ĮMONĖS SĄNAUDŲ STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS ĮMONĖJE
APSKAITOS KURSINIS DARBASTURINYS
ĮVADAS 3
1. SĄNAUDŲ PRIPAŽINOMO SAMPRATA IR JŲ KOREGAVIMAS 4
1.1 Pajamų ir sąnaudų perdirbimo įmonėse pripažinimas 5
1.2 PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS 6
1.3. SĄNAUDŲ KOREGAVIMAS 8
2.IŠLAIDOS IR SĄNAUDŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 8
3. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ 10
3.1 Sąnaudų pripažinimas 10
3.2 Veiklos sąnaudų sudėtis ir apskaita 11
4 UAB „Riklaiva“ ĮMONĖS STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS 17
IŠVADOS 20
LITERATŪRA 22
ĮVADAS
Sąnaudos — ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto
pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų
prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas
kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Šiame darbe tikimasi sužinoti bei atskleisti, kas sudaro sąnaudų
struktūra ir kokias funkcijas atlieka sąnaudos. Kokių priemonių imtis, kad
būtų sumažintos sąnaudos įmonėje.Nagrinėjama tema aktuali, nes sąnaudos našta tenka ne tik įmonei, bet
ir vartotojui, prekių ir paslaugų pirkėjui.
Mano darbo objektas — sąnaudų struktūra ir valdymo problemos įmonėje.
Šio darbo tikslas — išsiaiškinti sąnaudų struktūra ir valymo problemas
įmonėje.
Darbo uždaviniai:
1. Supažindinti su įmonių patiriamomis sąnaudomis
2. Išanalizuoti sąnaudų struktūra
3. Išsiaiškinti kaip įmonėje pripažįstamos sąnaudos
4. Apžvelgti veiklos sąnaudas
5. Apžvelgti pardavimo sąnaudas
Sąnaudų pripažinimo kriterijus remiasi palyginimo, bei kaupimo
principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios
pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Veiklos sąnaudos parodo
per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės
veikla.
Kiekviena įmonė imasi veiklos todėl, kad gautų kiek galima didesnę
ekonominę naudą. Ji nustatoma pasitelkus pelno, uždirbto per tam tikrą
laikotarpį, rodiklį. Pastarajam įtaką daro du veiksniai. Pirma, pajamos,
gautos pardavus prekes ar suteikus paslaugas, antra, sąnaudos, patirtos
uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas.
1. SĄNAUDŲ PRIPAŽINOMO SAMPRATA IR JŲ KOREGAVIMAS
Kuo 1994 m. sausio 1 d. įvedus naująjį sąskaitų planą ir patvirtinus
naujas finansinės atskaitomybes formas (pelno (nuostolio) ataskaitą, pelno
paskirstymo ataskaitą, finansines būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita
bei paaiškinamojo rašte nuostatas atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų
ir sąnaudų apskaitoje pripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės
atskaitomybės sudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje
tvarka yra patvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu „Nr. 804.
(1;p 180)
Nežiūrint į tai, kad jau sukanka 5 metai, kaip turi būti taikomas
naujasis sąskaitų planas ir sudaroma finansinė atskaitomybė bei
įgyvendinamos to nutarimo nuostatos, dėl tikslaus pajamų ir sąnaudų
apibrėžimo bei jų praktinio įgyvendinimo iki šiol išlieka ne mažai
ginčytinų dalykų. Pavyzdžiui, BAPĮ 2 straipsnyje yra nuoroda apie pajamų ir
sąnaudų kaupimo principo taikymą, tačiau kituose teisės aktuose tas
principas būna ir kitaip traktuojamas.
Pajamų apskaitai sąskaitų plane yra skirta 5 klasė, o sąnaudų 6 klasė.
Nurodymuose dėl sąskaitų plano naudojimo yra nurodyta, kad 5 klasės
sąskaitos, jas uždarant, koresponduoja su 39 sąskaita (D 5 klasės
sąskaitos, K 39 sąskaita). Analogiška metodika yra ir dėl 6 klasės sąskaitų
taikymo — jas uždarant 6 klasės sąskaitos koresponduoja su 39 sąskaita (D
39, K 6 klasės sąskaitos). Tačiau paaiškinimuose prie atskirų sąskaitų
naudojimo yra sutinkama visai kitokiu korespondencijų, pvz., yra nurodoma,
kad savikainos formavimo sąskaita gali būti debetuojama (D 10) atlikus
formavimo darbus, kredituojant 6 klasės sąskaitas (K 61, 629, 649). O tai
jau reiškia, kad šiuo atveju išnyksta kaupimo principo reikalavimai. (3;p
230)
Metodiniu apskaitos organizavimo ir atskaitomybės sudarymo požiūriu tai
gali privesti prie tam tikrų klaidų. Juk jeigu apskaitos darbuotojas,
pamiršęs arba ir nežinodamas į pelno (nuostolio) ataskaitą įrašys 5 ir 6
klasės sąskaitų duomenis, suregistruotus kaupimo principu, neatėmęs
perkeltų į kitas sąskaitas sumų, jo pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliai
bus iškraipyti. Ir jeigu tas iškraipymas lems sąnaudų padidėjimą (jei nebus
eliminuotos į kitas sąskaitas iškeltos sąnaudų sumos), tai bus nustatytas
žymiai mažesnis pelnas bei paskaičiuotas mažesnis pelno mokestis. Tada, tai
nustačius, bus perskaičiuotas pelnas, pelno mokestis, nustatytos baudos ir
delspinigiai. (8;p 260)
1.1 Pajamų ir sąnaudų prekybos įmonėse pripažinimas
Pajamų pripažinimo tvarka. Prekybos, įmonėms yra svarbu sukaupti
tikslią ir objektyvią informaciją apie uždirbtas pajamas.
Pajamos
uždirbamos iš pagamintos produkcijos pardavimo ir paslaugų teikimo per
ataskaitinį laikotarpį. (2; p 315)
Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis pajamų ir sąnaudų
pripažinimo tvarka, kuri reglamentuojama atskiruose standartuose. 10 VAS
„Pardavimo pajamos“ apibrėžiama:
• Pardavimo pajamos – ekonominės naudus padidėjimas dėl prekių
pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį,
pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų
sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus
papildomus savininkų įnašus. (2;p 315)
Pajamų ir sąnaudų pripažinimas glaudžiai susijęs su jau žinomais –
įmonės veiklos tęstinumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo, palyginimo principais.
Visais atvejais turi būti laikomasi apskaitos pastovumo principo. Pardavimo
pajamos už parduotą produkciją pripažįstamos pardavimo dieną, vadovaujantis
kaupimo principu: apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje
atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Suteiktų paslaugų
pajamos pripažįstamos, kai paslauga suteikta. Prekių pardavimas ar paslaugų
atlikimas turi būti įformintas dokumentais, kuriuose pažymima, kaip
keičiasi įmonės turtas ir nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai.
Pajamos laikomos uždirbtomis ir įregistruojamos apskaitoje, kai
produkcijos pardavėjas:
➢ užbaigė visus esminius produkcijos gamybos darbus;
➢ perdavė pirkėjui visą su šia produkcija susijusią riziką, esamą
bei busimą naudą. Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas
ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa
atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.
Tačiau negalima pamiršti egzistuojančios tikimybės, kad
produkcija neatitinkanti kokybės reikalavimų, gali būti
grąžinta, gali prireikti nenumatytų papildomų sąnaudų, susijusių
su produkcijos pardavimu. (6; p112)
Praktinėje veikloje pajamų pripažinimas yra gana sudėtingas. Pasitaiko
išskirtinių atvejų, kai pajamos pripažįstamos vėliau, negu prekės buvo
parduotos. Pavyzdžiui, pardavus sudėtingas stakles, pardavėjas įsipareigoja
jas sumontuoti pas klientą. Šiuo atveju pajamos bus pripažintos užbaigus
staklių montavimo darbus ir pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktą. Tam
tikrais atvejais pajamos gali būti pripažintos dar prekių nepardavus.
Pavyzdžiui, toks pajamų pripažinimas gali būti taikomas žemės ūkio
gamyboje, brangiųjų metalų gavyboje. Šiose šakose pajamos pripažįstamos,
kai nuimamas derlius ar iškasami metalai. Toks pajamų pripažinimas susijęs
su rinkos kainų stabilumu bei iš anksto žinomomis pardavimo kainomis. Kai
kada pajamos gali būti pripažintos dar gaminant numatomas parduoti prekes.
Pavyzdžiui, toks pajamų pripažinimo būdas gali būti taikomas vykdant
ilgalaikes sutartis, susijusias su didelių objektų statyba, sudėtingų
įrenginių montavimu, naujomis technologijomis. Tokios pajamos pripažįstamos
pagal faktiškai atliktų darbų procentą. (1;p 200)
Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos
pajamomis, pavyzdžiui, gautas apmokėjimas avansu, yra parodomos balanse
kaip įmonės įsipareigojimai (debitorinis įsiskolinimas). Pajamomis laikomas
tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos
trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis,
kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina
nuosavo kapitalo.
Sąnaudų pripažinimo tvarka. Nustačius per ataskaitinį laikotarpį
uždirbtas pajamų sumas, apskaitoje reikia tiksliai pripažinti patirtas
sąnaudas, uždirbant šias pajamas. Tai labai svarbu, nes nuo to, ar sąnaudos
pripažįstamos, ar ne, tiesiogiai priklauso pelno dydis. (6; p112)
Pripažįstant tiek pajamas, tiek sąnaudas, labai svarbu nustatyti
ataskaitinį laikotarpį. Uždirbtų pajamų suma turi būti lyginama su
patirtomis sąnaudomis per tą patį ataskaitinį laikotarpį. Palyginus per
ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir jas uždirbant patirtų sąnaudų
sumas, apskaičiuojamas įmonės veiklos rezultatas – pelnas arba nuostolis.
Reikia gerai įsidėmėti, kad turto išlaidos, nesusijusios su ataskaitinio
laikotarpio pajamų uždirbimu, registruojamos turto dalyje.
1.2 PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS
Pagal šio principo tvarką, kuri yra reglamentuojama teisiniuose aktuose
(pagrindiniame iš jų LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. (nutarime Nr. 804)
– yra nustatyta, kad pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje
tuo laikotarpiu, kada jos uždirbtos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo
laiko.
Buhalterinių sąskaitų naudojimo požiūriu pajamos yra apskaitomos 5
klasės sąskaitose, detalizuojant jas pagal rūšis: pardavimo, kitos veiklos,
finansines ir investicines bei pagautę.
Pajamų pripažinimo tvarka yra labai sudėtinga, be to, reikalauja labai
didelio tikslumo, nes nuo to priklauso finansinių rezultatų
Ypač tai yra sudėtinga ir labai svarbu dėl to, kad, pavyzdžiui,
pardavimas pasireiškia ir tiesioginiu būdu, ir per prekybos tinklą, ir per
tarpininkus (konsignacija) bei vykdant sutartinius įsipareigojimus. Todėl
ir pats pajamų pripažinimas yra apskaitomas kiekvienu atveju pagal
skirtingą metodiką.
Plačiau pajamų pripažinimas ir jų teisinis pagrindimas bus nagrinėjamas
prie 5 sąskaitų klasės operacijų apskaitos. (1;p 200)
Pagal šio principo taikymo tvarką, kuri yra reglamentuota teisiniuose
aktuose (pagrindiniame iš jų LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarime —
žiūr. priede), yra nustatyta, kad sąnaudos yra pripažįstamos ir
registruojamos apskaitoje tuo laikotarpiu, kada jos buvo patirtos pajamoms
uždirbti.
Sąnaudų pripažinimo kriterijus remiasi palyginimo principu, kad sąnaudos
turi būti adekvačios uždirbtoms pajamoms. Tačiau šitas kriterijus turi
keletą išimčių:
✓ jis gali būti taikomas tiktai produkcijos, prekių ir patarnavimų
realizavimo atveju. Tai reiškia, kad realizacijos procese galima
palyginti tiktai kiekybinius rodiklius — jei gauta pajamų už 100
vienetų, tai
tiek (100) galima nurašyti ir į realizavimo sąnaudas, žinoma, pagal įmonės
savikainą. Patarnavimų realizavimo atveju į sąnaudas gali būti įkelta
tiktai tų atliktų patarnavimų vertė, už kuriuos yra pateikiama užsakovui
sąskaita, už tuos patarnavimus, kuriuos užsakovas priėmė.
Parduotų prekių, produkcijos ir patarnavimų vertė pagal įmonėje
susiklosčiusią savikainą yra apskaitoma 6 klasės 60 sąskaitoje. (1;p 200)
„Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina“. O už tas prekes ir
patarnavimus uždirbtos pajamos yra apskaitomos 5 klasės 50 sąskaitoje
„Pardavimai ir paslaugos“.
Tačiau dar kartą norisi akcentuoti, kad šiuo atveju palyginimo principas
gali ir turi būti įgyvendintas tiktai lyginant kiekybinius rodiklius, nes
vertinis (suminis) palyginimas yra neįmanomas, nes pajamos negali būti
lygios sąnaudoms. Pajamos yra fiksuojamos pardavimo kainomis, o sąnaudos –
savikainos kainom. (1; p 200)
tiek (100) galima nurašyti ir į realizavimo sąnaudas, žinoma, pagal įmonės
savikainą. Patarnavimų realizavimo atveju į sąnaudas gali būti įkelta
tiktai tų atliktų patarnavimų vertė, už kuriuos yra pateikiama užsakovui
sąskaita, t. y. už tuos patarnavimus, kuriuos užsakovas priėmė.
Parduotų prekių, produkcijos ir patarnavimų vertė pagal įmonėje
susiklosčiusią savikainą yra apskaitoma 6 klasės 60 sąskaitoje „Parduotų