Monių bankrotų procedūra
5 (100%) 1 vote

Monių bankrotų procedūra

112131

ĮVADAS 2

1.BANKROTAS – AKISTATA SU REALYBE 3

1.1. Kokios yra bankroto proceso rūšys ir tikslai? 3

1.2. Kokiais pagrindais pradedamas bankroto procesas? 3

2.BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS 5

3.BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 6

3.1. Įmonės administratorius 7

4. KREDITORIŲ INTERESŲ GYNIMAS 8

5.BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS 10

6. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ APŽVALGA 11

2006 M. SAUSIO-BIRŽELIO MĖN. 11

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13ĮVADAS

Bankrotas – rinkos mechanizmo užtikrinimo pagrindas, stovintis vienoje gretoje su konkurencijos ir nuosavybės į kapitalą įteisinimu. Tvirti finansiniai varžtai turi sudaryti sąlygas laiku įvykdyti bankrotą, kad neleisti turtui išplaukti, blogą valdymą pakeisti geru, atkurti konkurencines galias, perskirstyti „kapitalo valdymą“. Bankrotas pirmiausia nuskriaudžia įmonės savininkus – priverčia juos perleisti savo turtą, jo atsisakyti, atsiskaityti su kreditoriais, blogiausiu atveju – palikti verslą kitiems, sugebantiems ūkininkauti geriau. Nukenčia ir darbuotojai, kuriems reikia iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Tačiau tai būtina priemonė, leidžianti panaikinti blogybę, kurios nelikvidavus, situacija tik dar labiau pablogėtų.

Įstatyme bankrotas apibūdintas kaip nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras neteismo tvarka.

Įmonė tol yra bankrutuojanti, kol vyksta bankroto procesas. Kai teismas ar kreditorių susirinkimas ją pripažįsta bankrutavusia, ji likviduojama.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokia yra bankroto iškėlimo tvarka.

1.BANKROTAS – AKISTATA SU REALYBE

1.1. Kokios yra bankroto proceso rūšys ir tikslai?

Vokietijos įstatymas dėl bankroto pripažįsta tik vieną bendrą bankroto procesą. Jo tikslas – kuo geriau ir proporcingiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto procedūra gali būti vykdoma pagal įstatymo nustatytas likutinio turto – vadinamosios „nemokumo masės“– administravimo, naudojimo ir paskirstymo taisykles [vadinamasis įprastinis bankroto procesas]. Bankroto proceso dalyviai gali priimti bankroto proceso plane ir kitokias taisykles, ypač kai norima išlaikyti įmonę.

Be to, bankroto procesas turi suteikti fiziniams asmenims galimybę pradėti veiklą iš naujo. Tai realizuojama taip, kad, užbaigus bankroto procesą, yra atleidžiama nuo dar negrąžintų skolų (vadinamasis atleidimas nuo likusios skolos).

1.2. Kokiais pagrindais pradedamas bankroto procesas?

Siekiant pradėti bankroto procesą visų pirma reikalingas prašymas iškelti bankroto bylą. Tokį prašymą gali pateikti pats skolininkas arba kreditorius. Valstybinės įstaigos negali teikti prašymo. Kapitalo bendrovės nemokumo atveju privalo pateikti prašymą. Jeigu jos šios pareigos neatlieka, tai nemokumo atveju kreditoriai pareikalauja atlyginti žalą. Tokiu atveju prireikus skolininką galima ir bausti.

Kada keliama bankroto byla:

Ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galima paduoti tik tada, kai yra bent vienas iš LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. nurodytų pagrindų:

1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Reikia pažymėti, kad šiuo pagrindu gali kreiptis ne tik dabar bankrutuojančioje įmonėje dirbantys darbuotojai, bet ir anksčiau joje dirbę asmenys. Tiek dabartinių, tiek buvusių darbuotojų teisės bankroto byloje vienodos ir buvusių darbuotojų reikalavimai, taip pat kaip esamų, tenkinami pirma eile;

2. įmonė laiku nemoka už pateiktas prekes, atliktus darbus, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;

3. įmonė laiku nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešas paskelbimas nesukelia jokių problemų ir suteikia pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kas slepiasi po žodžiais „ar kitaip praneša kreditoriui, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų“?

Tarkim, ar užtenka to, kad skolininko įmonės vadovas telefoninio pokalbio arba konfidencialių derybų su kreditoriumi metu pyktelėjęs pasakė, kad nesiruošia ar negali įvykdyti įsipareigojimų? Manyčiau, kad „kitoks pranešimas“ turėtų būti suprantamas kaip skolininko įgalioto ir atsakingo asmens (dažniausiai administracijos vadovo) parašu ir antspaudu patvirtintas rašytinis dokumentas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai būtų pasakyta, kad skolininkas negali ar neketina įvykdyti savo įsipareigojimų;

5. įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Pagrindai pradėti bankroto procesą yra nemokumas ir (arba) įsiskolinimai, kurie viršija turimo turto vertę. Nemokumas yra skolininko įsipareigojimų sumokėti už prekes ir paslaugas nevykdymas (Įstatymo dėl bankroto 17 straipsnio 2 dalis). Laikoma, jog yra įsiskolinimas, kai skolininko turtas daugiau negali padengti esamų įsipareigojimų (Įstatymo dėl bankroto 18 straipsnio 2 dalis). Įvertinant skolininko turtą, pagrindu reikia imti galimybę tęsti įmonės veiklą, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, tai yra
gana tikėtina. Kad skolininkas galėtų pateikti prašymą dėl bankroto, pakanka jau ir gresiančio nemokumo (Įstatymo dėl bankroto 18 straipsnio 1 dalis).

Siekiant apsaugoti teismą ir patį skolininką nuo skubotų arba vien tik ketinančių pakenkti prašymų, kreditorius, pateikdamas prašymą, turi įtikinti apie tai, kad yra pagrindas pradėti bankroto procesą ir kad jis turi reikalavimo teisę.

Galiausiai yra reikalinga, kad būtų užtikrintas bankroto proceso finansavimas. Todėl prašymas pradėti bankroto procesą bus atmestas, jeigu skolininko turto nepakaks proceso išlaidoms padengti (Įstatymo dėl bankroto 26 straipsnio 1 dalies 1 sakinys).

Jeigu prielaidos pradėti bankroto procesą yra, tai bankroto bylų teismas (Insolvenzgericht) priima nutarimą iškelti bankroto bylą, ir šis nutarimas yra viešai skelbiamas. Viešasis skelbimas teismo nurodymu yra pateikiamas internete (www.insolvenzbekanntmachungen.de ) arba leidinyje, skirtame oficialiems teismo skelbimams skelbti. Įstatymo projekte yra numatyta, kad oficialūs skelbimai ateityje bus pateikiami tik internete.

2.BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti Įmonių bankroto įstatymo 5 str. nurodyti šie asmenys:

• kreditoriai (kreditorius). Kas laikomi kreditoriais, yra nustatyta įstatymo 3 str.;

• savininkas (savininkai). Kas laikoma savininku, nustatyta įstatymo 2 str. 9 d;

• įmonės administracijos vadovas.

• likviduojamos įmonės likvidatorius, jei likvidavimo proceso metu nustato įmonės nemokumą, tai per 15 dienų privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškimas pateikiamas apygardos teismui pagal įmonės buvimo vietą Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. Pareiškimo ir pateikiamo teismui priedų sąrašo kopija pateikiama ir įmonės administracijos vadovui.

Įmonės administracijos vadovas, gavęs šį pranešimą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų iki kreditorių pareiškimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus neginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Kreditoriai paduoda pareiškimą tik praėjus 3 mėnesiams nuo skolos termino pasibaigimo. Apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriai turi pranešti įmonei iš anksto, duodami ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti.

Jei įmonė yra nemoki, administracija turi apie tai pranešti: paskelbti „Valstybės žiniose“, pranešti steigėjui, sušaukti akcininkų susirinkimą, kur bus priimtas sprendimas įmonę likviduoti arba rekonstruoti.

Jei įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkai pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi į teismą. Prie pareiškimo pridedami minėtieji dokumentai, apibūdinantys įmonės situacija.

3.BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME

Bankroto bylų teismo (Insolvenzgericht) uždavinys – kuruoti ir prižiūrėti bankroto proceso eigą. Be to, teismas turi dalyvauti tarpininkaudamas ir padėdamas spręsti galimus ginčus bankroto proceso dalyvių derybose ir taip siekti įveikti konfliktines situacijas. Pagrindiniai sprendimai iškeltoje bankroto byloje (turto panaudojimas, įmonės likvidavimas, sanavimas ir bankroto proceso planas) yra palikti spręsti kreditoriams. Tačiau teismas turi ypatingus įgaliojimus ir uždavinius bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Jis sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl laikinųjų priemonių likutiniam turtui apsaugoti ir dėl skolininko turto administratoriaus – vadinamojo bankroto proceso administratoriaus – paskyrimo. Teismas taip pat yra įpareigotas kontroliuoti skolininko turto administratorių. Tačiau jis prižiūri tik administratoriaus veiksmų teisėtumą, bet ne jų tikslingumą, todėl negali duoti jam jokių nurodymų. Gavęs pareiškimą ir įmonės administracijos vadovo pateiktus dokumentus apie situaciją įmonėje, teismas savo ruožtu gali įpareigoti savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, buhalterį, likvidatorių pateikti teismui bankroto bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą. Teismas turi teisę kviesti į teismą jau minėtus atsakingus asmenis, reikalauti iš jų raštiškų pasiaiškinimų, net jei jie buvo atleisti iš darbo ne vėliau kaip prieš 12 mėn. iki pareiškimo dėl bankroto pateikimo teismui datos.

Gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą teismas tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva gali (beveik visuomet ir pritaiko) ieškinio laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis CPK 148 str. 2 d. nuostatomis, teismas gali pritaikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones net ir nepadavus ieškininio pareiškimo, jeigu to prašo ieškovas.

Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo
nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme esmė yra nustatyti visą skolininko turimą turtą ir jo įsipareigojimus tam, kad būtų įmanoma įvertinti skolininko mokumą ar nemokumą.

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. nustatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1. įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

3. pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

10 str. 10 dalyje numatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teisėjas privalo:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1705 žodžiai iš 3404 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.