TURINYS
ĮVADAS 2
1. F1NANSŲ VALDYMAS 31.1. Finansų samprata. Finansų valdymo esmė 3
1.2. Finansų valdymo sprendimai 6
1.3. Finansų valdymo tikslai 8
1.4. Įmonės finansų tarnybos ir jų funkcijos 9
2. ĮMONIŲ FINANSŲ ESMĖ IR FINANSINIAI SANTYKIAI 10
3. ĮMONIŲ FINANSINIAI YPATUMAI 123.1. Bendrovių finansinių išteklių šaltiniai 13
3.2. Valstybės ir savivaldybės įmonių finansinių išteklių šaltiniai
13
3.3. Investicinių bendrovių finansinių išteklių šaltiniai
14
4. ĮMONIŲ FINANSŲ ORGANIZAVIMO PRINCIPAI 15
5. ĮMONIŲ FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ SUDARYMAS IR VALDYMAS 165.1. Trumpalaikio turto valdymas ir finansavimo šaltiniai
16
5.2. Ilgalaikio turto valdymas ir finansavimo šaltiniai
18
6. ĮMONĖS VEIKLOS REZULTATUS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI 20
7. FINANSINĖS ATASKAITOS. JŲ SUDARYMO TIKSLAI 21
IŠVADOS 22
LITERATŪRA 23
ĮVADAS
Įmonės finansų valdymas, kaip atskirai studijuojama verslo sritis,
atsirado tik praėjusio amžiaus pradžioje. Iki tol ji buvo suprantama gana
siaurai – kaip apskaita, kuri turėjo būti tiksli ir savalaikė. Finansinis
valdymas asocijavosi su techniniu finansinės apskaitos ir dokumentų,
rodančių įstaigos veiklą, kaupimu ir priežiūra.
Rinkos sąlygomis įmonių finansų valdymas nulemia veiklos sėkmę.
Ilgainiui mūsų įmonių finansų tvarkytojai, nepasikliaudami savo patyrimu ir
intuicija, darydami finansinius sprendimus analizuos turto, nuosavybės (1
akcijos) uždirbamą pelną, nuosavybės struktūrą, pelno „kokybę“ ir kitus
veiklą apibūdinančius rodiklius. Be abejo, analizei, sprendimams teks
naudotis rinkos šalyse pripažintomis metodikomis. Tačiau gyvenimas nestovi
vietoje ir per paskutiniuosius du dešimtmečius finansų teorijos labai
sumodernėjo. Darant finansinį sprendimą jau nebe taip svarbi yra
retrospektyvi analizė. Svarbiau yra rizika ir būsimi pinigų srautai.
Esant lokaliam verslui, nesusiduriant su didelia konkurencija,
finansų sprendimai buvo paprasti, nereikėdavo praleisti daugybės valandų
mąstant apie tai, kur geriau investuoti, kokia kapitalo struktūra geriausia
ir panašiai. Tas pats dar visai neseniai buvo ir Lietuvoje. Planinės
ekonomikos laikais visiems finansų srities vadovams buvo aišku, iš kur
gauti pinigų, kur juos investuoti bei kam atiduoti. Nereikėdavo rūpintis,
ar klientas, kuriam parduodamos prekės yra patikimas (nes tokie būdavo
visi) nereikėdavo jam nustatyti griežtos atsiskaitymo tvarkos ir, kas dar
svarbiau, jos laikytis. Netekdavo nerimauti, ar sandėlyje esančias prekes
pavyks laiku ir pelningai parduoti. Rinkos ekonomika bei didėjanti
konkurencija visus privertė susirūpinti savo finansinių išteklių valdymu.
Vykstant rinkų globalizacijai, Lietuvai įsiliejus į Europos Sąjungą,
lietuviškas verslas yra priverstas konkuruoti ne tik tarpusavy, bet ir su
kitų šalių verslais. Tų šalių, kurios apie finansų svarbą sužinojo gerokai
anksčiau nei mūsų verslininkai.
Svarbu pažymėti, kad įmonės finansai yra tokia pat svarbi įmonės
veiklos sritis, kaip ir gamyba, valdymas bei darbo organizavimas, todėl
bent pradinės įmonių finansų teorijos žinios yra privalomos kiekvienam
verslininkui. Dėmesys įmonės finansų reikalams gali padėti atskleisti
įmonės veiklos efektyvumo spragas ir išvengti papildomų kaštų.
DARBO TIKSLAS – susipažinti su įmonių finansų valdymu.
UŽDAVINIAI :
1. Nustatyti, kokie finansų valdymo tikslai ir sprendimai.
2. Išsiaiškinti įmonės finansų išteklių šaltinius.
3. Susipažinti su įmonių finansų organizavimo principais.
4. Išnagrinėti turto valdymo šaltinius.
5. Išsiaiškinti įmonių veiklos rezultatus įtakojančius veiksnius.
1. F1NANSŲ VALDYMAS
1.1. Finansų samprata. Finansų valdymo esmė
Finansų sąvoka yra daugiareikšmė. Siaurąja prasme finansai – tai lėšų,
priklausančių įmonei, organizacijai ar valstybei, visuma. Plačiąja prasme –
tai įmonių, organizacijų ar valstybes lėšų sudarymo, paskirstymo ir
naudojimo sistema.
Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir
kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi
pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.
Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų
galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,
tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą, su mažesniais finansiniais
ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant
reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje
veikloje,
neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis tik intuicija
bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laiku
turėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės
skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją
apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo
šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos
bei kaip efektyviai jas naudos įmonė.
Norint gauti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, reikia išmanyti
finansų valdymą. Pirmiausiai, reikėtų suprasti šios sąvokos ir „finansų“
skirtingumą. Finansai – tai finansų rinkos. Tačiau konkrečios įmonės
finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jis veikia
naudodamasis vidine (įmonės) ir išorine (rinkų) informacija. Be to, juk
finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau finansų
rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės finansų
tvarkytojų. Įmonių finansų valdymas yra sistema priemonių, susijusių su
efektyviu pinigų srautų valdymu.
Ji padeda nustatyti:
1. Ar tikslinga investuoti pinigus į tam tikrą veiklą, kokias sumas ir
kada investuoti?
2. Ar tikslinga skolinti pinigus?
3. Ar efektyvu patiems skolintis?
4. Kaip naudingiau lėšas panaudoti?
Finansų valdymas taip pat yra susijęs su turto įsigijimu (investavimu),
finansavimu ir turto efektyviu valdymu. Taigi įmonės finansų valdymas – tai
ekonomikos taikymas įmonėje, tyrimai, kaip turėtų pasiskirstyti gamybos
ištekliai tarp jų vartotojų.
Lietuvos įmonėse iki šiol nėra finansų valdymo patirties bei tradicijų,
ypač smulkiame ir vidutiniame versle, dėl to įmonės dažnai patiria nesėkmes
arba bankrutuoja. Daugelis pelningą verslą turėjusių verslininkų įsitikino,
kad pinigus lengviau uždirbti, nei vėliau juos išlaikyti ir dauginti.
Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą ir
naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra aprūpinti
verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti savininkų
turtą.
Visa finansų valdymo praktika orientuota į tai, kaip uždirbti pelną ir
sumažinti rizikos laipsnį Kuo verslininkas daugiau rizikuoja, tuo tikisi
gauti didesnę naudą. Rizika ir neapibrėžtumas yra glaudžiai tarp savęs
susiję. Sumažinti riziką padeda verslo planavimas, finansinių rezultatų
prognozavimas.
Finansų valdymo funkcijos yra analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir
jas sudaro:
* planavimas ir prognozavimas,
* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;
* kontrolė ir analizė.
Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes
finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą, finansų planavimo ir
prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes
bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto
įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.
Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:
* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;
* įmones veiklos strategijos parinkimas;
* įmones politikos ir procedūrų numatymas.
Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,
kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,
skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir
naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:
* sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis;
* suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems
asmenims.
Finansų kontrolę sudaro:
* veiklos standartų parengimas. Įmones standartai, arba normatyvai,
rengiami naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant
prielaidas apie ateities įvykių tikimybes;
* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.
1.2. Finansų valdymo sprendimai
Įmones finansines veiklos rezultatus lemia priimami valdymo sprendimai.
Kiekvienas vadovas norėtų priimti tik tinkamus sprendimus, kurie leistų jam
pasiekti geriausių rezultatų. Tuo tikslu jam įmonę reikėtų suvokti kaip
vientisą ekonominį vienetą, kai būtina suderinti tarpusavyje susijusias,
bet pakankamai savarankiškas ir viena kitą veikiančias sudedamąsias jo
dalis. Tai nėra lengva, nes kuo įmonė didesnė, tuo sudėtingesni procesai
joje vyksta ir tuo sunkiau numatyti visos valdymo komandos veiksmus.
Kartais vidurinės grandies vadovai, priimdami savo padaliniui, palankius
sprendimus, gali pakenkti visos įmonės interesams. Be to, labai svarbi yra
sprendimus priimančio vadovo patirtis ir intuicija.
Kai kalbame apie finansų valdymą, iš esmės kalbame apie įmonės
veiklos ekonomiškumą. Didinti įmonės vertę – tai pirmutinis ir svarbiausias
bet kurio vadovo uždavinys. Priešingu atveju vadovo veikla virsta siekiu
visų pirma garantuoti asmeninę gerovę, kuri gali pasireikšti ir noru sėdėti
ant prabangios kėdės, ir gauti vis didesnį atlyginimą. Pasirinkdamas
veiklos kryptį, projektus ir verslo idėjas vadovas visų pirma turi galvoti
ne apie
apie jo atsiperkamumą, kitaip tariant – apie
ekonominę naudą įmonei. Išsamūs finansiniai skaičiavimai būtini priimant
įvairius verslo sprendimus, ir tai visų pirma yra vadovų prerogatyva.
Vadovas turi įsitikinti, kad gamybos modernizavimas arba nauji projektai
finansuojami pigiausiu įmanomu būdu, neretai – kombinuojant įvairius
šaltinius (paskolos, akcijų emisija, nuosavos lėšos ir pan.). Taip pat
vadovas privalo nustatyti vidutinius finansavimo kaštus ir garantuoti, kad
įsigyjamo turto grąža bus didesnė už investicijų kainą. Vadovui dera sekti
ir analizuoti įmonės pinigų srautus, kad verslo sprendimai būtų optimaliai
ekonomiški ir efektyvūs.
Nuo priimamų finansinių sprendimų priklauso įmonės finansavimo
šaltiniai, įsipareigojimų struktūra ir dydis, rizikos laipsnis, įmonės
turto dydis bei struktūra. Pagrindinė įmonių finansų tarnybos funkcija –
turto investicijos ir pinigų reikalingų, sumokėti už šias investicijas,
paieška. Finansų vadovas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma
geriausiu būdu. Vykdantys finansų valdymo funkcijas finansininkai naudojasi
informacija, kuria parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys
yra kuo rūpestingiau ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai
finansininkas pasinaudoja informacija finansiniam sprendimui padaryti.
Taigi finansų vadovo svarbiausias veiklos bruožas – finansiniai sprendimai.
Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas iš
daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia
nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,
kurie privalo būti įvertinti priimant finansinius sprendimus, yra
planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamą pelningumą apibūdina tie
pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o
rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė.
Santykis tarp planuojamo pelningumo ir rizikos labai svarbus, nes
dažniausiai pelningesnės investicijos, lyginant su saugiomis
investicijomis, susijusios ir su didesne rizika. Kuo didesnio pelno tikisi
investuotojas, tuo daugiau jis rizikuoja, nes ateities įvykiai yra tik
spėjami ir nežinomi.
Finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę galima suskirstyti į tokias
grupes:
– strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių
alternatyvų pasirinkimą įmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai,
turto dydis, dividendų politika,investicinių projektų atranka. Strateginius
sprendimus lemia ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.
– operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai,
kurie dažniausiai yra susiję su turimų išteklių naudojimu įmones viduje.
Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra
orientuoti į ateitį.
Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi taip:
– investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti
bus panaudotos įmonės piniginės lėšos;
– finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės
turtas.
Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas
įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas. Šių
sprendimų pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos
siūloma skirstyti taip:
• kreditai; nauji kreditavimo būdai;
• palūkanos;
• dividendai;
• overdraftas;
• akcijų kursai;
• nusidėvėjimo skaičiavimo metodai
• diskontai;
• valiutų kursai.
Sprendimams priimti svarbus informacijos prieinamumas. Sprendimai
patikimi tiek, kiek patikima informacija, kuria remiantis jie buvo
padaryti. Todėl, siekiant efektyviai valdyti finansus, būtina savalaikė ir
patikima informacija apie:
• Įmonės veiklą;
• Rinką ir ekonominę situaciją;
• Politinę situaciją;
• Mokesčius.
1.3. Finansų valdymo tikslai
Kaip skirtingos organizacijos, turinčios savus strateginiu tikslus,
taip ir finansų valdymas, kuris yra neatsiejama kiekvienos organizacijos
dalis, irgi turi savo tikslą. Priklausomai nuo organizacijos paskirties,
dydžio, strateginių tikslų, finansų valdymo prioritetai gali keistis,
tačiau tikslas – ne. Finansų valdymo tikslas yra didinti įmonės (akcininkų
valdomų akcijų) vertę. Siekiant šio tikslo grindžiami ir visi finansų
valdymo srities sprendimai:
• išgyventi konkurencinėje aplinkoje;
• išvengti finansinių nesėkmių ir bankroto;
• maksimizuoti įmonės turtą;
• maksimizuoti pelną;
• minimizuoti išlaidas.
Renkantis, kur investuoti, finansų vadovas pirmiausia išsiaiškins,
kuri investicija duos didžiausią grąžą – kur investuotas 1 litas uždirbs
daugiausia. Vėliau priimti sprendimą, kur investuoti, yra visai nesunku.
Paprastai vertinant, finansų valdymas – tai sprendimas: iš kur
priimtiniausiomis sąlygomis gauti pinigų, kaip turimus pinigus efektyviai
valdyti ir kaip ir kur teisingiausiai juos išleisti.Visi šie žingsniai
daromi vadovaujantis anksčiau minėtu tikslu – didinti įmonės
vertę.
Finansų valdymo poreikis išlieka visą įmonės gyvavimo laikotarpį.
Finansų valdymo reikšmę itin sustiprina faktas, kad absoliuti dauguma
problemų ir bankrotų atsiranda dėl blogo finansų valdymo. Dažniausia
pasitaikančios priežastys, lemiančios finansines problemas yra:
▪ Finansinių resursų nepakankamumas;
▪ Nepakankamas ar neigiamas pinigų srautas;
▪ Nepakankama išlaidų kontrolė.
Finansiškai suinteresuotųjų įmone asmenų yra kelios grupės: tai
savininkai (akcininkai), samdomi darbuotojai, kreditoriai. Šiuolaikinės
finansų teorijos skelbia, kad svarbiausias finansų valdymo tikslas –
tenkinti įmonės savininkų interesus. Taigi koks yra įmonės savininkų
tikslas? Akcinėse bendrovėse – tai visų paprastųjų akcijų savininkų turto
dalinimas. Jeigu didėja akcininkų turtas, kiekvienas akcininkas turi naudą
– kyla jo turimų akcijų kaina. Akcininkų turimų akcijų skaičių galima