikos pažangos koncepcijos;

Ų Pelno vaidmens įmonėje ir visuomenėje;

Ų Ekonominio bendradarbiavimo taisyklių.

Šiandieninėje ūkininkavimo filosofijoje svarbiausi humanistiniai motyvai, pelnas traktuojamas ne kaip savitikslis, bet kaip atlyginimas už įmonei, visuomenei, šaliai padarytas paslaugas.

Formuojant įmonės tikslus, pirmiausia apibūdinami pagrindiniai tikslai, o po to jie detalizuojami į siauresnius, pastarieji dar smulkinami. Sudaromas tikslų “medis”, kuris parodo suformuluotų tikslų vienovę.

Įmonės tikslai skirstomi į dvi grupes: ekonominius ir socialinius.

Socialiniai įmonės tikslai:

Ų Suformuoti gerą įmonės klimatą;

Ų Garantuoti tinkamas darbo sąlygas;

Ų Rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;

Ų Įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą.

Socialinių tikslų akcentavimas reiškia, kad žmogus traktuojamas ne tik kaip gamybos subjektas, bet ir kaip subjektas, turintis individualų ir grupinį tikslą, išeinantį už siaurų gamybos rėmų.

Socialinius įmonės tikslus ne visada galima išreikšti konkrečiais dydžiais, nors tokie rodikliai, kaip vidutinis darbo užmokestis, darbuotojams skirtoji pelno suma, lėšos labdarai, kenksmingų darbo vietų skaičius ir kt., kartu yra ir socialiniai rodikliai. Daug svarbiau yra turėti socialinės politikos nuostatas ir nenukrypstamai jas įgyvendinti, formuojant ekonominius įmonės tikslus.

Ekonominiai įmonės tikslai. Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro:

Ų Gamybos tikslai. Į juos įeina:

1) optimali rinkos dalis;

2) gamybos ir sandėliavimo gamybinių pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas;

3) realizavimo būdų optimizavimas.

Ų Pasisekimo tikslai. Į juos įeina:

1) pardavimų apimties didinimas;

2) gamybos kaštų mažinimas;

3) pelno ir rentabilumo didinimas;

4) dividendų normos didinimas.

Ų Finansiniai tikslai. Į juos įeina:

1) Mokumas;

2) likvidumo rezervų dydis ir struktūra;

3) pelno rezervavimas;

4) finansų struktūra;

5) investicijų bei finansavimo programų apimtis bei struktūra.

Gamybos ir finansiniai tikslai parodo pasiektą lygį. Pasisekimo tikslai yra dinaminiai, rodantys rodiklių padidėjimą ar sumažėjimą.

Beje, pelno siekimas gali ir nebūti pagrindinis ekonominis įmonės tikslas. Yra pelno nesiekiančių įmonių, kurių tikslas – efektyviai (mažiausiais kaštais) tarnauti visuomenei .

III. Įmonių klasifikavimas

Įmonių yra daug ir įvairių. Panašios įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis kriterijus. Ryškaus tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės ir organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo, finansavimo sprendimai. Pagal gaminamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą, koncentravimo, specializavimo lygį ir panašius kriterijus kiekvieną įmonę galima priskirti tam tikrai grupei.

Bendriausi ir dažniausiai sutinkami kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojamos įmonės, yra:

Ų Įmonės juridinė forma. Pagal šį kriterijų yra išskiriamos individualiosios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės.

Ų Įmonės dydis. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Yra išskiriamos mažos, vidutinės ir stambio įmonės. Tačiau, E. S. Labutienės ir R. Autukienės nuomone, tai sąlygiškas grupavimo kriterijus, nes, pavyzdžiui, 200 darbuotojų turinti platinimo įmonė priskirtina labai didelių įmonių grupei. Automobilių pramonėje tokia įmonė būtų laikoma juokingai maža. Arba kitas pavyzdys: Norvegijoje maža laikoma įmonė, turinti 20 darbuotojų, daugumoje Europos šalių – 50, o JAV – 250 darbuotojų .

Ų Darbo pobūdis. Pagal tai išskiriamos gamybinės įmonės ir paslaugų įmonės.

Ų Naudojamos žaliavos. Pagal naudojamas žaliavas išskiriamos gavybinės pramonės įmonės ir apdirbamosios pramonės įmonės.

Ų Gatavos produkcijos paskirtis. Pagal gatavos produkcijos paskirtį įmones galima skirstyti į gamybos priemonių – A grupės įmones ir vartojimo reikmenų – B grupės įmones.

Ų Technologinis panašumas. Pagal tai galima išskirti mašinų gamybos, baldų, maisto, lengvosios įmonės ir kt.
lygis. Pagal specializacijos lygį išskiriamos technologinės, daiktinės ir detalinės specializacijos įmonės .

E. S. Labutienė ir R. Autukienė išskiria dar vieną kriterijų, pagal kurį galima klasifikuoti įmones. Tai

Ų Įmonės valdymo subjektas, rodantis įmonės vadovo atsakomybės ribas ir vadovavimo stilių. Tai gali būti nedaloma vieno valdžia, partnerių ar kapitalo savininkų valdoma įmonė .

Labai dažnai įmonę priskirti kokiam nors konkrečiam tipui neįmanoma. Išimtis – juridinis kriterijus, kuris įforminamas teisiškai. Šiandieninės įmonės veikla dažniausiai neapsiriboja vieno tipo gaminių gamyba, jos veikla diversifikuota – užsiimama įvairiarūše gamyba, prekyba, paslaugomis. Diversifikuotų įmonių padaliniai dažniausiai specializuoti tam tikros produkcijos gamybai ir juos žymiai lengviau priskirti tam tikram įmonių tipui.

IV. Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje pagal juridinį tipą

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo II skirsnis apibrėžia įmonių rūšis. Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:

1) individualios (personalinės) įmonės;

2) tikrosios ūkinės bendrijos;

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;

5) valstybės įmonės;

6) savivaldybės įmonės;

7) žemės ūkio bendrovės;

8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

1. Individuali (personalinė) įmonė

Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.

Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai .

Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės daugiausia priklauso vienam asmeniui ar keletui žmonių.

Individuali įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pavyzdžiui, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.).

Individualiosios įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais.

Įmonė gali būti likviduojama paties savininko ar teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių.

Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų:

1. Įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jo šeimos narių darbu;

2. Įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.

Šios įmonės turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų.

Teigiama yra tai, kad individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Be to, individualią įmonę paprasčiau įregistruoti, neprivalomi specialūs valdymo organai, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.

Neigiama savybė – tai, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų, be to, sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas (pavyzdžiui, automobilių gamyklų ir pan.). Įmonės savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo asmeniniu turtu .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2460 žodžiai iš 8184 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.