Monių bankrotai įmonių kūrimosi ir bankrotų dinamika Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Monių bankrotai įmonių kūrimosi ir bankrotų dinamika Lietuvoje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

įmonių ekonomikos ir vadybos katedra

Įmonių ekonomika

Įmonių bankrotai. Įmonių kūrimosi ir bankrotų dinamika lietuvoje

Kursinis darbas

VVN-1/2 grupės studentas:

Evaldas LembertasDėstytoja:

Doc.M.Tvaronavičienė

Vilnius, 2004

turinysĮvadas………………………………………………………………………………………3

1. Įmonių bankroto proceso esmė ir pasaulinė

praktika……………………………………………..5

2. Įmonių bankroto įstatymo tikslai, jo taikymas ir pagrindinės sąvokos

……………………. 6

3. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

pagrindai………………………………………104. įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir ne teisminiu

būdu…………………………… 11

5. Darbo santykių reglamentavimas įmonės likvidavimo

atveju…………………………………..12

6. Bankrotai

Lietuvoje………………………………………………………….

………………………………..16

7.Gelbėti bankrutuojančią įmonę ar teisingai padalyti jos

turtą……………………………………21

8. Įmonės

administratorius……………………………………………………

………………………………..24

9. Bankroto bylos iškėlimo

pasekmės…………………………………………………………..

………….28

10. Senojo ir naujojo bankrotų įstatymų panašumai ir

skirtumai………………………………….30

11.

Statistika…………………………………………………………

………………………………………………32

12. Statistikos

apžvalga…………………………………………………………..

……………………………..38

13.

Išvados……………………………………………………………

………………………………………………40

| |

| |

| |

| |

| |

| |

| |

1 Įvadas

Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. “Beveik kiekvienas žmonijos

istorijos lapas rodo didelę finansų reikšmę ekonominei, kultūrinei bei

politinei tautos raidai. Todėl gal ir ne be pagrindo yra sakoma, kad

tikroji kiekvienos tautos konstitucija yra jos finansų sutvarkymas”. Tai

tik dar kartą patvirtina, jog kiekvienos valstybės atliekamoms funkcijoms

užtikrinti reikalingos tam tikros lėšos. Būtent todėl mokesčiai – tai

neišvengiama proceso dalis, kuri užtikrina sėkmingą valstybės bei

visuomenės raidą.

Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turima omenyje

tai, jog struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą

mokestį, o taip pat ir pareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčių

mokėjimo tvarkos. Būtent šios tvarkos laikymasis ir užtikrina reikiamą

valstybės finansų politiką. Tačiau neabejotinai kyla klausimas, ar valstybė

formuodama atitinkamą mokesčių sistemą, visada yra teisi ir teisinga? O gal

ji tik žiūri iš savo pozicijų, nelabai atsižvelgdama į mokesčių mokėtojus

ir nesiteiraudama, ar jiems tokia sistema priimtina, ar jie norėtų ką nors

keisti? Ar ji, reglamentuodama įvairių įmonių veiklą, visuomet siekia

naudoms joms, o ne sau? Ar nesudaro neįmanomų sąlygų Lietuvos verslui

plėtoti?

Neišvengiamai iškyla būtinybė analizuoti valstybės mokesčių sistemą,

valstybės priimamus įstatymus, šioje srityje, išsiaiškinti esamus bei

tobulintinus trūkumus. Šį reikalingumą dar labiau pabrėžia ta, jog

Lietuvoje pastaruoju metu mokesčių sistema yra dar tik kuriama, todėl jos

nestabilumas išties nepalankus mokesčių mokėtojams ir tai juos

dezorganizuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartiniu metu

mokesčių sistemą, kuri privalo aprėpti keturis pagrindinius elementus:

mokesčių bazę, mokesčių administravimą, mokesčio mokėtoją bei surinktų

mokesčių panaudojimą, šiandien Lietuvoje vargu ar galime pavadinti sistema

tikrąją to žodžio prasme, kadangi minėti jos elementai nėra siejami

tarpusavyje, keičiant vieną iš jų, dažnai nekreipiama dėmesio į kitus. O

tai iššaukia daug ir rimtų problemų visoje valstybės finansų bei mokesčių

srityje, o ypač – įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso

srityje. Šios problemos aktualumą grindžia ir statistiniai duomenys: įmonių

bankroto valdymo departamentas pateikė parlamentinei kontrolei bankroto

proceso eigos analizės rezultatus, kurie rodo, kad bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių Lietuvoje sparčiai daugėjo. Be to, atlikta

bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių statistinė analizė leidžia

atskleisti negatyvias tendencijas Lietuvoje: daugelis nemokių įmonių nei

reorganizuojama, nei sanuojama, nei likviduojama, o tai
savo ruožtu

sąlygoja didelius visuomeninius kaštus. Visa tai bylojo apie naujojo LR

Įmonių bankroto įstatymo reikalingumą, kuris ir buvo priimtas 2001 m. kovo

20 d., nes iki tol galiojęs 1997 m. Įmonių bankroto įstatymas per kelis

galiojimo metus buvo taisytas, papildytas bei pakoreguotas Lietuvos teismų

praktikos, tačiau labai atitolo nuo pasikeitusių šalies gyvenimo sąlygų,

todėl ir negalėjo reguliuoti teisinių santykių, susijusių su įmonių

bankroto procedūromis. Vis dėlto, reikėtų pažymėti tai, kad naujojo

įstatymo priėmimas dar nereiškia, jog įmonių bankroto sritis jau yra

puikiai sureglamentuota ir todėl nereikia jos analizuoti bei tobulinti.

Anaiptol, Lietuvai tapus ES nare, vystantis valstybės ūkiui, finansams bei

ekonomikai, būtina derinti ir teisės aktus, reglamentuojančius bankroto

proceso santykius. Todėl įmonių bankroto įstatymas bei kiti jį lydintys

teisės aktai turi būti analizuojami, reikia išryškinti juose glūdinčias

problemas bei aktualius klausimus. Būtina išnagrinėti įmonių bankroto

proceso neefektyvumo priežastis, ypač akcentuojant įmonės nemokumo

kriterijaus bei kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo tvarkos reikšmę, be

to, reikėtų suformuluoti naujas, tinkamas praktiniam naudojimui įmonės

nemokumo kriterijus bei argumentuoti efektyvesnę kreditorinių pretenzijų

tenkinimo tvarką.

Šio darbo tema – įmonių bankrotai, priežastys, darbo santykių

reglamentavimas įmonių bankroto ir likvidavimo atvejais.

Tema tartum suskaidoma į dvi dalis: bankrotas, jo priežastys, įmonių

bankroto įstatymo dėstymas ir interpretavimas bei darbo santykiai, darbo

santykių reglamentavimo problemos.

Šios dvi dalys kartu yra neskaidomos, susijusios priežastiniu ryšiu.

Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remtasi rašant darbą–tai DK(Darbo

kodeksas), Įmonių bankroto įstatymas, CK(Civilinis kodeksas), CPK(Civilinio

proceso kodeksas), straipsniai ir kitos publikacijos minėta tema, Lietuvos

Respublikos Konstitucija.

Dėstomąją šio darbo dalį sudaro tokie skyriai: 1.Bankroto esmė ir

pasaulinė praktika, 2.Įmonių bankroto įstatymo tikslai, jo taikymas ir

pagrindinės sąvokos, 3.Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

pagrindai, 4.Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir ne teisiniu būdu,

5.Darbo santykių reglamentavimas įmonės bankroto atveju, 6.Darbo santykių

problemos.

Pirmose keturiose dėstymo dalyse aptariamos bankroto ir su juo susijusios

sąvokos, pasaulinė patirtis, bankrutavusių įmonių Lietuvoje statistiniai

duomenys, Įmonių bankroto įstatymo esmė.

Penktojoje ir šeštojoje dalyje apibrėžiama, kaip tai susiję su darbo

santykių reglamentavimu.

Straipsniai, kurių mintys čia interpretuojamos, daugiausiai paimti iš LLIR

leidinių. Šia ir panašiomis temomis dominuoja teisės eksperto R. Šimašiaus

publikacijos. Minėto autoriaus straipsniai pasižymi minties novatoriškumu

ir šviežumu, drąsia Lietuvos ekonominės ir socialinės sistemos kritika.

Darbo rašymo sunkumai galbūt labiausiai susiję su įvairesnės

literatūros stoka, galima pasakyti, net temos nepopuliarumu dabartiniams

mūsų šalies ekonomistams, teisininkams ir žurnalistams.

1. BANKROTO ESMĖ IR PASAULINĖ PRAKTIKA

Ateities neprognozavimas ir neišvengiamos klaidos kasdieną daugybę įmonių

veda į bankrotą. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, ir

skolininkai. Tačiau įmonių bankroto procedūros yra būtinos tam, kad būtų

išvengta tolimesnio klaidingų sprendimų veikimo.

Galime teigti, kad beveik visada įmonių bankroto bylos baigiasi įmonių

likvidavimu.

Statistika rodo, kad 2003m. Lietuvoje buvo 2032 bankrutuojančios įmonės, iš

jų 1293 įmonių bankroto procedūros tik pradėtos, likusioms 739 įmonėms

baigtos. Dar 258 įmonės yra skelbiamos nemokiomis. Štai tokie duomenys ir

parodo gana liūdną įmonių padėtį Lietuvoje. (Šie statistiniai duomenys

paimti iš Ekonomikos ministerijos tinklapio).

Taip pat paminėtina, jog iš nurodyto skaičiaus bankrutuojančių firmų

reorganizuotos tik 6 įmonės, 9 atvejais sudaryta taikos sutartis, 11 įmonių

bankroto procedūrą nutraukė teismas ar patys bankroto iniciatoriai.

JAV patirtis rodo, jog net galingos ir laikytos stabiliomis įmonės

patiria triuškinantį žlugimą.

Pavyzdžiui, 2000 metais JAV bankrutavo apie pusantro milijono įmonių,

turėjusių daugiamilijoninę apyvartą.

Kaip pasirodo, ne visada bankrotai rodo normalų verslo reiškinį.

Specialios komisijos nustatė tyčinius stambaus grobstymo ir iššvaistymo

atvejus.

Įstatymų koregavimas, kaltų dėl bankroto asmenų baudžiamoji atsakomybė

veiksminga tik kaip nepavėluotas, bet valdžios apsvarstytas procesas.

Pasaulio banko atliktas bankrotų tyrimas 35 šalyse dokumentiškai pagrindžia

tam tikrus dėsningumus.

Nepriklausomai nuo teisinės sistemos stiprumo, jei kreditoriai gali

perimti įmonių akcijas, todėl paprastai bankrotų būna mažiau. Tai bent iš

dalies atskleidžia bankroto veiksnių sudėtingumą ir ryšius tarp teisinės

sistemos, kreditorių teisių, finansinės sistemos išsivystymo,
akcininkų

nuosavybės teisės ir pačių kreditavimo modelio.

Praktika ir kitų šalių patirtis rodo, kad įmonės bankrotas visada yra

skausmingas jos dirbantiesiems. Valstybei įmonių bankrotai yra neišvengiama

kasdienybė. Teisiškai apibrėžus bankroto procedūras, procesas ramiais

laikais teka savaime ir nereikalauja kokio nors papildomo kišimosi. Tačiau

finansinių krizių laikas reikalauja naujų veikimo priemonių. Reikia ne tik

koreguoti įstatymus; valstybė turi parengti ir įgyvendinti planą, kuris

padėtų įveikti skausmingą finansinę krizę.

|2. ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO TIKSLAI, JO TAIKYMAS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS |

Įmonių bankroto įstatymo paskirtis – įmonių bankroto proceso

reglamentavimas.

Šis įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir

kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje

įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės

ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų,

investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus

gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys

įstatymai.

Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą,

kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis

priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų

administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos

neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas priimtas 2001 m. kovo 20 d.

Nr. IX – 216.

Bankrutavusios įmonės likvidavimas

Kai įmonė bankrutuoja, priimamas sprendimas įmone likviduoti dėl

bankroto. Kartu priima sprendimą patenkinti kiekvieno iš kreditorių

reikalavimus. Jie patenkinami iš lėšų pardavus įmonės turtą. Bankrutavusi

įmonė gali būti išregistruojama ne anksčiau, kaip praėjus 3 mėnesiams nuo

teismo sprendimo. Yra patvirtinama likvidacinė komisija ir pirmininkas. Kai

teismas priima įmonės bankrotą, įmonė gauna likviduojamos įmonės statusą.

Bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas ir parduodamas viešose

varžytinėse. Jei turto nenuperka ten, tai tokio turto panaudojimą sprendžia

kreditoriai, kurių reikalavimams neužtenka lėšų. Pardavus turtą reikia

atsiskaityti su kreditoriais. Įstatymai nustato, kokia eile ir tvarka

tenkinami kreditorių reikalavimai: 1. eile tenkinama darbuotojų

reikalavimai kylantis iš darbo santykių ir pan. 2. eile – reikalas dėl

mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, bei privalomojo draudimo įmokų, taip

pat 2 eile tenkinami reikalavimai dėl užsienio skolų. 3 eile visi kiti

kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai tenkinami

po to, kai visiškai patenkinami pirmosios eilės reikalavimai. Gali būti,

kad pirmos eilės reikalavimams neužtenka lėšų visiškai patenkinti. Tada

reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančia kiekvienam

kreditoriui sumą. Bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai kylantys iš

darbo santykių tenkinti yra įsteigtas vyriausybės fondas.

1 Bankrotas

Pasukę rinkos ekonomikos keliu, mes neišvengiamai turėjome daryti ir

darėme daugybę klaidų, nes tai naujas, nežinomas, pilnas pavojingų

netikėtumų kelias. Tai beveik amžinos temos, o šiandien, jau daugiau kaip

pusantrų metų galiojant Bankroto įstatymui, norėtųsi pakalbėti, kas dar

laukia mūsų verslo įmonių, jų darbuotojų: įveikta krizė, sotus gyvenimas,

ar ūkio katastrofa- juk tokių nuomonių irgi tenka girdėti. Žinoma, būtų

neteisinga tvirtinti, kad gerokai pailgėjusiame Bankroto įstatyme viskas

blogai. Anaiptol, tačiau atsirado ir gana pavojingų dalykų, anot ekspertų,

– liudijančių, jog įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertino

svarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją. Tai nėra paprasta

teisinė bei finansinė procedūra, kaip neretai bandoma aiškinti, bet svarbus

ūkio valdymo, jo efektyvumo didinimo svertas. Tai savotiškas baubas, kuris

turi būti pakankamai realus, kad priverstų geriau dirbti verslininkus,

administratorius ir kitus įmonių darbuotojus, tačiau ne per daug žiaurus,

kad didesnei ūkio subjektų daliai leistų išgyventi. Bankroto mechanizmas-

tai lazda tėvo, o ne bandito rankose.Ta proga prisiminkim: paskelbus ankstesnį Bankroto įstatymą, per porą metų

nė apie vieną tikrą bankrotą taip ir neišgirdome, taigi baubas nieko

neišgąsdino. O dabar, kaip tolimesniame dėstyme bus matyti, patekome į kitą

kraštutinę padėtį- bankrotai tapo vos ne masišku reiškiniu, ir,

svarbiausia, dauguma jų baigiasi ūkio subjektų likvidavimu.1. Merdinti, beviltiškai apleista įmonė tikrai trukdo gerai veikiančioms ir

ją reikia pašalinti nuo verslo vieškelio – taip be jokių sentimentų daroma

normalios ekonomikos šalyse, bet mes, deja, tokia valstybe dar netapome.

2. Rinkos ekonomikos sąlygomis pirmiausia išliks tos įmonės, kurioms pavyks

pritraukti užsienio kapitalą ir kurių vadovai patys kels savo kvalifikaciją

bei
jautriai reaguos į rinkoje vykstančius struktūrinius pokyčius. 3.

Optimistinis bankroto variantas Lietuvoje kol kas nerealus. Kliūčių tikrai

daug: nuo administratoriaus parinkimo iki išteklių stokos. Tikėtis, kad

padėtis pagerės, galima tik tuo atveju, jeigu Seimas, Vyriausybė sudarys

geresnes sąlygas ūkiui, ypač gamybai, plėtotis. 4. Negalima pamiršti ir

teisėtvarkos praktikos bei verslo etikos problemų: palankesnis bankroto

procedūrų režimas duos reikiamą efektą tik tada, kai lengvatomis nebus

piktnaudžiaujama, kai sumažės tyčinių ir kitokių nusikalstamų bankrotų, kai

įsigalės civilizuotas verslas. 5. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto

įstatymas suderintas su kitais įstatymas, tarp jų darbo santykius, mokesčių

administravimą, įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, Civilinio

proceso kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu. 6. Įmonių bankroto procesas yra

įvairiapusis: kiekvienas klausimas turi būti nagrinėjamas tiek ekonomine,

tiek socialine prasme.7. Pagrindiniai bankroto dramos veikėjai- teismas ir įmonės

administratorius. 8. Įmonės bankroto bylą galima nagrinėti teismine ir

neteismine tvarka. 9. Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

pateikti turi teisę: kreditoriai, akcininkai, savininkai, įmonės vadovas,

darbuotojai, Valstybinė darbo inspekcija ir kt. 10. Pagrindinės bankroto

bylos iškėlimo sąlygos: įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo (yra

lygūs) jos turtą, neišmokamas atlyginimas, įmonė negali sumokėti už

tiekiamą produkciją, įmonė nevykdo privalomų mokėjimų, įmonė tyčia gadina

ar mažina savo turto vertę, teismo antstoliai negali įvykdyti teismų

sprendimų.11. Dažniausiai siekiami tikslai inicijuojant bankroto bylos iškėlimą:

išsaugoti įmonės turtą, ušalinti valdymo organus, sustabdyti delspinigių

augimą bei baudų išieškojimą, įgyvendinti verslo laną, prisijungti laikinų

sunkumų turinčią įmonę. 12. Galimi 3 įmonei iškeltos bankroto bylos

pabaigos scenarijai: sanavimas (pertvarkymas), taikos sutartis bei įmonės

likvidavimas. 13. Savalaikis bankroto bylos įmonei iškėlimas gali padėti

jai išsikapstyti iš finansinių gniaužtų.14. Pirmiausia tenkinami įmonės darbuotojų iš darbo santykių kylantys

finansiniai reikalavimai. 15. Savalaikis įmonės paskelbimas bankrutavusia

dirbantiems yra mažiau skaudus dalykas.

Paminėtinos pagrindinės sąvokos, kurios figūruoja šiame įstatyme:

1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta

bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo

tvarka.

2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto

procedūrų visuma.

3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš

bankroto teisinių santykių.

4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios

bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo

tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to

likviduojama įmonė.

6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas –

administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto

išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių

reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal

įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą

kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu

įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio

įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų

lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti

nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi

(kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų

teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2514 žodžiai iš 8366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.