Monės vidaus auditas
5 (100%) 1 vote

Monės vidaus auditas

TURINYS

1. Vidaus auditas 3

2. Vidaus audito vaidmuo 3

3. Apimtis ir funkcijos 3

4. Audito patikrinimai 4

5 Vidaus audito skyriaus pareigos 4

5.1.Ižde: 4

5.2. Ministerijose ir kitose valstybės įstaigose 4

6. Vidaus audito tarnybų darbo organizavimas ir veikimas 5

6.1. Ižde 5

6.2. Pareiginiai aprašymai ir specifikacijos 5

6.2.1. Auditorius 5

6.2.2. Vyresnysis auditorius 5

6.2.3. Audito vadovas 6

7. Procedūros, kuriomis turi vadovautis vidaus audito skyrius ministerijose

ir kitose valstybės įstaigose 6

7.1. Pagrindinės skyriaus pareigos: 6

7.2. Vidaus audito metinių ir ketvirčio planų parengimas 7

7.2.1. Vidaus audito kontrolės žurnalas 7

7.2.2. Vidaus audito metinis planas 7

7.2.3. Vidaus audito programa ketvirčiui 7

7.2.4. Pranešimai apie auditą 8

7.2.5. Prašymai atidėti auditą 8

7.2.6. Mėnesių nuodugniam auditui parinkimas 8

7.2.7. Dokumentai, kuriuos skyrius turi pateikti vidaus audito

grupėms 8

8. Procedūros, kuriomis turi vadovautis vidaus audito grupės 9

8.1. Pareigų paskirstymas: 9

8.2. Informavimas apie audito pastebėjimus ir jų patikrinimas 9

8.3. Audito pabaiga 10

8.4. Audito apimtis 10

9. Nuodugnus parinktų mėnesių auditas 11

9.1. Tikrinant mokėjimo paraiškas reikia įsitikinti, kas: 11

9.2. Tikrinant biudžeto paskirstymo įrašus, reikia įsitikinti, kad: 11

9.3. Tikrinant apskaitos įrašus, reikia įsitikinti, kad: 11

9.4. Darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų darbuotojams tikrinimas 12

9.5. Komandiruotės 12

9.6. Pirkimų užsakymai 13

9.7. Banko ataskaitos ir kasos knyga 13

9.8. Avansinės (smulkios) sąskaitos: 14

9.9. Sandėliai ir atsargos 14

10. Paslaugų (darbų) auditas: 15

11. Dotacijų auditas 15

12. Valstybės įstaigos mokėjimo pavedimų auditas 16

13. Kitų mokėjimų dokumentų (įrašų) auditas 16

14. Įplaukų auditas 16

15. Vidaus audito rezultatai 16

15.1. Audito ataskaita 16

15.2. Audito ataskaitų tvarkymas 18

15.3. Audito ataskaitų saugojimas 181. VIDAUS AUDITAS

Lietuvoje yra pasirinkta decentralizuota valstybės įstaigų vidaus audito sistema, t.y. auditas įdiegiamas pačioje įstaigoje.

Pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr.127 vidaus audito tarnybos turi būti įsteigtos:

 visose ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose;

 departamentuose prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir prie ministerijų bei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos;

 kitose valstybės įstaigose;

 taip pat valstybės įmonėse vidaus audito tarnyba steigiama, jeigu jose dirba daugiau kaip 300 darbuotojų, o jeigu jose dirba mažiau kaip 300 darbuotojų – steigiama vidaus auditoriaus pareigybė.

Veikiantys žinybinės kontrolės, revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai įstaigose, įmonėse turi būti reorganizuoti į audito tarnybas.

2. VIDAUS AUDITO VAIDMUO

Valstybės įstaigų vidaus auditas yra nepriklausoma įvertinimo funkcija, kurią atliekant Vyriausybei atsikaitoma apie jos biudžetinių įstaigų veiklą. Pagrindinė vidaus audito užduotis – atlikti kiekvienoje valstybės įstaigoje veikiančių vidaus kontrolės priemonių efektyvumo įvertinimą.

Vidaus auditas skatina geresnę finansinę drausmę Vyriausybės veikloje, kurdamas pagrįstas procedūras, užtikrina ataskaitų reguliarumą bei tikslumą. Vidaus audito tikslas yra ne tik atskleisti trūkumus ir klaidas įplaukų ir mokėjimų sandoriuose bei jų apskaitoje, bet ir padėti valstybės įstaigoms suprasti bei geriau pritaikyti finansinę bei apskaitos tvarką. Vidaus auditas taip pat atlieka tyrimus Vyriausybės taupumui, jos išlaidų efektyvumui ir naudingumui nustatyti.

Ministerijų vadovai privalo turėti aiškų planą, periodiškai nagrinėti savo biudžetinių įstaigų veiklą ir įvertinti vidaus kontrolės sistemas, atsiskaitymo problemas ir nustatyti silpnąsias puses. Kontroliuodami vidaus kontrolės priemones vadovai turi naudotis ministerijos audito skyriaus pagalba. Jeigu vidaus auditoriai tiesiogiai dalyvauja kasdieniniame darbe, jie paprastai turi galimybę nuolatos gauti žinių apie naudojamas vidaus kontrolės priemones ir įvertinti jų efektyvumą. Vidaus auditoriai privalo pranešti vadovams apie visus pastebėtus vidaus kontrolės trūkumus ir darbuotojų klaidas, padarytas taikant kontrolės priemones, taip pat jie turi patarti, kokias sritis reikia tobulinti. Tačiau vidaus auditas neturi teisės skirti administracinių baudų, pateikti ieškinių teisme, teikti pasiūlymus dėl nusižengusių darbuotojų atleidimo, sustabdyti valstybės lėšų pervedimą ar įpareigoti įstaigas/juridinius asmenis sugrąžinti lėšas, asignuotas arba panaudotas pažeidžiant įstatymą.

Vidaus auditas taip pat įgaliotas sukurti tolesniems veiksmams procedūras pagal ankstesnius ataskaitoje pateiktus vidaus ir išorės audito duomenis, kad būtų garantuota, jog vadovai skirs pakankamą dėmesį ir atliks jiems nurodytus dalykus.

3. APIMTIS IR FUNKCIJOS

Iždo audito skyriaus ir vidaus audito skyrių ministerijose apimtis bei funkcijos priklauso nuo darbo pobūdžio ir kiekio. Kiekviena ministerija privalo parengti smulkias vidaus audito nuorodas. Ministerijų parengtos išsamios vidaus audito nuorodos negali būti taikomos plačiau, negu apibrėžta šiame dokumente.

Pagrindinė vidaus audito funkcija – įvertinti vidaus kontrolės sistemą, kuria naudojasi Iždas, ministerijos ir kitos valstybės
įstaigos, siekiant:

 užtikrinti, kad bus laikomasi vadovavimo politikos ir direktyvų įgyvendinant organizacijos tikslus;

 apsaugoti turtą;

 garantuoti, kad informacija atitiks tikrąją būklę, ji bus patikima ir integruojama, kad duomenys būtų kuo tikslesni;

4. AUDITO PATIKRINIMAI

Naudodamasis sandorių pavyzdžiais vidaus auditas patikrina, ar:

1. Įvairios taisyklės, tiek vidaus, tiek išorės, sukurtos taip, kad būtų galima patikrinti, ar įstaigos veikla organizuojama pagal jas; kartu reikia patikrinti, ar tinkamai tvarkomos įstaigos pajamos ir išlaidos, gerai saugomas turtas ir tinkamai įtraukiami į apskaitą įvairūs sandoriai. Šios taisyklės apima nuolatinius pavedimus, finansines nuostatas, apskaitos vadovus ir nurodymus, inventorizacijos nuostatas, akcijų kontrolės procedūras ir t.t.

2. Nepadaryta jokių didelių klaidų.

3. Nėra stambių sukčiavimo atvejų ir kitų pažeidimų.

4. Nesudaryta neteisėtų sandorių ir organizacijos veikla atitinka jai įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Valstybės įstaigos vadovas pasirūpina tinkama kontrole ir atlieka patikrinimus, siekdamas nustatyti visus trūkumus, padarytus procedūrose, dėl kurių susidarytų sąlygos individualiam arba grupiniam sukčiavimui ir falsifikacijoms.

5 VIDAUS AUDITO SKYRIAUS PAREIGOS

5.1. IŽDE

Audito skyrius atsakingas už vidaus audito funkcijos sukūrimą ir įgyvendinimą ministerijose bei kitose valstybės įstaigose. Šis skyrius atsiskaito Finansų ministerijai per Iždo direktorių dėl reikalų, susijusių su vidaus audito funkcija. Jis turi padėti ministerijų, kitų valstybės įstaigų vidaus audito skyriams ir Vyriausybės pajamas renkantiems departamentams sukurti vidaus audito procedūras, siekdamas užtikrinti, kad būtų:

1. tinkamai tvarkoma pirminė apskaita;

2. atsiskaitymų ir buhalterijos atžvilgiu taikomos vienodos nustatytos procedūros;

3. esant reikalui, nedelsiant imamasi priemonių klaidoms ištaisyti;

4. tobulinama buhalterijos darbo kokybė;

5. darant išlaidas atsižvelgiama į taupumo sumetimus;

6. ministerijos vadovybei teikiama informacija apie valstybės įstaigų darbą;

7. projektai vykdomi pagal planą ir tinkamai tvarkoma išlaidų apskaita;

8. gerai valdomas ir tinkamai saugomas valstybės turtas, iš jo fondų ir atsargų – paskolos ir subsidijos bei gauti kreditai.

Audito skyrius parengia išsamias nuorodas ministerijų ir kitų valstybės įstaigų audito skyriams, nustato institucinę ir procedūrinę sistemą, kurios ribose šie skyriai turi vykdyti savo veiklą. Iždo audito skyrius dar turi derinti vidaus audito funkciją su valstybės kontrolieriumi, aukščiausia ministerijos vadovybe bei Sodros inspekcijos skyriais ir Mokesčių inspekcijos skyriais.

5.2. MINISTERIJOSE IR KITOSE VALSTYBĖS ĮSTAIGOSE

Atliekant vidaus auditą analizuojama pirminė apskaita, kurią tvarko pati ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, ir patikrinama, ar laikomasi taisyklių ir nuostatų, sistemų ir procedūrų, susijusių su apskaitos ir finansų reikalais. Tarp viso kito, į vidaus auditą turi būti įtraukiamas visų apskaitos įrašų patikrinimas, taip pat ir tų, kurie susiję su atsiskaitymais ir mokėjimais socialinei rūpybai, atidėtais mokesčiais ir kitais darbuotojų atlyginimų atskaitymais, perduodamais įvairioms organizacijoms, ir susijusiais su parduotuvių, įrenginių, įrankių bei gamyklų įrašais.

Ministerijų vidaus audito skyriaus pareigos apima:

 valstybės įstaigoms numatytų apskaitos procedūrų nagrinėjimą siekiant užtikrinti, kad jos būtų teisingos, tinkamos, be jokių defektų ar trūkumų;

 numatytų procedūrų ir periodiškai leidžiamų įsakymų įgyvendinimo kontroliavimą;

 ministerijos finansinio aptarnavimo skyriaus, taip pat finansinio aptarnavimo skyrių, susijusių su nepriklausomomis valstybės įstaigomis bei pavaldžiomis valstybės įstaigomis, išsamų atsiskaitymų ir apskaitos darbo patikrinimą;

 svarbių įsiskolinimo sumų, įtrauktų į apskaitą ir kitus susijusius įrašus, nagrinėjimą;

 koordinavimą su Iždu dėl vidaus audito procedūrų;

 periodišką visų apskaitos įrašų patikrinimą;

 prieštaravimų, kurie nurodyti Valstybės kontrolės kontrolinio audito pastabose, nagrinėjimą/ suderinimą ir kitus reikalus, susijusius su Valstybės kontrolės atliekamais audito patikrinimais;

Vidaus audito sėkmė priklauso nuo to, ar sugebama užtikrinti, kad bus įgyvendintos tinkamos procedūros, atliekama reguliari ir tiksli apskaita, ir ar sugebama teikti pasiūlymus vyriausybei dėl išlaidų taupymo, ir ar vykdant valstybės funkcijas laikomasi drausmės.

6. VIDAUS AUDITO TARNYBŲ DARBO ORGANIZAVIMAS IR VEIKIMAS

6.1. IŽDE

Iždo audito skyrius, kuriam tenka svarbus vaidmuo steigiant ir kontroliuojant vidaus audito funkciją ministerijose ir daugiau kaip 1300 valstybės įstaigų, turi tinkamus kvalifikuotus darbuotojus. Finansų ministerijos Iždo departamento audito skyrius organizuotas pagal biudžetinių įstaigų funkcijas. Biudžetinės įstaigos yra suskirstytos į grupes pagal funkcijų panašumą ir paskirtos į skirtingus šio skyriaus padalinius.

Grupių skaičius priklauso nuo funkcijų sudėtingumo, įstaigų, vykdančių tokias funkcijas, skaičiaus ir parengtų Iždo auditorių skaičiaus. Kiekvienam padaliniui vadovauja vyresnysis auditorius, kuriam padeda auditorius. Žmonių, dirbančių
skaičius priklauso nuo to, kaip bus plečiama audito funkcija, apimanti vis daugiau įstaigų. Vyresnieji auditoriai atsiskaito Audito vadovui, kuris vadovauja audito funkcijai Audito skyriuje. Audito vadovas atsiskaito Audito skyriaus viršininkui.

6.2. PAREIGINIAI APRAŠYMAI IR SPECIFIKACIJOS

6.2.1. Auditorius

Pagrindinė auditorių veikla Finansų ministerijoje:

 padėti rengti ministerijų vidaus audito strategijas, ypač atsižvelgiant į jų funkcijas ir vidaus kontrolės sistemas;

 padėti sudaryti operacinį audito planą;

 kontroliuoti ministerijų vidaus audito skyrių atliekamą vidaus audito eigą;

 suderinti audito pastebėjimus su aukščiausia ministerijų vadovybe;

 parengti išskirtines ataskaitas apie kontrolės procedūrų trūkumus, kurie buvo pastebėti vidaus audito metu, ir pateikti jas Finansų ministerijai bei Vyriausybei;

 parengti pasiūlymus dėl vidaus auditorių mokymo ministerijose.

Auditorius turėtų būti įvykdęs Valstybės vidaus audito normą, kurią nustato Finansų ministerija, konsultuodamasi su Valstybės kontrolieriumi arba – pasirinktinai – turi būti dirbęs su audito užduotimis Vyriausybėje arba bankų, draudimo arba mokesčių įstaigose.

6.2.2. Vyresnysis auditorius

Vyresnysis auditorius kontroliuoja auditorių darbą ir atsiskaito Audito vadovui, kuris atsakingas už audito funkciją Audito skyriuje. Vyresniajam auditoriui priskirtas vadovavimo ir atsakomybės už operacijas derinys. Pagrindinė vyresniojo auditoriaus veikla Finansų ministerijoje:

 teikti konsultacijas specializuotose srityse, pvz., dėl kompiuterinio audito, tiekimo, apskaitos ir t.t.;

 prižiūrėti ir užbaigti ministerijų vidaus audito strategijas kartu su tų ministerijų vidaus audito skyriais;

 susitarti su ministerijomis dėl bendrų audito operacinių planų;

 atsiskaityti audito vadovui dėl ministerijų vidaus audito skyrių atliekamo audito eigos;

 rengti susitikimus su aukščiausia ministerijų vadovybe einamiesiems audito pastebėjimams aptarti;

 koordinuoti veiklą su Valstybės kontrolieriumi;

 teikti pasiūlymus dėl vidaus auditorių mokymo ministerijose.

Vyresnysis auditorius turėtų būti įvykdęs aukščiausią Valstybės vidaus audito normą, kurią nustato Finansų ministerija, konsultuodamasi su Valstybės kontrolieriumi, arba – pasirinktinai – jis turi būti įgijęs minimalią darbo patirtį audito, apskaitos arba finansų valdymo srityje (tai apibrėžia Finansų ministerija).

6.2.3. Audito vadovas

Audito vadovas kontroliuoja audito skyriaus audito padalinių darbą. Pagrindiniai audito vadovo uždaviniai:

 padėti ir vadovauti ministerijų vidaus audito skyriams, kuriantiems smulkius vidaus audito vadovus bei nuostatas;

 palaikyti glaudų ryšį su Valstybės kontrolieriumi;

 palaikyti glaudų ryšį su kitais skyriais ir konsultuoti juos dėl audito reikalavimų, keliamų naujoms sistemoms;

 koordinuoti ministerijų vidaus audito skyrių darbą su kitomis inspekcijų struktūromis: Mokesčių inspekcijos ir Sodros inspekcijų skyriais;

 kontroliuoti audito darbo efektyvumą per audito ataskaitų peržiūras arba tiesiogiai dalyvaujant audito darbe.

Audito vadovas turėtų būti gerai pasirengęs ir patyręs vidinis auditorius, įvykdęs tiek Valstybės vidaus audito normą, tiek aukščiausią Valstybės vidaus audito normą arba – pasirinktinai – jis turi būti dirbęs vyresniuoju auditoriumi nurodytą metų skaičių ar turėti papildomą finansų valdymo, apskaitos ir audito kvalifikaciją. Audito vadovas privalo turėti atitinkamų vadovavimo įgūdžių, kad galėtų vadovauti įgyvendinant vidaus audito funkciją.

7. PROCEDŪROS, KURIOMIS TURI VADOVAUTIS VIDAUS AUDITO SKYRIUS MINISTERIJOSE IR KITOSE VALSTYBĖS ĮSTAIGOSE

7.1. PAGRINDINĖS SKYRIAUS PAREIGOS

1. Atsižvelgiant į audito darbuotojų skaičių ir auditui atlikti paskirtą laikotarpį, nustatyti dokumentų ir įrašų, kuriuos vidaus auditui reikia patikrinti bendrojo valstybės įstaigų apskaitos patikrinimo metu, procentą.

2. Koordinuoti audito grupių darbą.

3. Parengti audito grupių patikrinimų programą ir informuoti valstybės įstaigas.

4. Per sutartą laikotarpį patikrinti ir pateikti audito ataskaitas.

5. Tęsti audito ataskaitas, kol bus atlikti visi audito pastebėjimuose paminėti dalykai.

6. Kas mėnesį pateikti įstaigos vadovui ataskaitą apie svarbiausias audito ataskaitas ir pastebėjimus.

7. Kas ketvirtį parengti ir išsiųsti Iždui svarbiausių audito ataskaitose paminėtų aspektų santrauką.

8. Parengti ir pateikti Iždo direktoriui metinę ministerijos vidaus audito padalinio veiklos ataskaitą.

9. Rinkti naujausius įstatymus, taisykles, nuostatus ir sudaryti audito grupėms sąlygas naudotis jais.

10. Papildyti vidaus audito vadovą nauja informacija.

11. Pateikti duomenis apie vidaus audito padalinio biudžeto poreikius.

12. Tvarkyti ministerijos vadovybės specialiai vidaus audito padaliniui nagrinėti atsiųstus dokumentus.

13. Saugoti dokumentus ir tvarkyti bylas bei jų kartoteką.

14. Tvarkyti reikalus, susijusius su vidaus audito padalinio personalu.

7.2. VIDAUS AUDITO METINIŲ IR KETVIRČIO PLANŲ PARENGIMAS

7.2.1. Vidaus audito Kontrolės žurnalas

Skyriaus viršininkas turėtų pildyti tokį vidaus audito Kontrolės žurnalą (2 pav.).

Eil. Nr. Valsty-

bės įstaigos pavadi-

nimas ir adresas Patikri-

nimų
kotar-

pis, kuriuo ataskaitos buvo patikrintos paskutinį kartą Pasku-

tinio patik-

rinimo trukmė Laikotar-

pis, kuriuo ataskaitas reikia patikrinti Metiniame plane numa-

tytas grupės darbo dienų skaičius Metinia-

me plane siūlomos patikrini-

mo datos Audito grupės narių pavardės Faktinė audito trukmė Pas-

tabos

2 3 4 5 6 7 8 9 10 112 pav

Kontrolės žurnalas pildomas kiekvienais finansiniais metais ir jis yra pagrindinis ir.

nuolatinis vidaus audito padalinio valstybės įstaigose atliktų audito patikrinimų sąrašas. Kiekvienais metais, prieš baigiantis spaliui, duomenys apie visas valstybės įstaigas, kuriose per ateinančius finansinius metus reikės atlikti auditą, bus įrašyti į Kontrolės žurnalo 1-6 skiltis.

7.2.2. Vidaus audito metinis planas

Skyriaus viršininkas turi parengti vidaus audito skyriaus metinį planą ateinantiems metams (3 pav.):

Metinis planas

2000 m.

Eil. Nr. Valstybės įstaigos pavadinimas Audito patikrinimų periodiškumas Kada buvo atliktas pasku-

tinis auditas Siūlomos patikrinimo datos Darbo dienų skaičius Dienų skaičius kontrolei

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2253 žodžiai iš 7477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.