Monės valdymo funkcijų analizė
5 (100%) 1 vote

Monės valdymo funkcijų analizė

TURINYS

ĮVADAS 3

1.PLANAVIMAS 4

1.1.Strategijos planavimo procesas 4

1.1.1.Strategijos samprata, jos būtinybė 4

1.1.2.Misija ir įmonės (organizacijos) tikslai 5

1.1.3.Įmonės (organizacijos) aplinka 6

1.1.4.Strategijos realizacijos planavimas 8

1.1.5.Strateginio plano valdymas ir jo kontrolė 8

1.1.6.Strateginio plano įvertinimas 10

2.ORGANIZAVIMAS 10

2.1.Organizacinės valdymo struktūros formavimas 10

2.2.Organizacinės struktūros keturios dedamosios dalys 11

2.3.Organizacinių valdymo struktūrų (OVS) tipai 12

3.VADOVAVIMAS 13

3.1.Motyvacija 13

3.2.Lyderiavimas 15

3.2.1.Vadovo ir lyderio sąvokų determinavimas 15

3.2.2.Vadovavimo prigimtis, modelis, autoritetas bei vadovo darbo stilius 15

4.KONTROLĖ 19

4.1.Kontrolės procesas 19

4.2.Efektyvios kontrolės charakteristikos 20

IŠVADOS 21

PRIEDAI 22

Priedas 1 22

Priedas 2 23

Priedas 3 24

Priedas 4 25

Priedas 5 26

Priedas 6 27

LITERATŪRA 28

ĮVADAS

Šiandieniniame pasaulyje vadyba, kaip sudėtinga žmogaus veiklos sritis, užima ypatingą vietą. Organizuodami ir valdydami žmonių grupes, vadovaudami joms, vadybininkai nukreipia šių grupių pastangas tikslinga kryptimi, siekiant užsibrėžtų rezultatų. Vienais ar kitais pagrindais žmonėms susiburiant į įvairaus pobūdžio gana paprastas ar labai sudėtingas grupes, organizavimas, valdymas, vadovavimas jau seniai turėjo svarbią reikšmę, todėl vadybinė veikla laikui bėgant tapo profesionalia veikla, o vadovai ar vadybos specialistai – darbuotojais profesionalais (P. Zakarevičius, 1998, 5 p.).

Vadyba – tai organizacijos vadovybės suformuotų įmonės tikslų įgyvendinimo siekimas, pasinaudojant pavaldinių pastangomis, kitais ištekliais bei aplinkos sąlygomis. Šio darbo savitumą vaizdžiai rodo orkestro dirigento pavyzdys – nors pats dirigentas negroja, bet be jo darbo neįmanoma tikėtis gero tikslo įgyvendinimo – muzikos kūrinio atlikimo.

Jokia įmonė (organizacija) negali išsiversti be vadybos. Ar tai būtų pramonės ar žemės ūkio, ar paslaugų įmonė, ar visuomeninė organizacija, pagrindiniai vadybos teiginiai ir dėsningumai yra bendri, tačiau atskiri ypatumai neabejotinai pasireiškia.

Bet kurio padalinio sėkminga veikla įmanoma tik tuomet, kai yra tinkamai suderinti pagrindiniai veiksniai: darbo objektai, darbo priemonės, finansiniai ištekliai – kapitalą ir pačią darbo jėgą. Be abejo, kiekvienas veiksmas savaip ypatingas, todėl labai svarbu atsižvelgti į išskirtinius bruožus bei svarbą.

Praktinėje vadybinėje veikloje išskirtinis vaidmuo tenka vadovavimui. Todėl centrinė vadybos figūra yra vadovas. Visi vadybos tyrinėtojai vieningai pripažįsta , kad profesionaliai vadovauti gali tik darbuotojai, turintys specifinius sugebėjimus, “gyslelę”, talentą. Taip pat svarbią reikšmę turi praktika, įgūdžiai, patyrimas. Organizacijų vadovais pasaulyje dirba milijonai vyrų ir moterų. Spręsdami kasdienines užduotis, jie nuolat susiduria su kliūtimis.

Taigi šiame darbe keliama pagrindinių vadybos principų analizės problema, todėl kursinio darbo objektu galima laikyti esminius vadybos principus.

Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti vadybos principų, funkcijų esmę.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Aprašyti bei išnagrinėti pagrindines vadybos funkcijas, atskleisti svarbiausių vadybos principų turinį, reikšmę;

2. Vadovaujantis moksline įvairių autorių literatūra, atlikti jų minčių sintezę;

3. Aptarti dalykus, kuriuos vadovai privalo turėti galvoje, priiminėdami strateginius sprendimus bei planuodami savo organizacijų ateitį;

Darbo atlikimo metodas – vadybinės literatūros šaltinių analizė, autorių, rašančių vadybine tematika minčių sintezė.

1.PLANAVIMAS

Kiekvieną įmonę (organizaciją), dirbančią rinkos sąlygomis, veikia daugybė išorinių veiksnių (jėgų): politinių, ekonominių, socialinių bei technologinių. Ne mažiau svarbu teisingai įvertinti ir įmonės vidaus situaciją. Čia lemiamą vaidmenį vaidina žmonės, informaciniai, finansiniai bei materialiniai ištekliai, kurių stoka ar nepatenkinama kokybė taip pat gali vienaip ar kitaip paveikti įmonės būseną. Todėl įmonė rinkos sąlygomis gali funkcionuoti tik tada, kada jos savininkas (vadovas) ir visi jos dirbantieji sugeba objektyviai įvertinti minėtas išorines ir vidines sąlygas, prognozuoja ateitį, numatyta linkme organizuoja savo veiksmus ir nuolatos kontroliuoja esamą padėtį. Visa tai padeda atlikti svarbiausia ir pirmoji valdymo funkcija – planavimas (A. Seilius. 1998, p. 45).

“Planavimas įmonėje – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas” (James A.F.Stoner ir kt. 2001, p. 261).

Planus priimta vadinti ilgalaikiais (strateginiais), trumpalaikiais (taktiniais) ir operatyviniais.

Ilgalaikiai planai sudaromi penkeriems metams ir ilgesniam laikotarpiui. Jie vadinami strateginiais planais.

Organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijos orientuotos į strateginių planų sudarymą (A. Seilius. 1998, p. 45).

Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė netenka prasmės. Todėl planavimas yra lemiamas.

1.1.Strategijos planavimo

egijos samprata, jos būtinybė

Strategijos sąvoka yra sena. Šį terminą vartojo jau senovės graikai. Strategijos visais laikai mokėsi karybos mokyklose, ją rengė ir rengia generaliniai štabai, įgyvendina (naudoja) mūšiuose karvedžiai. Tačiau strategiją organizacijoms ir įmonėms valdyti pradėta taikyti XX amžiaus pradžioje (E.Bagdonas, L.Bagdonienė. 2000, p. 39).

Pasak A.Vaitiekaus (1997, p. 57) strategija – tai detalus, visapusiškas planas, skirtas tam, kad padėtų įgyvendinti įmonės misiją ir užsibrėžtus tikslus. Strategija turi būti kuriama aukščiausiame valdymo lygmenyje, ir apibrėžti pagrindiniai organizacijos tikslai ir misija turi būti pilnai įsisamoninti, į strategijos realizavimą turi būti įtraukiami visi valdymo lygiai.

Strategijos būtinybė. Gausu įrodymų (E.Bagdonas, L.Bagdonienė. 2000, p. 39), kad gerai parengta strategija garantuoja įmonės sėkmę, o įdėtos sąnaudos greitai atsiperka (2 pav). Tikslai skirstomi į strateginius (ilgalaikius) ir operatyviuosius (trumpalaikius).

Strateginiai tikslai:

• nusakyti įmonės ar įstaigos plėtros kryptis;

• užkariauti naujas rinkas;

• sukurti naujas prekes bei pradėti teikti naujas paslaugas;

• surasti finansavimo šaltinius (E.Bagdonas, L.Bagdonienė. 2000, p. 39).

Operatyvieji ( einamieji arba trumpalaikiai) tikslai:

• pasiekti, kad būtų parduota dvigubai daugiau produktų;

• suteikti pirkėjams kreditus ir pan.

Ar reikia šiandien klestinčiai įmonei ar organizacijai rengti strateginį planą? Žinoma, jei ji nori išlikti stipri ar išplėsti savo veiklą, jei nori panaudoti savo privalumus (pvz., naują technologiją, gerą savo parduotuvių vietą mieste ir pan.).

Sėkmė 20 

Sėkmė 80 

Strategija 5 – 10  Operatyvusis valdymas 95 – 90 

1 pav. Strateginio ir operatyvinio valdymo santykis

(E.Bagdonas, L.Bagdonienė. 2000, p. 39).

Pasak E.Bagdono, L.Bagdonienės (2000, p. 40) norėti ir galėti – tai ne tas pats. Kad parengtų strateginį planą, įmonės vadovybė turi:

• sugebėti pažvelgti į ateitį; numatyti įvykių eigą;

• suburti kvalifikuotą, žinantį vadovybės siekius (nebūtinai smulkiai) ir tiems siekiams pritarianti personalą;

• turėti valios permainoms, ryžtis imtis veiksmų, kai tam ateis laikas;

• mokėti sukaupti tikslius duomenis apie savo organizaciją, konkurentus ir išorinę aplinką, juos objektyviai įvertinti;

• suprasti, kad strateginio plano įgyvendinimas – tai procesas, reikalingas nuolatinių pastangų.

1.1.2.Misija ir įmonės (organizacijos) tikslai

James A.F.Stoner ir kt.autorių nuomone (2001, p. 261) įmonės (organizacijos) paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus. Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi iš detalių, kaip įgyvendinti tuos strateginius planus kasdienėje veikloje.

Strateginiai ir operatyviniai planai sudaromi bei įgyvendinami hierarchiškai, kaip parodyta 2 paveiksle. Paveikslo viršuje – misija, pagrindinis tikslas, pagrįstas pagrindiniais teiginiais apie organizacijos paskirtį, kompetenciją bei vietą pasaulyje.

Misijos formuluotė yra pradinis strateginio planavimo proceso taškas. Ji apbūdina svarbiausią įmonės tikslą – veiklos sritį ir kryptį, nurodo įmonės unikalumą, ypatumus, plėtros kryptį, išskiria ją nuo kitų panašių įmonių. Taigi, pradinis žingsnis planuojant įmonės veiklą yra nustatyti įmonės misiją.

Misijos formuluotė apibūdina įmonės produktą, rinką ir pagrindines technologines gamybos sritis taip, kad parodytų strateginių sprendimų darytojo vertybes ir prioritetus. Pagal misiją pasirinkti tikslai leidžia įmonės tolimesniame darbe priimti vienokius ar kitokius valdymo sprendimus (James A.F.Stoner ir kt. 2001, p. 261).

Pasak A. Vasiliausko (2002, p. 218) misijos formuluotė trumpai aprašo pagrindines veiklos įmonėje kryptis vidutinės trukmės perspektyvai ir trumpai reziumuoja jas pagrindžiančią argumentaciją ir vertybes. Formuluotės paskirtis – pateikti visiems dalininkams glaustą informaciją apie tai, kokia yra įmonės paskirtis ir kokia veiklos kryptis. Todėl misijos formuluotės turinys turi būti išreikštas kalba, kad ją galėtų suprasti visi dalininkai ir kiekvienas jų susieti formuluotę su jam būdingomis aplinkybėmis. Gerai nusakyta įmonės (organizacijos) misija turi ir gali padėti išspręsti nemažai su įmonės veikla susijusių problemų.

SUKURIA:

Steigėjas, direktorių valdyba arba MISIJA

aukščiausio lygio vadovai

Aukščiausio ir vidurinio lygio vadovai STARTEGINIAI PLANAI

Vidurinio bei žemiausio lygio vadovai OPERATYVINIAI PLANAI

2 pav. Planų hierarchija (James A.F.Stoner ir kt. 2001, p. 261).

Įmonės (organizacijos) tikslai:

Pirmuoju ir svarbiausiu planavimo žingsniu laikomas organizacijos tikslo nustatymas (A. Seilius. 1994, p. 183).

Jie formuluojami ir priimami misijos ir aukščiausios grandies vadovų vertybių ir tikslų pagrindu. Tikslai turi turėti šias charakteristikas:

• tikslai turi būti konkretūs ir išmatuojami;

• tikslai turi būti pasiekiami;

• tikslai turi orientuotis laike.

Pasak A. Makštutį (2001, p. 234) tikslai formuojami veiklos plėtros vizijai ir misijai įgyvendinti ir skirstomi į:

• operatyvinės veiklos
tikslus;

• perspektyvinės veiklos tikslus;

• strateginės veiklos tikslus.

A. Vasiliausko nuomone (2002, p. 220) tikslai keičia misijos formuluotės bendrąsias nuostatas į tiksliau apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas. Tokiu būdu akcentuotina dvejopa organizacijos tikslų paskirtis. Pirmiausia, jie turi suformuluoti organizacijos administracijos aparatui užduotis, kuo tiksliau nusakant laukiamą galutinį rezultatą. Antra, organizacijos tikslų pagrindu yra parengiamos priemonės, leidžiančios įvertinti, ar buvo pasiektas numatytas rezultatas nustatytais terminais.

Tikslai, ypač stambių įmonių, gali būti labai įvairūs. Įmonės bendras tikslas yra labai tiksliai suformuluota jos gyvavimo priežastis – išreikšta kaip misija. Tikslai – tai šios misijos įgyvendinimas.

1.1.3.Įmonės (organizacijos) aplinka

Įmonės (organizacijos) išorinė aplinka

Organizacijos tikslas (E.Bagdonas, L. Bagdonienė, 2000, p 18) – tenkinti vartotojų poreikius ir gauti naudą. Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aplinkoje. Pirmoji įmonės vadovybės problema yra teisingai apibrėžti išorinę aplinką.

Pasak E. Bagdono ir L. Bagdonienės (2000, p. 18) aplinkos bruožai yra šie: sudėtingumas, judrumas, išteklių prieinamumas. Kai kurie autoriai pabrėžia dar aplinkos neapibrėžtumą ir veiksnių sąryšį:

1. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio įmonei mastu.

2. Įmonės aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta.

3. Veiklai reikalingų išteklių prieinamumas sąlygoja įmonės aplinkos grėsmingumą arba palankumą.

4. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas reiškiasi turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtimi ir patikimumu.

5. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas gali turėti įtakos kitiems veiksmams.

Dažniau aplinka tiriama (E.Bagdonas, L. Bagdonienė, 2000, p. 19) analizuojant ją sudarančius elementus. Kadangi organizacijos (įmonės) veiklai įtakos turi daug įvairių veiksnių, tai juos tikslinga pirmiausia suskirstyti pagal poveikio mastą, kurie skiriami į išorinės aplinkos tiesioginio ir šalutinio poveikio veiksnius (3 pav.).

Kaip matyti 3 paveiksle, tiesioginio poveikio veiksniai – tai vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai ir įstatymai bei kitos valstybinės reguliavimo normos; šalutinio (netiesioginio) poveikio veiksniai – ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai ir ekologiniai veiksniai.

Ekonominiai veiksniai

Sosia- VARTOTOJAI

liniai Struktūra Technologija Po-

veiks- KON- TIE- liti-

niai KU- Už- Stebėtojų taryba Perso- KĖ- niai

REN- duotys Direktorių taryba nalas JAI veiks-

TAI niai

Tikslai

DARBO IŠTEKLIAI ĮSTATYMAI

Ekologiniai veiksniai Technologiniai veiksniai

3 pav. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos elementai

(E.Bagdonas, L.Bagdonienė. 2000, p. 19).

Vidinės aplinkos įvertinimas

“Organizacijos (įmonės) veiklos rezultatus lemia tikslai, racionalios ir įvykdomos užduotys, veiksmingas personalas, optimali organizacijos struktūra bei produkcijos gamybai taikoma technologija. Visi šie veiksniai apibūdina organizacijos (įmonės) vidinę aplinką” (E.Bagdonas, L.Bagdonienė. 2000, p. 30).

Tikslai. Įmonės vadovybė tikslus nustato jau planavimo proceso metu ir išdėsto jų esmę darbuotojams. Kai tikslai aiškiai apibrėžti ir suprantami, personalas gali sukoncentruoti savo fizines bei intelektines jėgas jiems įgyvendinti. Svarbiausias įmonės tikslas yra pagaminti paklausą turinti produktą efektyviausiai panaudojant ribotus gamybos išteklius. Tačiau įmonių tikslai skirtingi. E.Bagdono ir L.Bagdonienės nuomone (2000, p. 30) kuo didesnė organizacija (įmonė), tuo daugiau ir įvairesnių tikslų ji turi. Kiekvienoje organizacijoje (įmonėje) kuriasi sava filosofija ir vertybių sistema.

Užduotys. Užduotys dažnai skirstomos į tris kategorijas:

1. darbo su žmonėmis (personalo valdymo);

2. darbo su objektais (produkcijos gamybos/paslaugų teikimo);

3. darbo su informacija (valdymo).

Darbo pasidalijimas ir specializacija padeda pasiekti didesnį darbo našumą. Svarbu pabrėžti, kad užduotys skiriamos pareigybėms, o ne darbuotojams.

Technologija. Norėdami įvykdyti užduotį kyla klausimas kokią konkrečią technologiją pasirinkti. Nauja technika bei technologija – tai vienintelis būdas kokybiniam šuoliui, kuris gali padėti įmonei konkurencinėje rinkoje. Neįvertinus to įmonė gali tapti beviltiškai nekonkurencinga. Kiekvienos konkrečios technologijos tinkamumą nustato žmonės, nes pati technologija be žmonių nieko nereiškia.

Personalas. Žmonės yra įmonės pagrindas. Žmogaus veiklai įtaką daro poreikiai, talentas, sugebėjimai, lūkesčiai, vertybės ir požiūris į darbą. Darbuotojo ar darbo grupės elgesys priklauso ir nuo vadovo elgesio bei jo įtakos darbuotojams.

Struktūra. Įmonės struktūra – tai nustatyti valdymo lygių bei funkcinių sričių ryšiai. Tikslai ir struktūra tampriai susiję ir veikia vienas kitą. Dažnai dėl išorinių pokyčių, keičiasi įmonės tikslai, o tai reiškia, kad gali atsirasti nauji ar išnykti seni padaliniai, vienų tarnybų funkcijos išsiplėsti arba
susiaurėti ir pan.

1.1.4.Strategijos realizacijos planavimas

Jo realizacija paverčia strateginį planą veiksmu. Jeigu mes žinome, kad įmonės tikslai sutampa, tai strateginis planas ir jos vadovybės tikslai sutampa, tai strateginis planas bus tų tikslų siekimo priemonė. Sėkmingam plano įvykdymui būtinas ilgalaikių ir trumpalaikių programų, politikos, procedūrų ir taisyklių paruošimas. Numatoma strateginio plano ir įmonės struktūros integracija per finansinį planą (biudžetą) ir jo tikslų valdymą (A. Seilius, 1994, p. 204).

Pagal Chadlerį (James A.F.Stoner ir kt. 2001, p. 283), organizacijos praeina tris raidos etapus: nuo “vieneto” į funkcinę, po to į multidivizinę struktūrą. Iš pradžių įmonės būna mažos. Būna vienintelė patalpa, vienas gaminys ir vienas “verslininkas”, priimantis sprendimus.

Įmonei augant, padidėję mastai ir papildomos patalpos sukelia naujų rūpesčių. Ji tampa “vieneto” organizacija su kelių sričių vienetais ir administracija, kuri koordinuoja, specializuoja ir standartizuoja vienetų veiklą.

Sekantis žingsnis – vertikalioji integracija. Įmonė toliau gamina savo pirminį gaminį, tačiau jau plečia apimtis.

Vertikaliosios integracijos atveju dėl prekių ir medžiagų judėjimo iškyla naujų problemų. Todėl įmonės išauga į funkcinę įmonę su finansų, rinkodaros, gamybos ir kitais skyriais bei formaliomis biudžeto sudarymo ir planavimo sistemomis.

Trečiajame etape įmonė išsiplečia į įvairias pramonės šakas ir išplečia gaminių asortimentą. Rezultatas – multidivizinė įmonė veikianti beveik kaip mažesnių įmonių rinkinys. Įmonių padaliniai (divizijos) prisiima atsakomybę už trumpalaikius operatyvinius sprendimus, o centrinė būstinė atsako už ilgalaikius strateginius sprendimus

1.1.5.Strateginio plano valdymas ir jo kontrolė

Strateginis valdymas vadovams suteikia galimybę “drausmingai” suvokti aplinką, kurioje jų įmonėje veikia, ir po to imtis veiksmų. Yra išskiriami du etapai ( 4 pav.):

• Strateginis planavimas – terminas, kuriuo paprastai vadinama protinė veikla. Į jį įeina tikslų nustatymas ir strategijos formulavimas.

• Strategijos įgyvendinimas – terminas, kuriuo paprastai vadinami veiksmai, pagrįsti tokiu planavimu.

TIKSLŲ NUSTATYMAS

Strateginis

planavimas

STRATEGIJOS FORMULAVIMAS



ADMINISTRAVIMAS

Strategijos

įdiegimas

STARTEGIJOS KONTROLĖ

4 pav. Strateginio valdymo procesas (James A.F.Stoner ir kt. 2001, p. 266).

Šiuo metu yra daugybė metodų kaip derinti planavimą ir kontrolės procesą. Du valdymo instrumentai, kurie plačiai naudojami aukšto laipsnio suderinimui užtikrinti – tai finansinis planas (biudžetas) ir tikslinis valdymas (A. Sakalas, 1994, p. 212).

Finansinis planas-biudžetas. Vienas iš svarbiausių planavimo uždavinių yra efektyvus išteklių panaudojimas. Finansinis planas yra išteklių paskirstymo metodas, išreikštas kiekybine forma, siekiant kiekybinių tikslų (A. Sakalas, 1994, p. 212).

Pasak A. Vaitieko (1997, p. 71) biudžetas yra kiekybinis išteklių paskirstymo metodas. Pirmas žingsnis sudarant biudžetą yra:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2549 žodžiai iš 8492 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.