Monės it strategija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Monės it strategija dokumentas

Įmonės IT strategija

Šarūnas Šarauskas

Kostiumuotas vyriškis stovi ant metro pločio atbrailos priešais didžiulę betoninę užtvankos sieną. Vyriškio veidas susikaupęs, net išsigandęs. Ir ne veltui – staiga per metrą nuo jo užtvankos siena pradeda trūkinėti ir akimirksniu pro atsivėrusį plyšį pradeda švirkšti platėjanti putoto vandens srovė. Vyriškis pripuola ir užspaudžia plyšį ranka – vanduo beveik nustoja tekėti. Po kelių sekundžių sieną pramuša kitoje vietoje.

Vyriškis priverstas kitu delnu kimšti naują plyšį. Tačiau akivaizdu, kad jo bėdos tik prasideda: siena pradeda skilinėti vis naujose vietose, netrukus visa užtvanka tampa panaši į gigantišką rėtį.

Kostiumuotasis vyriškis nuleidžia rankas suprasdamas, kad jo pastangos beprasmės: net ir tūkstančio rankų nebepakaks visiems atsivėrusiems plyšiams užkimšti…

Maždaug taip atrodė praėjusiais metais tarptautiniais TV kanalais dažnai rodytas vienos Europos IT kompanijos reklaminis klipas. Tipines IT valdymo problemas bandę parodyti reklamos autoriai pataikė į dešimtuką. Dažnai įmonių informacinių technologijų vystymas prilyginamas nuolatiniam gaisrų gesinimui. Nebevaldomai kiūranti užtvanka – kitas vaizdingas ir tikslus analogas.

Panašiais principais vystomas IT infrastruktūras teko matyti labai įvairiose Lietuvos įmonėse – pradedant smulkiomis paslaugų bendrovėmis, baigiant stambiais gamintojais ar platinimo gigantais. Suprantama, „užtvankų“ dydžiai skiriasi, plyšiai ne visur vienodo pločio, o vanduo švirkščia skirtingu stiprumu, tačiau bendri principai išlieka stebinančiai vienodi, ir daugelyje įmonių atrasime kelis ar net keletą darbuotojų, kamšančių vieną po kitos beatsiveriančias skyles.

Ar nuolatinė kova su pasekmėmis – geriausias būdas valdyti įmonės IT infrastruktūrą? Net retai su IT susiduriantis vadovas atsakys neigiamai. Tačiau suvokti padėties trūkumus yra viena, o mėginti tą padėtį pakeisti – visiškai kita. Ir jei nutarėte šiuo keliu eiti, jums reikia susiplanuoti maršrutą.

Kur kelio pradžia

Ieškote pradinio kelio taško? Jo nerasite įmonės serverių saugykloje, nesislepia jis ir IT padalinio vadovo kabinete. Lipkite laiptais į viršų – ten, kur pigią kiliminę dangą keičia išblizgintas parketas, o ant sienų vietoj vietinio tinklo schemų kabo originalūs paveikslai. Ženkite pirmyn pro dailią sekretorę tiesiai į erdvų kambarį su raudonmedžio stalu ir dideliais langais. Štai ir atvykome – jūs įmonės generalinio direktoriaus kabinete ir čia turime atrasti įmonės IT strategijos šaknis.

Iš tiesų, norint nubrėžti įmonės IT vystymo kontūrus, pradėti teks nuo įmonės verslo strategijos – ir iš tiesų niekada labai toli nuo jos nenutolsite. Pati skiriamoji linija tarp verslo strategijos ir informacinių technologijų strategijos šiandien yra praktiškai išnykusi. Su verslo strategijos klausimais Lietuvoje susiduriama kiekviename svarbesniame informacinių technologijų projekte; o ir daugelio įmonių strateginiai prioritetai šiandien yra tiesiogiai susiję su informacinių technologijų panaudojimu.

Seniai įsitikinau, kad dirbdamos su informacinėmis technologijomis įmonės patiria tokias pačias problemas ir daro panašias klaidas. Kuriami trumpalaikiai einamųjų problemų sprendimai, kurie tuoj pat praranda aktualumą net ir lėčiausiai judančioje įmonėje. Todėl pabandykime išsiaiškinti: kaip įmonė turėtų ieškoti optimalaus verslo poreikių ir IT derinio?

Taisyklė Nr. 1: IT strategija – tai atsakymas į verslo prioritetus

Kiekviena vidutinė ar didelė įmonė Lietuvoje yra priklausoma nuo informacinių technologijų. Daugelis jų galėtų papasakoti, kad tobulinti verslą padedant IT nėra lengva. Mums užteks ir vienos istorijos, iš kurios „išvalyti“ konkretūs pavadinimai ir pavardės:

Paslaugų įmonės vadovybė susižavėjo programine įranga, skirta vidinei įmonės komunikacijai ir grupiniam darbui. Ilgai nedelsiant, programinė įranga buvo įsigyta ir įdiegta. Kelis mėnesius užtruko duomenų perkėlimas ir „apsipratimas“ su nauja sistema.

Darbuotojai netruko pastebėti, jog įmonės vadovas nebeatsakinėja į el. pašto laiškus, nedalyvauja savo paties inicijuojamose diskusijose, jo dėžutėje nuolat kaupiasi krūvos pašto, kuris dėl laiko trūkumo net nebeskaitomas.

Su generaliniu direktoriumi bendraujantys padalinių vadovai grįžo prie įprastinių bendravimo būdų – visi klausimai po senovei buvo sprendžiami telefonu; svarbūs duomenys perduodami į centrą faksais. Vėliau atliktas auditas parodė, kad dauguma žemesnio rango darbuotojų vidinės komunikacijos sistema aktyviai naudojasi, tačiau visiškai ne darbo reikalams (dalinamasi įspūdžiais apie atostogas, tariamasi dėl pietų laiko ir pan.).

Kokią problemą pabandė išspręsti ši įmonė? Ar pavyko? Ar nauja sistema atsipirko? Istorijoje minimos įmonės vadovai nesugebėjo konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus.

Pažvelgus iš šalies galima pasakyti, jog įmonėje visus sprendimus priima vienas vadovas, kuris dėl susikaupusių sprendimų skaičiaus yra tapęs visiškai neveiksnus.

Įmonei reikalingas vidurinio lygio vadovų ugdymas ir atsakomybės delegavimas.

Tačiau vietoj to pasirinkta įdiegti naujas technologijas. Prašauta dukart: galvodami, jog technologijos gali viską, vadovai
nepagalvojo, ar jie iš tiesų susiduria su problemomis, kurias įsigyta technologija sprendžia; antra, investicijos aplenkė realią vadybos lygio ugdymo problemą.

Informacinių technologijų (IT) strategija siekia padėti įmonei išvengti situacijos, kai „savo kailiu“ bandoma aklai spęsti pirmą pasitaikiusią problemą technologijų pagalba. Tai atliekama visų pirma išsprendžiant verslo prioritetų klausimą. IT strategija bet kuriuo atveju yra antrinis planas – be aiškių verslo prioritetų sukurti produktyvios IT strategijos neįmanoma.

Gera verslo strategija nurodo, kuo įmonė skiriasi nuo konkurentų ir kaip atsako į klientų poreikius. IT strategija perima verslo strategijos iškeltus prioritetus ir savo ruožtu identifikuoja verslo problemas ar problemų grupes, kurias galima visiškai ar bent iš dalies išspręsti padedant informacinėms technologijoms.

Bendrai IT strategijos idėja remiasi tuo, kad įmanoma surasti optimalius verslo problemų sprendimus panaudojant technologijas. Kitaip sakant, IT strategija persikloja su pagrindinėmis verslo plėtros ir tobulinimo gairėmis ir nurodo, kurias problemas aukščiausi įmonės vadovai nori spręsti informacinių technologijų pagalba.

Neįmanoma rasti gerų technologinių atsakymų, jeigu verslo problemos nėra aiškiai suvoktos, išanalizuotos ir išspręstos koncepciniu bei politiniu lygmeniu.

Taisyklė Nr. 2: IT strategija – tai nuolatinis verslo kaitos planavimo procesas

Strateginis IT planavimas, apie kurį kalbame, turėtų būti vykdomas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, nusprendžiant, kurie verslo uždaviniai ateinantį ketvirtį reikalaus IT palaikymo, IT investicijų, ir ar įmonė bus pajėgi vykdyti numatytas investicijas.

Planavimas gali būti palengvintas visiems įmonės darbuotojams paskelbto verslo ir IT iniciatyvas siejančios matricos pagalba. Kaip pavyzdį pateikiame nesudėtingą gamybinės įmonės modelį, susiejantį jos IT projektus ir verslo prioritetus:

Numatomi IT projektai Verslo tikslai

ISO reikalavimus atitinkanti dokumentų valdymo sistema Plėtoti eksportą į Rusiją (svarba: didelė) Kelti produkto ir proceso kokybę (svarba: vidutinė)

Projekto kaina: vidutinė

Projekto nauda tikslui pasiekti: maža Projekto nauda tikslui pasiekti: didelė

Projekto rizika: vidutinė

Išsami esamų ir potencialių klientų duomenų bazė Projekto kaina: vidutinė

Projekto nauda tikslui pasiekti: vidutinė Projekto nauda tikslui pasiekti: maža

Projekto rizika: maža

Pateiktame modelyje dviejų IT projektų ir skirtingo svorio verslo prioritetų susikirtimo taške kiekvienas IT projektas įvertinas kainos, naudos ir rizikos aspektais. Remdamasi šiais įvertinimais, įmonės vadovybė gali apsvarstyti ir priimti pagrįstą sprendimą, kuris iš numatomų IT projektų gali būti vykdomas.

Nepaisant visų kalbų apie strateginį planavimą, realybėje sprendimai dažnai priimami spontaniškai, kuomet iškyla skubiai spręstina problema. Tai pirmasis simptomas, jog verslo/IT planavimo mechanizmas įmonėje šlubuoja. Pavyzdžiui, prekybos įmonėje atidarius eilinį parduotuvės filialą tapo aišku, kad buhalterinės apskaitos programa nebesugeba susitvarkyti su išaugusiu analizės poreikiu ir duomenų krūviu.

Bent pusę metų ši įmonė priversta „ramstyti griūvančias sienas“, nes skubiai įdiegti naują apskaitos programą, kaip ir daugelį kitų informacinių sistemų, praktiškai neįmanoma. Tokie gelbėjimosi iš griūvančių sistemų darbai dažnai kainuoja brangiau, prarandami duomenys, patiriami nuostoliai dėl verslo trukdymo. Kur kas lengviau ir pigiau išvengti tokių situacijų einamojo planavimo pagalba, glaudžiai siejant verslo ir IT raidos planus.

Taisyklė Nr. 3: Skirkime IT strategiją ir IT architektūrą

Nepakenks nubrėžti skirtumą tarp IT strategijos ir IT architektūros.

IT strategija nurodo ir vadovybės lygiu analizuoja, formuluoja verslo problemas, kurių sprendimui būtinos technologijos.

IT strategija nesprendžia, kokios konkrečios technologijos yra naudojamos.

Tuo tarpu įmonės IT architektūra vadovaujasi strategijoje numatytais uždaviniais ir apibrėžia, kaip tvarkyti informaciją, aplikacijas, žmogiškuosius resursus ir technologijas, kad iškeltus uždavinius būtų įmanoma išspręsti ne tik šiais, bet ir praėjusiais bei ateinančiais metais. Įmonės IT architektūros taktinę svarbą iliustruoja ši istorija:

Didelėje technologijų įmonėje dažnai buvo diegiamos skirtingos, specializuotos IT sistemos. Kiekvieną kartą naujos ir visų kitų sistemų susiejimo problema buvo sprendžiama skirtingai. Palaipsniui pridėti dar vieną naują sistemą pasidarė tiek sudėtinga ir brangu, kad tolesnė įmonės IT infrastruktūros raida tapo paralyžiuota.

Modernus požiūris į IT architektūrą neskatina visas sistemas kurti naudojant tą pačią technologiją (pvz., Microsoft). Pasaulio patirtis rodo, kad neįmanoma sukurti visaapimančios sistemos ar apsiriboti vieno gamintojo technologijomis. Pagrindinis įmonės IT architektūros uždavinys – suplanuoti, kaip neapibrėžti ateities poreikiai bus suderinti su produktyviu esamų sistemų panaudojimu.

Nustatant ir įgyvendinant vieningą informacijos apsikeitimo standartą, pasiekiama, kad bet kuri sistema galėtų priimti ir atiduoti savo verslo funkcijos informaciją bet kuriai kitai sistemai, nepaisant to, kad jos sukurtos ne
vienu metu ir naudojant įvairias technologijas.

Taisyklė Nr. 4: Jūsų IT partneris negali atsakyti į strateginius įmonės klausimus

Šiandien madinga informacines technologijas parduodančią įmonę pristatyti kaip konsultacinę bendrovę. Kai kurios Lietuvos IT bendrovės įsigudrino įkurti net dukterines įmones, teikiančias strategines IT konsultacijas.

Tačiau iš principo nė viena informacinių technologijų įmonė negali žinoti visų technologijų. Todėl IT konsultantai sąmoningai prioritetizuoja ir akcentuoja tas problemas, kurioms jie gali parduoti technologinius sprendimus. IT bendrovės apeina IT strategijos problemas ir nukreipia visas jėgas į įmonės IT architektūros atnaujinimą.

Čia taip pat dažnai sprendžiamos menamos problemos: nesiekiama išsaugoti kliento IT investicijų ir užtikrinti kiek įmanoma ilgesnį tvarkingai dirbančių sistemų naudojimą. Siekiama įrodyti, kad būtina atnaujinti viską, naujoje architektūroje įkomponuojant kiek įmanoma daugiau IT bendrovės parduodamos programinės įrangos.

Taisyklė Nr. 5: Metas pažvelgti už savo įmonės ribų

Vienas iš svarbiausių IT strategijos uždavinių šiandien – atsakyti, kurias jūsų įmonę ir jūsų verslo partnerius siejančias problemas verta spręsti kartu, IT pagalba. Užsienio ekspertai sutaria, jog ištisas verslo šakas jungiančios informacinės sistemos jau pradėjo revoliucinius pokyčius versle.

Tokio masto uždavinių neįmanoma nagrinėti ieškant atsakymų vien į įmonės problemas. Pavyzdžiui, Lietuvos bankų „internetiniai filialai“ puikiai iliustruoja įmonių bendradarbiavimo trūkumą: kuriant sistemas nepasinaudota proga sukurti bendrą standartą, leidžiantį interneto pagalba susieti verslo klientų apskaitos ir banko sistemas.

Didelį pranašumą įgis tie, kurie pirmi pradės spręsti visos verslo šakos masto problemas. Informacinių technologijų svarba verslui šiandien yra didelė ir ateityje augs toliau. Jeigu šios penkios taisyklės paskatins susimąstyti apie jūsų įmonės IT strategiją – straipsnio tikslas pasiektas.

Kuo anksčiau kiekvienas vadovas ras jam tinkančias priemones ir įrankius, leidžiančius suprasti ir valdyti šį procesą, tuo sėkmingesnis bus įmonės verslas ir tuo greičiau įmonės IT specialistus nustos kankinti košmarai apie griūvančias užtvankasSmegenų užkalbėjimas

Rūta Grinevičiūtė

Jie mano, jog gali sumaitinti klientui supelijusią picą, pavadinę tai kulinarine naujove, ir įtikinti, kad „Snoras“ yra patikimas bankas, nes jame pinigus laiko tokia „protinga“ organizacija kaip Vilniaus universitetas. Jų padedami mes pakiliai išgyvename mobiliojo ryšio „lūžimą“ piko metu arba staiga imame masiškai migruoti tarp „Omnitel“ ir „Tele2“ tinklų. Jie nesustoja pusiaukelėje

Pernai dirigavo Prezidento rinkimams. Vienas sukėlė valdančiosios koalicijos krizę, parašydamas, jog Artūras Paulauskas Vytenį Andriukaitį turi traktuoti kaip priešą. Kitas įteigė piliečiams pareigą „duoti kraujo“ Rolandui Paksui – „prezidentui, kurio jums reikia“.

Naivu klausti, ar tikrai reikia būtent šito prezidento, to banko, ano tinklo. „Klientas yra gamta, duotybė“, – sako vienas iš jų. Kai jie imasi darbo, viešųjų ryšių agentūrų klientai tampa „duotybe“ ir jų hipnotizuojamai miniai. Ir tiesa čia – tik šalutinis veiksnys, kuris gali sukelti krizę. Kodėl? Štai kodėl:

1. Visa tiesa gali varžyti. Tinkamiausias kai kurių problemų traktavimas yra jų nutylėjimas.

2. Visos informacijos vis vien nepasakysi, todėl mes sakome tiesą, bet nesame moraliai įpareigoti sakyti visą tiesą kiekvienam.

3. Propagandai tiesos nepakanka. Propagandai reikia tiesos, kuri suvokiama kaip tiesa.

4. Nepaaiškinta tiesa gali klaidinti, todėl, pavyzdžiui, neverta platinti užsienyje straipsnio apie tai, kad X miesto meras kilęs iš prekiautojų narkotikais šeimos.

5. Mes siekiame parodyti, jog mūsų politika yra teisinga, todėl platinamos žinios turi atitikti faktinę padėti, tačiau nešališkumas visiškai nebūtinas.

6. Tyčinis, bet atsargus tendencingumas ir atranka yra propagandos meno dalis.

7. Auditorijai, kuri jumis tiki, objektyvumas visiškai nereikalingas. Visa, kas gali būti susieta su klientu, turi būti pademonstruota tinkamoje šviesoje. Nereikia ignoruoti negatyvių dalykų, tačiau kai kurių dalykų vaizdas gali būti vos įžiūrimas.

Šias taisykles, apklausęs dešimtis JAV propagandos organizacijos USIA (Jungtinių Valstijų informacijos agentūra) darbuotojų, knygoje „Kieti žodžiai, šaltas karas“ surašė komunikacijos tyrėjas Leo Bogartas. Viltinga žinia USIA specialistų kolegoms Lietuvoje. Šios organizacijos kūdikį „Amerikos balsą“ dalis tautiečių vis dar traktuoja kaip objektyviausią informacijos apie pasaulį ir Lietuvą šaltinį.

Sovietmečiu šis darbas vadinosi propaganda ir kontrpropaganda. Šiandien – viešųjų ryšių paslaugos. Viešųjų ryšių metodo esmė, anot L.Bogarto, – tinkama informacijos atranka, kuri klientams gali būti pateikiama gudriais pavadinimais: „realybės konstravimas“, „charakteristikų valdymas“, „informacijos vadyba“, „cukraus apvalkalas karčiai tabletei“ ir pan. Šiandien be viso to neapsieina nė viena save gerbianti verslo organizacija ar valstybės įstaiga.

Lietuvoje toliausiai šia kryptimi pažengė Rusijos kompanija „Jukos“, kuri savo atstovu Lietuvoje pasirinko
ryšių bendrovės UAB „A.Jonkus ir partneriai“ darbuotoją Tomą Gižą. Ne vadybininką, naftos verslo specialistą ar bent jau kurį nors ekspremjerą, o paprastą vaikiną, kuris iki tol uoliai talkino politikui Romualdui Ozolui – ir vairuotoju, ir patarėju.

Beje, atsakymą į klausimą, kam reikia tų viešųjų ryšių, aš išgirdau ne iš Lietuvos viešųjų ryšių bendrovių vadovų, bet iš Aušros Balčiūnienės, UAB „Philip Morris Lietuva“ korporacijos klausimų direktorės. Ji pirmoji ir vienintelė paminėjo magišką žodžių junginį, įprasminantį (ir sutaurinantį) viešųjų ryšių specialistų pastangas: „korporacinė socialinė atsakomybė“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2414 žodžiai iš 7917 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.