Monių finansų teorija
5 (100%) 1 vote

Monių finansų teorija

TURINYS

ĮVADAS 2

1. F1NANSŲ VALDYMAS 31.1. Finansų samprata. Finansų valdymo esmė 3

1.2. Finansų valdymo sprendimai 6

1.3. Finansų valdymo tikslai 8

1.4. Įmonės finansų tarnybos ir jų funkcijos 9

2. ĮMONIŲ FINANSŲ ESMĖ IR FINANSINIAI SANTYKIAI 10

3. ĮMONIŲ FINANSINIAI YPATUMAI 123.1. Bendrovių finansinių išteklių šaltiniai 13

3.2. Valstybės ir savivaldybės įmonių finansinių išteklių šaltiniai

13

3.3. Investicinių bendrovių finansinių išteklių šaltiniai

14

4. ĮMONIŲ FINANSŲ ORGANIZAVIMO PRINCIPAI 15

5. ĮMONIŲ FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ SUDARYMAS IR VALDYMAS 165.1. Trumpalaikio turto valdymas ir finansavimo šaltiniai

16

5.2. Ilgalaikio turto valdymas ir finansavimo šaltiniai

18

6. ĮMONĖS VEIKLOS REZULTATUS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI 20

7. FINANSINĖS ATASKAITOS. JŲ SUDARYMO TIKSLAI 21

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Įmonės finansų valdymas, kaip atskirai studijuojama verslo sritis,

atsirado tik praėjusio amžiaus pradžioje. Iki tol ji buvo suprantama gana

siaurai – kaip apskaita, kuri turėjo būti tiksli ir savalaikė. Finansinis

valdymas asocijavosi su techniniu finansinės apskaitos ir dokumentų,

rodančių įstaigos veiklą, kaupimu ir priežiūra.

Rinkos sąlygomis įmonių finansų valdymas nulemia veiklos sėkmę.

Ilgainiui mūsų įmonių finansų tvarkytojai, nepasikliaudami savo patyrimu ir

intuicija, darydami finansinius sprendimus analizuos turto, nuosavybės (1

akcijos) uždirbamą pelną, nuosavybės struktūrą, pelno „kokybę“ ir kitus

veiklą apibūdinančius rodiklius. Be abejo, analizei, sprendimams teks

naudotis rinkos šalyse pripažintomis metodikomis. Tačiau gyvenimas nestovi

vietoje ir per paskutiniuosius du dešimtmečius finansų teorijos labai

sumodernėjo. Darant finansinį sprendimą jau nebe taip svarbi yra

retrospektyvi analizė. Svarbiau yra rizika ir būsimi pinigų srautai.

Esant lokaliam verslui, nesusiduriant su didelia konkurencija,

finansų sprendimai buvo paprasti, nereikėdavo praleisti daugybės valandų

mąstant apie tai, kur geriau investuoti, kokia kapitalo struktūra geriausia

ir panašiai. Tas pats dar visai neseniai buvo ir Lietuvoje. Planinės

ekonomikos laikais visiems finansų srities vadovams buvo aišku, iš kur

gauti pinigų, kur juos investuoti bei kam atiduoti. Nereikėdavo rūpintis,

ar klientas, kuriam parduodamos prekės yra patikimas (nes tokie būdavo

visi) nereikėdavo jam nustatyti griežtos atsiskaitymo tvarkos ir, kas dar

svarbiau, jos laikytis. Netekdavo nerimauti, ar sandėlyje esančias prekes

pavyks laiku ir pelningai parduoti. Rinkos ekonomika bei didėjanti

konkurencija visus privertė susirūpinti savo finansinių išteklių valdymu.

Vykstant rinkų globalizacijai, Lietuvai įsiliejus į Europos Sąjungą,

lietuviškas verslas yra priverstas konkuruoti ne tik tarpusavy, bet ir su

kitų šalių verslais. Tų šalių, kurios apie finansų svarbą sužinojo gerokai

anksčiau nei mūsų verslininkai.

Svarbu pažymėti, kad įmonės finansai yra tokia pat svarbi įmonės

veiklos sritis, kaip ir gamyba, valdymas bei darbo organizavimas, todėl

bent pradinės įmonių finansų teorijos žinios yra privalomos kiekvienam

verslininkui. Dėmesys įmonės finansų reikalams gali padėti atskleisti

įmonės veiklos efektyvumo spragas ir išvengti papildomų kaštų.

DARBO TIKSLAS – susipažinti su įmonių finansų valdymu.

UŽDAVINIAI :

1. Nustatyti, kokie finansų valdymo tikslai ir sprendimai.

2. Išsiaiškinti įmonės finansų išteklių šaltinius.

3. Susipažinti su įmonių finansų organizavimo principais.

4. Išnagrinėti turto valdymo šaltinius.

5. Išsiaiškinti įmonių veiklos rezultatus įtakojančius veiksnius.

1. F1NANSŲ VALDYMAS

1.1. Finansų samprata. Finansų valdymo esmė

Finansų sąvoka yra daugiareikšmė. Siaurąja prasme finansai – tai lėšų,

priklausančių įmonei, organizacijai ar valstybei, visuma. Plačiąja prasme –

tai įmonių, organizacijų ar valstybes lėšų sudarymo, paskirstymo ir

naudojimo sistema.

Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir

kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi

pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.

Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų

galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,

tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą, su mažesniais finansiniais

ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant

reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje
veikloje,

neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis tik intuicija

bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laiku

turėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės

skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją

apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo

šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos

bei kaip efektyviai jas naudos įmonė.

Norint gauti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, reikia išmanyti

finansų valdymą. Pirmiausiai, reikėtų suprasti šios sąvokos ir „finansų“

skirtingumą. Finansai – tai finansų rinkos. Tačiau konkrečios įmonės

finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jis veikia

naudodamasis vidine (įmonės) ir išorine (rinkų) informacija. Be to, juk

finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau finansų

rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės finansų

tvarkytojų. Įmonių finansų valdymas yra sistema priemonių, susijusių su

efektyviu pinigų srautų valdymu.

Ji padeda nustatyti:

1. Ar tikslinga investuoti pinigus į tam tikrą veiklą, kokias sumas ir

kada investuoti?

2. Ar tikslinga skolinti pinigus?

3. Ar efektyvu patiems skolintis?

4. Kaip naudingiau lėšas panaudoti?

Finansų valdymas taip pat yra susijęs su turto įsigijimu (investavimu),

finansavimu ir turto efektyviu valdymu. Taigi įmonės finansų valdymas – tai

ekonomikos taikymas įmonėje, tyrimai, kaip turėtų pasiskirstyti gamybos

ištekliai tarp jų vartotojų.

Lietuvos įmonėse iki šiol nėra finansų valdymo patirties bei tradicijų,

ypač smulkiame ir vidutiniame versle, dėl to įmonės dažnai patiria nesėkmes

arba bankrutuoja. Daugelis pelningą verslą turėjusių verslininkų įsitikino,

kad pinigus lengviau uždirbti, nei vėliau juos išlaikyti ir dauginti.

Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą ir

naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra aprūpinti

verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti savininkų

turtą.

Visa finansų valdymo praktika orientuota į tai, kaip uždirbti pelną ir

sumažinti rizikos laipsnį Kuo verslininkas daugiau rizikuoja, tuo tikisi

gauti didesnę naudą. Rizika ir neapibrėžtumas yra glaudžiai tarp savęs

susiję. Sumažinti riziką padeda verslo planavimas, finansinių rezultatų

prognozavimas.

Finansų valdymo funkcijos yra analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir

jas sudaro:

* planavimas ir prognozavimas,

* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;

* kontrolė ir analizė.

Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes

finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą, finansų planavimo ir

prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes

bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto

įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.

Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:

* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;

* įmones veiklos strategijos parinkimas;

* įmones politikos ir procedūrų numatymas.

Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,

kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,

skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir

naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:

* sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis;

* suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems

asmenims.

Finansų kontrolę sudaro:

* veiklos standartų parengimas. Įmones standartai, arba normatyvai,

rengiami naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant

prielaidas apie ateities įvykių tikimybes;

* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.

1.2. Finansų valdymo sprendimai

Įmones finansines veiklos rezultatus lemia priimami valdymo sprendimai.

Kiekvienas vadovas norėtų priimti tik tinkamus sprendimus, kurie leistų jam

pasiekti geriausių rezultatų. Tuo tikslu jam įmonę reikėtų suvokti kaip

vientisą ekonominį vienetą, kai būtina suderinti tarpusavyje susijusias,

bet pakankamai savarankiškas ir viena kitą veikiančias sudedamąsias jo

dalis. Tai nėra lengva, nes kuo įmonė didesnė, tuo sudėtingesni procesai

joje vyksta ir tuo sunkiau numatyti visos valdymo komandos veiksmus.

Kartais vidurinės grandies vadovai, priimdami savo padaliniui, palankius

sprendimus, gali pakenkti visos įmonės interesams. Be to, labai svarbi yra

sprendimus priimančio vadovo patirtis ir intuicija.

Kai kalbame apie finansų valdymą, iš esmės kalbame apie įmonės

veiklos ekonomiškumą. Didinti įmonės vertę – tai pirmutinis ir svarbiausias

bet kurio vadovo uždavinys. Priešingu atveju vadovo veikla virsta siekiu

visų pirma garantuoti asmeninę gerovę, kuri gali pasireikšti ir noru sėdėti

ant prabangios kėdės, ir gauti vis didesnį atlyginimą. Pasirinkdamas

veiklos kryptį, projektus ir verslo idėjas vadovas visų pirma turi galvoti

ne apie
apie jo atsiperkamumą, kitaip tariant – apie

ekonominę naudą įmonei. Išsamūs finansiniai skaičiavimai būtini priimant

įvairius verslo sprendimus, ir tai visų pirma yra vadovų prerogatyva.

Vadovas turi įsitikinti, kad gamybos modernizavimas arba nauji projektai

finansuojami pigiausiu įmanomu būdu, neretai – kombinuojant įvairius

šaltinius (paskolos, akcijų emisija, nuosavos lėšos ir pan.). Taip pat

vadovas privalo nustatyti vidutinius finansavimo kaštus ir garantuoti, kad

įsigyjamo turto grąža bus didesnė už investicijų kainą. Vadovui dera sekti

ir analizuoti įmonės pinigų srautus, kad verslo sprendimai būtų optimaliai

ekonomiški ir efektyvūs.

Nuo priimamų finansinių sprendimų priklauso įmonės finansavimo

šaltiniai, įsipareigojimų struktūra ir dydis, rizikos laipsnis, įmonės

turto dydis bei struktūra. Pagrindinė įmonių finansų tarnybos funkcija –

turto investicijos ir pinigų reikalingų, sumokėti už šias investicijas,

paieška. Finansų vadovas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma

geriausiu būdu. Vykdantys finansų valdymo funkcijas finansininkai naudojasi

informacija, kuria parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys

yra kuo rūpestingiau ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai

finansininkas pasinaudoja informacija finansiniam sprendimui padaryti.

Taigi finansų vadovo svarbiausias veiklos bruožas – finansiniai sprendimai.

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas iš

daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia

nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,

kurie privalo būti įvertinti priimant finansinius sprendimus, yra

planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamą pelningumą apibūdina tie

pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o

rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė.

Santykis tarp planuojamo pelningumo ir rizikos labai svarbus, nes

dažniausiai pelningesnės investicijos, lyginant su saugiomis

investicijomis, susijusios ir su didesne rizika. Kuo didesnio pelno tikisi

investuotojas, tuo daugiau jis rizikuoja, nes ateities įvykiai yra tik

spėjami ir nežinomi.

Finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę galima suskirstyti į tokias

grupes:

– strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių

alternatyvų pasirinkimą įmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai,

turto dydis, dividendų politika,investicinių projektų atranka. Strateginius

sprendimus lemia ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.

– operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai,

kurie dažniausiai yra susiję su turimų išteklių naudojimu įmones viduje.

Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra

orientuoti į ateitį.

Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi taip:

– investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti

bus panaudotos įmonės piniginės lėšos;

– finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės

turtas.

Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas

įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas. Šių

sprendimų pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos

siūloma skirstyti taip:

• kreditai; nauji kreditavimo būdai;

• palūkanos;

• dividendai;

• overdraftas;

• akcijų kursai;

• nusidėvėjimo skaičiavimo metodai

• diskontai;

• valiutų kursai.

Sprendimams priimti svarbus informacijos prieinamumas. Sprendimai

patikimi tiek, kiek patikima informacija, kuria remiantis jie buvo

padaryti. Todėl, siekiant efektyviai valdyti finansus, būtina savalaikė ir

patikima informacija apie:

• Įmonės veiklą;

• Rinką ir ekonominę situaciją;

• Politinę situaciją;

• Mokesčius.

1.3. Finansų valdymo tikslai

Kaip skirtingos organizacijos, turinčios savus strateginiu tikslus,

taip ir finansų valdymas, kuris yra neatsiejama kiekvienos organizacijos

dalis, irgi turi savo tikslą. Priklausomai nuo organizacijos paskirties,

dydžio, strateginių tikslų, finansų valdymo prioritetai gali keistis,

tačiau tikslas – ne. Finansų valdymo tikslas yra didinti įmonės (akcininkų

valdomų akcijų) vertę. Siekiant šio tikslo grindžiami ir visi finansų

valdymo srities sprendimai:

• išgyventi konkurencinėje aplinkoje;

• išvengti finansinių nesėkmių ir bankroto;

• maksimizuoti įmonės turtą;

• maksimizuoti pelną;

• minimizuoti išlaidas.

Renkantis, kur investuoti, finansų vadovas pirmiausia išsiaiškins,

kuri investicija duos didžiausią grąžą – kur investuotas 1 litas uždirbs

daugiausia. Vėliau priimti sprendimą, kur investuoti, yra visai nesunku.

Paprastai vertinant, finansų valdymas – tai sprendimas: iš kur

priimtiniausiomis sąlygomis gauti pinigų, kaip turimus pinigus efektyviai

valdyti ir kaip ir kur teisingiausiai juos išleisti.Visi šie žingsniai

daromi vadovaujantis anksčiau minėtu tikslu – didinti įmonės
vertę.

Finansų valdymo poreikis išlieka visą įmonės gyvavimo laikotarpį.

Finansų valdymo reikšmę itin sustiprina faktas, kad absoliuti dauguma

problemų ir bankrotų atsiranda dėl blogo finansų valdymo. Dažniausia

pasitaikančios priežastys, lemiančios finansines problemas yra:

▪ Finansinių resursų nepakankamumas;

▪ Nepakankamas ar neigiamas pinigų srautas;

▪ Nepakankama išlaidų kontrolė.

Finansiškai suinteresuotųjų įmone asmenų yra kelios grupės: tai

savininkai (akcininkai), samdomi darbuotojai, kreditoriai. Šiuolaikinės

finansų teorijos skelbia, kad svarbiausias finansų valdymo tikslas –

tenkinti įmonės savininkų interesus. Taigi koks yra įmonės savininkų

tikslas? Akcinėse bendrovėse – tai visų paprastųjų akcijų savininkų turto

dalinimas. Jeigu didėja akcininkų turtas, kiekvienas akcininkas turi naudą

– kyla jo turimų akcijų kaina. Akcininkų turimų akcijų skaičių galima

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2121 žodžiai iš 7046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.