Vilniaus Gedimino technikos universitetas
įmonių ekonomikos ir vadybos katedra
Įmonių ekonomika
Įmonių bankrotai. Įmonių kūrimosi ir bankrotų dinamika lietuvoje
Kursinis darbas
VVN-1/2 grupės studentas:
Evaldas LembertasDėstytoja:
Doc.M.Tvaronavičienė
Vilnius, 2004
turinysĮvadas………………………………………………………………………………………3
1. Įmonių bankroto proceso esmė ir pasaulinė
praktika……………………………………………..5
2. Įmonių bankroto įstatymo tikslai, jo taikymas ir pagrindinės sąvokos
……………………. 6
3. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
pagrindai………………………………………104. įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir ne teisminiu
būdu…………………………… 11
5. Darbo santykių reglamentavimas įmonės likvidavimo
atveju…………………………………..12
6. Bankrotai
Lietuvoje………………………………………………………….
………………………………..16
7.Gelbėti bankrutuojančią įmonę ar teisingai padalyti jos
turtą……………………………………21
8. Įmonės
administratorius……………………………………………………
………………………………..24
9. Bankroto bylos iškėlimo
pasekmės…………………………………………………………..
………….28
10. Senojo ir naujojo bankrotų įstatymų panašumai ir
skirtumai………………………………….30
11.
Statistika…………………………………………………………
………………………………………………32
12. Statistikos
apžvalga…………………………………………………………..
……………………………..38
13.
Išvados……………………………………………………………
………………………………………………40
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
1 Įvadas
Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. “Beveik kiekvienas žmonijos
istorijos lapas rodo didelę finansų reikšmę ekonominei, kultūrinei bei
politinei tautos raidai. Todėl gal ir ne be pagrindo yra sakoma, kad
tikroji kiekvienos tautos konstitucija yra jos finansų sutvarkymas”. Tai
tik dar kartą patvirtina, jog kiekvienos valstybės atliekamoms funkcijoms
užtikrinti reikalingos tam tikros lėšos. Būtent todėl mokesčiai – tai
neišvengiama proceso dalis, kuri užtikrina sėkmingą valstybės bei
visuomenės raidą.
Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turima omenyje
tai, jog struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą
mokestį, o taip pat ir pareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčių
mokėjimo tvarkos. Būtent šios tvarkos laikymasis ir užtikrina reikiamą
valstybės finansų politiką. Tačiau neabejotinai kyla klausimas, ar valstybė
formuodama atitinkamą mokesčių sistemą, visada yra teisi ir teisinga? O gal
ji tik žiūri iš savo pozicijų, nelabai atsižvelgdama į mokesčių mokėtojus
ir nesiteiraudama, ar jiems tokia sistema priimtina, ar jie norėtų ką nors
keisti? Ar ji, reglamentuodama įvairių įmonių veiklą, visuomet siekia
naudoms joms, o ne sau? Ar nesudaro neįmanomų sąlygų Lietuvos verslui
plėtoti?
Neišvengiamai iškyla būtinybė analizuoti valstybės mokesčių sistemą,
valstybės priimamus įstatymus, šioje srityje, išsiaiškinti esamus bei
tobulintinus trūkumus. Šį reikalingumą dar labiau pabrėžia ta, jog
Lietuvoje pastaruoju metu mokesčių sistema yra dar tik kuriama, todėl jos
nestabilumas išties nepalankus mokesčių mokėtojams ir tai juos
dezorganizuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartiniu metu
mokesčių sistemą, kuri privalo aprėpti keturis pagrindinius elementus:
mokesčių bazę, mokesčių administravimą, mokesčio mokėtoją bei surinktų
mokesčių panaudojimą, šiandien Lietuvoje vargu ar galime pavadinti sistema
tikrąją to žodžio prasme, kadangi minėti jos elementai nėra siejami
tarpusavyje, keičiant vieną iš jų, dažnai nekreipiama dėmesio į kitus. O
tai iššaukia daug ir rimtų problemų visoje valstybės finansų bei mokesčių
srityje, o ypač – įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso
srityje. Šios problemos aktualumą grindžia ir statistiniai duomenys: įmonių
bankroto valdymo departamentas pateikė parlamentinei kontrolei bankroto
proceso eigos analizės rezultatus, kurie rodo, kad bankrutuojančių ir
bankrutavusių įmonių Lietuvoje sparčiai daugėjo. Be to, atlikta
bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių statistinė analizė leidžia
atskleisti negatyvias tendencijas Lietuvoje: daugelis nemokių įmonių nei
reorganizuojama, nei sanuojama, nei likviduojama, o tai
savo ruožtu
sąlygoja didelius visuomeninius kaštus. Visa tai bylojo apie naujojo LR
Įmonių bankroto įstatymo reikalingumą, kuris ir buvo priimtas 2001 m. kovo
20 d., nes iki tol galiojęs 1997 m. Įmonių bankroto įstatymas per kelis
galiojimo metus buvo taisytas, papildytas bei pakoreguotas Lietuvos teismų
praktikos, tačiau labai atitolo nuo pasikeitusių šalies gyvenimo sąlygų,
todėl ir negalėjo reguliuoti teisinių santykių, susijusių su įmonių
bankroto procedūromis. Vis dėlto, reikėtų pažymėti tai, kad naujojo
įstatymo priėmimas dar nereiškia, jog įmonių bankroto sritis jau yra
puikiai sureglamentuota ir todėl nereikia jos analizuoti bei tobulinti.
Anaiptol, Lietuvai tapus ES nare, vystantis valstybės ūkiui, finansams bei
ekonomikai, būtina derinti ir teisės aktus, reglamentuojančius bankroto
proceso santykius. Todėl įmonių bankroto įstatymas bei kiti jį lydintys
teisės aktai turi būti analizuojami, reikia išryškinti juose glūdinčias
problemas bei aktualius klausimus. Būtina išnagrinėti įmonių bankroto
proceso neefektyvumo priežastis, ypač akcentuojant įmonės nemokumo
kriterijaus bei kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo tvarkos reikšmę, be
to, reikėtų suformuluoti naujas, tinkamas praktiniam naudojimui įmonės
nemokumo kriterijus bei argumentuoti efektyvesnę kreditorinių pretenzijų
tenkinimo tvarką.
Šio darbo tema – įmonių bankrotai, priežastys, darbo santykių
reglamentavimas įmonių bankroto ir likvidavimo atvejais.
Tema tartum suskaidoma į dvi dalis: bankrotas, jo priežastys, įmonių
bankroto įstatymo dėstymas ir interpretavimas bei darbo santykiai, darbo
santykių reglamentavimo problemos.
Šios dvi dalys kartu yra neskaidomos, susijusios priežastiniu ryšiu.
Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remtasi rašant darbą–tai DK(Darbo
kodeksas), Įmonių bankroto įstatymas, CK(Civilinis kodeksas), CPK(Civilinio
proceso kodeksas), straipsniai ir kitos publikacijos minėta tema, Lietuvos
Respublikos Konstitucija.
Dėstomąją šio darbo dalį sudaro tokie skyriai: 1.Bankroto esmė ir
pasaulinė praktika, 2.Įmonių bankroto įstatymo tikslai, jo taikymas ir
pagrindinės sąvokos, 3.Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
pagrindai, 4.Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir ne teisiniu būdu,
5.Darbo santykių reglamentavimas įmonės bankroto atveju, 6.Darbo santykių
problemos.
Pirmose keturiose dėstymo dalyse aptariamos bankroto ir su juo susijusios
sąvokos, pasaulinė patirtis, bankrutavusių įmonių Lietuvoje statistiniai
duomenys, Įmonių bankroto įstatymo esmė.
Penktojoje ir šeštojoje dalyje apibrėžiama, kaip tai susiję su darbo
santykių reglamentavimu.
Straipsniai, kurių mintys čia interpretuojamos, daugiausiai paimti iš LLIR
leidinių. Šia ir panašiomis temomis dominuoja teisės eksperto R. Šimašiaus
publikacijos. Minėto autoriaus straipsniai pasižymi minties novatoriškumu
ir šviežumu, drąsia Lietuvos ekonominės ir socialinės sistemos kritika.
Darbo rašymo sunkumai galbūt labiausiai susiję su įvairesnės
literatūros stoka, galima pasakyti, net temos nepopuliarumu dabartiniams
mūsų šalies ekonomistams, teisininkams ir žurnalistams.
1. BANKROTO ESMĖ IR PASAULINĖ PRAKTIKA
Ateities neprognozavimas ir neišvengiamos klaidos kasdieną daugybę įmonių
veda į bankrotą. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, ir
skolininkai. Tačiau įmonių bankroto procedūros yra būtinos tam, kad būtų
išvengta tolimesnio klaidingų sprendimų veikimo.
Galime teigti, kad beveik visada įmonių bankroto bylos baigiasi įmonių
likvidavimu.
Statistika rodo, kad 2003m. Lietuvoje buvo 2032 bankrutuojančios įmonės, iš
jų 1293 įmonių bankroto procedūros tik pradėtos, likusioms 739 įmonėms
baigtos. Dar 258 įmonės yra skelbiamos nemokiomis. Štai tokie duomenys ir
parodo gana liūdną įmonių padėtį Lietuvoje. (Šie statistiniai duomenys
paimti iš Ekonomikos ministerijos tinklapio).
Taip pat paminėtina, jog iš nurodyto skaičiaus bankrutuojančių firmų
reorganizuotos tik 6 įmonės, 9 atvejais sudaryta taikos sutartis, 11 įmonių
bankroto procedūrą nutraukė teismas ar patys bankroto iniciatoriai.
JAV patirtis rodo, jog net galingos ir laikytos stabiliomis įmonės
patiria triuškinantį žlugimą.
Pavyzdžiui, 2000 metais JAV bankrutavo apie pusantro milijono įmonių,
turėjusių daugiamilijoninę apyvartą.
Kaip pasirodo, ne visada bankrotai rodo normalų verslo reiškinį.
Specialios komisijos nustatė tyčinius stambaus grobstymo ir iššvaistymo
atvejus.
Įstatymų koregavimas, kaltų dėl bankroto asmenų baudžiamoji atsakomybė
veiksminga tik kaip nepavėluotas, bet valdžios apsvarstytas procesas.
Pasaulio banko atliktas bankrotų tyrimas 35 šalyse dokumentiškai pagrindžia
tam tikrus dėsningumus.
Nepriklausomai nuo teisinės sistemos stiprumo, jei kreditoriai gali
perimti įmonių akcijas, todėl paprastai bankrotų būna mažiau. Tai bent iš
dalies atskleidžia bankroto veiksnių sudėtingumą ir ryšius tarp teisinės
sistemos, kreditorių teisių, finansinės sistemos išsivystymo,
akcininkų
nuosavybės teisės ir pačių kreditavimo modelio.
Praktika ir kitų šalių patirtis rodo, kad įmonės bankrotas visada yra
skausmingas jos dirbantiesiems. Valstybei įmonių bankrotai yra neišvengiama
kasdienybė. Teisiškai apibrėžus bankroto procedūras, procesas ramiais
laikais teka savaime ir nereikalauja kokio nors papildomo kišimosi. Tačiau
finansinių krizių laikas reikalauja naujų veikimo priemonių. Reikia ne tik
koreguoti įstatymus; valstybė turi parengti ir įgyvendinti planą, kuris
padėtų įveikti skausmingą finansinę krizę.
|2. ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO TIKSLAI, JO TAIKYMAS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS |
Įmonių bankroto įstatymo paskirtis – įmonių bankroto proceso
reglamentavimas.
Šis įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir
kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje
įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės
ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų,
investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus
gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys
įstatymai.
Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą,
kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis
priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų
administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos
neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas priimtas 2001 m. kovo 20 d.
Nr. IX – 216.
Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Kai įmonė bankrutuoja, priimamas sprendimas įmone likviduoti dėl
bankroto. Kartu priima sprendimą patenkinti kiekvieno iš kreditorių
reikalavimus. Jie patenkinami iš lėšų pardavus įmonės turtą. Bankrutavusi
įmonė gali būti išregistruojama ne anksčiau, kaip praėjus 3 mėnesiams nuo
teismo sprendimo. Yra patvirtinama likvidacinė komisija ir pirmininkas. Kai
teismas priima įmonės bankrotą, įmonė gauna likviduojamos įmonės statusą.
Bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas ir parduodamas viešose
varžytinėse. Jei turto nenuperka ten, tai tokio turto panaudojimą sprendžia
kreditoriai, kurių reikalavimams neužtenka lėšų. Pardavus turtą reikia
atsiskaityti su kreditoriais. Įstatymai nustato, kokia eile ir tvarka
tenkinami kreditorių reikalavimai: 1. eile tenkinama darbuotojų
reikalavimai kylantis iš darbo santykių ir pan. 2. eile – reikalas dėl
mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, bei privalomojo draudimo įmokų, taip
pat 2 eile tenkinami reikalavimai dėl užsienio skolų. 3 eile visi kiti
kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai tenkinami
po to, kai visiškai patenkinami pirmosios eilės reikalavimai. Gali būti,
kad pirmos eilės reikalavimams neužtenka lėšų visiškai patenkinti. Tada
reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančia kiekvienam
kreditoriui sumą. Bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai kylantys iš
darbo santykių tenkinti yra įsteigtas vyriausybės fondas.
1 Bankrotas
Pasukę rinkos ekonomikos keliu, mes neišvengiamai turėjome daryti ir
darėme daugybę klaidų, nes tai naujas, nežinomas, pilnas pavojingų
netikėtumų kelias. Tai beveik amžinos temos, o šiandien, jau daugiau kaip
pusantrų metų galiojant Bankroto įstatymui, norėtųsi pakalbėti, kas dar
laukia mūsų verslo įmonių, jų darbuotojų: įveikta krizė, sotus gyvenimas,
ar ūkio katastrofa- juk tokių nuomonių irgi tenka girdėti. Žinoma, būtų
neteisinga tvirtinti, kad gerokai pailgėjusiame Bankroto įstatyme viskas
blogai. Anaiptol, tačiau atsirado ir gana pavojingų dalykų, anot ekspertų,
– liudijančių, jog įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertino
svarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją. Tai nėra paprasta
teisinė bei finansinė procedūra, kaip neretai bandoma aiškinti, bet svarbus
ūkio valdymo, jo efektyvumo didinimo svertas. Tai savotiškas baubas, kuris
turi būti pakankamai realus, kad priverstų geriau dirbti verslininkus,
administratorius ir kitus įmonių darbuotojus, tačiau ne per daug žiaurus,
kad didesnei ūkio subjektų daliai leistų išgyventi. Bankroto mechanizmas-
tai lazda tėvo, o ne bandito rankose.Ta proga prisiminkim: paskelbus ankstesnį Bankroto įstatymą, per porą metų
nė apie vieną tikrą bankrotą taip ir neišgirdome, taigi baubas nieko
neišgąsdino. O dabar, kaip tolimesniame dėstyme bus matyti, patekome į kitą
kraštutinę padėtį- bankrotai tapo vos ne masišku reiškiniu, ir,
svarbiausia, dauguma jų baigiasi ūkio subjektų likvidavimu.1. Merdinti, beviltiškai apleista įmonė tikrai trukdo gerai veikiančioms ir
ją reikia pašalinti nuo verslo vieškelio – taip be jokių sentimentų daroma
normalios ekonomikos šalyse, bet mes, deja, tokia valstybe dar netapome.
2. Rinkos ekonomikos sąlygomis pirmiausia išliks tos įmonės, kurioms pavyks
pritraukti užsienio kapitalą ir kurių vadovai patys kels savo kvalifikaciją
bei
jautriai reaguos į rinkoje vykstančius struktūrinius pokyčius. 3.
Optimistinis bankroto variantas Lietuvoje kol kas nerealus. Kliūčių tikrai
daug: nuo administratoriaus parinkimo iki išteklių stokos. Tikėtis, kad
padėtis pagerės, galima tik tuo atveju, jeigu Seimas, Vyriausybė sudarys
geresnes sąlygas ūkiui, ypač gamybai, plėtotis. 4. Negalima pamiršti ir
teisėtvarkos praktikos bei verslo etikos problemų: palankesnis bankroto
procedūrų režimas duos reikiamą efektą tik tada, kai lengvatomis nebus
piktnaudžiaujama, kai sumažės tyčinių ir kitokių nusikalstamų bankrotų, kai
įsigalės civilizuotas verslas. 5. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto
įstatymas suderintas su kitais įstatymas, tarp jų darbo santykius, mokesčių
administravimą, įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, Civilinio
proceso kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu. 6. Įmonių bankroto procesas yra
įvairiapusis: kiekvienas klausimas turi būti nagrinėjamas tiek ekonomine,
tiek socialine prasme.7. Pagrindiniai bankroto dramos veikėjai- teismas ir įmonės
administratorius. 8. Įmonės bankroto bylą galima nagrinėti teismine ir
neteismine tvarka. 9. Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
pateikti turi teisę: kreditoriai, akcininkai, savininkai, įmonės vadovas,
darbuotojai, Valstybinė darbo inspekcija ir kt. 10. Pagrindinės bankroto
bylos iškėlimo sąlygos: įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo (yra
lygūs) jos turtą, neišmokamas atlyginimas, įmonė negali sumokėti už
tiekiamą produkciją, įmonė nevykdo privalomų mokėjimų, įmonė tyčia gadina
ar mažina savo turto vertę, teismo antstoliai negali įvykdyti teismų
sprendimų.11. Dažniausiai siekiami tikslai inicijuojant bankroto bylos iškėlimą:
išsaugoti įmonės turtą, ušalinti valdymo organus, sustabdyti delspinigių
augimą bei baudų išieškojimą, įgyvendinti verslo laną, prisijungti laikinų
sunkumų turinčią įmonę. 12. Galimi 3 įmonei iškeltos bankroto bylos
pabaigos scenarijai: sanavimas (pertvarkymas), taikos sutartis bei įmonės
likvidavimas. 13. Savalaikis bankroto bylos įmonei iškėlimas gali padėti
jai išsikapstyti iš finansinių gniaužtų.14. Pirmiausia tenkinami įmonės darbuotojų iš darbo santykių kylantys
finansiniai reikalavimai. 15. Savalaikis įmonės paskelbimas bankrutavusia
dirbantiems yra mažiau skaudus dalykas.
Paminėtinos pagrindinės sąvokos, kurios figūruoja šiame įstatyme:
1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta
bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo
tvarka.
2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto
procedūrų visuma.
3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš
bankroto teisinių santykių.
4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios
bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo
tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to
likviduojama įmonė.
6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas –
administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto
išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių
reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.
7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal
įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą
kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu
įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio
įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų
lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti
nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.
8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi
(kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų
teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės