Monių mokestinių santykių su valstybės ir savivaldybės iždu esmė
5 (100%) 1 vote

Monių mokestinių santykių su valstybės ir savivaldybės iždu esmė

1.1 Įmonių mokestinių santykių su valstybės ir savivaldybės iždu esmė

Mokesčio subjektu (arba mokėtoju) yra fiziniai asmenys, privalantys mokėti įstatymais nustatyta tvarka tam tikrus mokesčius. Mokesčio subjektas ne visada sutampa su tikruoju mokesčių mokėtoju – tai susįję su vartojimo mokesčiais.Mokesčių objektais laikomi daiktai, darbų, pajamų vertė, kurie apmokestinami įstatymais nustatyta tvarka. Tai galėtų būti fizinių ir juridinių asmenų pajamos, jų turtas, prekių vertė, tam tikros veiklos rūšys (notarų), teisė naudotis gamtos ištekliais, parduodamo turto kitiems asmenims vertė, produkcijos, darbų, paslaugų pridėtoji vertė ir kt. objektai. Mokesčio objektas susįjęs su mokesčio šaltiniu (pajamomis).

Pagal mokesčių nustatymą, rinkimą ir įplaukų paskirstymą mokesčiai mokami valstybės biudžetui ir savivaldybės biudžetui (vietiniai). Valstybės biudžetui mokami:

-juridinių asmenų pelno mokestis

-pridėtinės vertės mokestis

-akcizai

-žyminis mokestis

-konsulinis mokestis

-mokestis už valstybinius gamtos turtus

-naftos ir dujų išteklių mokestis

-kelių mokestis

-mokestis už gamtos teršimą

Savivaldybės biudžetui mokami šie mokesčiai:

-fizinių asmenų pajamų mokestis

-žemės mokestis

-valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis

-įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis

-prekyviečių mokestis

-paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

-palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą

-vietinės rinkliavos

Visų mokesčių įplaukos paskirstomos tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Mokesčiai yra paskirstomi taip, kaip numato Biudžetinės sandaros įstatymas ir mokesčių įstatymai. Jeigu įstatymas nenurodo, kur kaupiami konkretūs mokesčiai, jie yra įskaitomi į valstybės biudžetą. Tokia pat tvarka yra kaupiamos ir pajamos iš delspinigių ir baudų, priskaičiuotų už pavėluotą, mažesnį nei reikalaujama mokesčių sumokėjimą arba visišką nesumokėjimą.

Valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai, kurių pagrindinę dalį sudaro mokestinės pajamos, naudojami bendravalstybinėms reikmėms finansuoti: švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, socialinės apsaugos ir paramos programoms vykdyti, mokslui,gamtos apsaugai, ūkio plėtojimui reguliuoti, krašto apsaugai,valstybės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, taip pat kitoms priemonėms pagal šalies įstatymus įgyvendinti. Be to, per valstybės biudžetą finansiniai ištekliai perskirstomi savivaldybių poreikiams tenkinti.

Savivaldybių biudžetų sukaupti finansiniai ištekliai, kurių pagrindinę dalį sudaro taip pat mokestinės pajamos, naudojami socialinėms ir ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.

Savivaldybių mokestinių pajamų šaltiniams priskiriami visi mokesčiai, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija tiesiogiai perveda į jų biudžetus, išskyrus fizinių asmenų pajamų mokestį ir žyminį mokestį.Nuo 1998 m. savivaldybėms priskiriamas visas fizinių asmenų pajamų mokestis, iš kurio 30 proc. Pervedama į Sveikatos draudimo fondą, ir nepaliekama juridinių asmenų pelno mokesčio, o nuo 1995 m. nepervedamas pridėtinės vertės mokestis.

Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymų teisės yra labai ribotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti nustatydamos prekyviečių mokestį ( gali nustatyti konkrečios prekyvietės mokesčio objektą, didinti ar mažinti iki 70 proc. Mokesčio tarifą), tačiau šis mokestis sudaro tik nežymią pajamų dalį.Savivaldybės dar gali mažinti ar didinti patento mokesčio tarifus iki 50 proc., mažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą taip pat iki 50 proc.

Lietuvoje savivaldybės neturi pakankamo fiskalinio savarankiškumo bei galimybių surinkti būtinus pinigus savo funkcijoms vykdyti, kadangi svarbiausius mokesčių elementus (apmokestinimo bazę, tarifus, lengvatas) nustato Seimas, mokesčių surinkimui įtaką daro mokesčių inspekcijos.

Juridinių asmenų pelno mokestis

Įplaukos iš juridinių asmenų pelno mokesčio sudaro apie 7-9 proc. Visų valstybės biudžeto pajamų.

Juridinių asmenų pajamų mokestį moka:

-juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

-juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš komercinės – ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką, biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas;

-užsienio valstybės įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje;

-nuolatinės buveinės – užsienio valstybių įmonių nesavarankiški padaliniai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas, kurio apskaičiavimo pagrindas – realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (bendrosios pajamos).

Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos bei kompensaciniai priedai. Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už išnuomotą, investuotą turtą,
palūkanas, subsidijųir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso pasikeitimo teigiamos įtakos.

Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, tenkančios realizuotai produkcijai materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, sąnaudos darbo apmokėjimui, socialinio draudimo sąnaudos, draudimo įmokų sąnaudos, mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, palūkanos už paskolas ir kitos sąnaudos (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. Nurodyta 12 punktų).Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos.

Juridiniai asmenys moka pelno mokestį, kurio bendras tarifas 24 proc. Nuo apmokestinamojo pelno sumos.Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas numato lengvatinius mokesčio tarifus:

-10 proc. Apmokestinamojo pelno–žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms specializuotoms įmonėms;

-5 proc. Apmokestinamojo pelno – kūrybinėms sąjungoms ir jų įmonėms bei organizacijoms, kurios ne mažiau kaip 24 proc. Pelno panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams;

-užsienio kapitalo įmonėms, priklausomai nuo kapitalo investicijų dydžio bei datos, kada įsteigta įmonė;

-0 proc. Tarifas pelnui, panaudotam investicijoms;

-įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo žmonės, priklausomai nuo riboto darbingumo dirbančiųjų dalies visame dirbančiųjų skaičiuje;

Pagal 1998 metų liepos 2 d. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimus ir papildymus įvestas pelno mokesčio avansinis mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą. Pelno avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo – dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį apskaičiuotos pelno mokesčio sumos.

Naujai įregistruotos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo avansinių pelno mokesčių. Šios įmonės pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio).

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkstančių litų, įmonė einamaisiais metais neprivalo mokėti pelno avansinio mokesčio.Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą. Tokiu atveju, pelno mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio penktos darbo dienos.

Pelno avansinio mokėjimo trūkumas yra tas, kad įmonės privalo avansu mokėti mokesčius, nors jų veiklai ypač reikalingi apyvartiniai pinigai.Pelno avansinis mokestis ypač žalingas toms įmonėms, kurių pelnas einamaisiais metais lyginant su užpraėjusiais ir praėjusiais metais (mokestiniu laikotarpiu), žymiai sumažėjo. Šios įmonės privalo mokėti pelno mokestį, neatitinkantį realių veiklos rezultatų.

2.5 Konsulinis mokestis

Šis mokestis imamas už LR Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus arba išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

Šio mokesčio mokėtojai yra užsienio ir LR juridiniai asmenys, užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės.

Konsulinis mokestis imamas už:

1. pasų išdavimą;

2. civilinės būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą;

3. pilietybės dokumentų įforminimą ir išdavimą;

4. vizų išdavimą, pratęsimą ir emigracijos bei imigracijos dokumentų išdavimą;

5. atliekamus notarinius veiksmus globos, rūpybos, teisės į palikimą bei kitais turtiniais klausimais ir konsulines paslaugas;

6. kitas konsulines paslaugas.

Mokesčio tarifus nustato LR Seimas. Konsulinis mokestis neimamas už:

1.LR diplomatinių pasų išdavimą;

2.vizų išdavimą vaikams iki 16 metų;

3.vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems lankyti sunkiai sergančio šeimos nario;

4.vizų išdavimą užsienio valstybių piliečiams, vykstantiems į LR dalyvauti LR Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministerijų organizuotuose susitikimuose;

5. kitais atvejais.

Konsulinis mokestis turi būti sumokėtas prieš taikant konsulinę paslaugą ar notarinius veiksmus. Mokestis grąžinamas, jei kreiptasi į mokesčių inspekciją per du metus po mokesčio sumokėjimo tada, mokesčių administravimo įstatyme nustatytą terminą, kai buvo sumokėtas per didelis mokestis.Šis mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.

2.6 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius yra valstybinių gamtos išteklių nuosavybės realizavimo forma. Jų – tikslas didinti
išteklių naudotojų atsakomybę už suteikto nacionalinio turto efektyvų ir taupų naudojimą, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas.

Vadovaujantis 1991 03 21 Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymu,juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie išgauna gamtos išteklius ir kuriems reikalingas gamtos išteklių naudojimo leidimas, moka mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Asmuo, norintis gauti gamtos išteklius, privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą, kuriame nurodomas išgaunamų išteklių limitas.

Nuo šių mokesčių atleidžiami žemės naudotojai, ūkiniams reikalams (ne pardavimui) naudojantys statybinių medžiagų žaliavas, esančias jiems suteiktame sklype.

Mokesčiai už gamtos išteklius mokami atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento nustatytus limitus. Jeigu išteklių išgavimas nelimituojamas, mokesčiai už gamtos išteklius mokami atsižvelgiant į planuojamą per metus išgauti išteklių kiekį.

Mokestį apskaičiuoja pats gamtinių išteklių naudotojas ir moka avansu lygiomis dalimis metinių mokesčių sumos. Juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys gamtos išteklius, pirmus tris ketvirčius moka po ketvirtadalį metinės mokesčių sumos pagal nustatytus limitus arba planuojamą išgauti gamtos išteklių dalį. Ši mokesčių suma sumokama atitinkamai iki balandžio, liepos ir spalio mėnesio 15 dienos pagal avansinių mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo formą.

Metų pabaigoje mokesčių mokėtojai atlieka skaičiavimus pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 1 dienos pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai. Apskaičiavimo teisingumą tikrina Aplinkos apsaugos ministerija.

Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Už nuslėptą išteklių kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda.

Mokestis įskaitomas į biudžetą, ekonominės sankcijos mokamos iš likutinio pelno į valstybinį gamtos apsaugos fondą.

2.7 Naftos ir dujų išteklių mokestis

Šio mokesčio įstatymas priimtas 1992m. spalio 7d. Nr. I – 2944.

Mokesčio mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas LR teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Bazinis mokesčio tarifas – 20% išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet ne mažiau negu LR Vyriausybės nustatyta kontrolinė kaina. Mokesčio už naftą ir dujas, valstybės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telkiniuose, bazinis mokesčio tarifas padidinamas 9 punktais

Nuo 1996 metų liepos 1 dienos mokestis mokamas avansu lygiomis metinės mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal numatomą išgauti naftos ir dujų kiekį, dalimis kas ketvirtį ir kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautos naftos ir dujų kiekį ir iki vasario 1 dienos metinis apskaičiavimas pateikiamas valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai. Papildoma pagal metinį apskaičiavimą mokesčio suma sumokama iki vasario 15 dienos, o permoka grąžinama ar įskaitoma į eilinius mokėjimus.

Už nuslėptą išgautos naftos ir dujų kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio ekonominė sankcija.

Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su Aplinkos apsaugos ministerija kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas mokestis.

Mokestis pervedamas į valstybės biudžetą, o baudos – į valstybinį gamtos apsaugos fondą.

2.8 Įmokos į kelių fondą

Siekiant sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir modernizuoti, bei funkcionavimui užtikrinti įsteigtas LR kelių fondas. Šio fondo sudarymo šaltiniai yra:

1) atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų);

2) transporto priemonių savininkų metinis mokestis už naudojimąsi keliais;

3) mokestis už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą Lietuvos Respublikoje;

4) mokestis už leidimą važiuoti transporto priemonėms, kurių svoris ar matmenys viršija leidžiamus normatyvus;

5) mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje.

Atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) apskaičiuoja ir perveda į iždo sąskaitą “Kelių fondas ir jo atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų)” patys mokėtojai kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos. Atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) moka:

1) įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir jų neturinčios, taip pat juridiniai asmenys, kurie verčiasi nekomercine veikla, bet gauna pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos (išskyrus tuos, kurie verčiasi prekybine veikla, dujų realizavimu ir bankus), – 0,5 proc. Realizavimo pajamų (įplaukų);

2) įmonė, kurios verčiasi dujų realizavimu, – 0,1 proc. Nuo realizavimo pajamų (įplaukų);

3) bankai – 1 proc. Pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas;

4) prekybos įmonės – 0,3 proc. Realizavimo pajamų (įplaukų).

Įmonės ir asmenys, kurių pajamos (įplaukos) iš prekybinės veiklos (iš jos – ir viešojo maitinimo) sudaro daugiau kaip 50 proc. Visų realizavimo pajamų (įplaukų), moka 0,3 proc.; mažiau kaip 50 proc. Ir visos kitos
įmonės – 0,5 proc.

Atskaitymų nuo realizavimo pajamų (įplaukų) nemoka:

– žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios specializuotos įmonės, jeigu pajamos už realizuotą produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau kaip 50 proc. Visų realizavimo pajamų;

– kūrybinės sąjungos, jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50proc. Pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams;

– įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 proc. Riboto darbingumo darbuotojų ir kurių realizavimo pajamos (įplaukos) gaunamos tik už pačių pagamintą produkciją;

– biudžetinės įstaigos;

– ūkinės bendrijos ir juridinio asmens teisių neturinčios individualios įmonės, įsigijusios savo veiklai patentus;

– laisvųjų ekonominių zonų įmonės;

– valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos.

Transporto priemonių savininkų metinio mokesčio mokėjimą už naudojimąsi keliais kontroliuoja susisiekimo ministerija. Mokestį moka krovininių transporto priemonių savininkai ir specialių transporto priemonių savininkai. Metinio mokesčio tarifas transporto priemonių savininkams už naudojimąsi keliais krovininėms transporto priemonėms priklauso nuo bendrosios masės ir svyruoja nuo 100 iki 1000 Lt. Metinio mokesčio tarifas transporto priemonių savininkams už naudojimąsi keliais specialioms transporto priemonėms – 100 Lt.

Mokestis už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą LR teritorijoje mokamas kiekvieną kartą įvažiavus į šią teritoriją LR muitinės įstaigose. Mokestis neimamas už transporto priemones, vežančias labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntas. Vienkartiniai mokesčio tarifai autobusams priklauso nuo vietų skaičiaus, o krovininėms kelių transporto priemonėms – nuo bendrojo svorio ir svyruoja nuo 120 iki 400 Lt.

Mokestį už naudojimąsi keliais transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu arba be jo viršija didžiausias leidžiamas kelių transporto priemonių charakteristikas moka šių transporto priemonių savininkai.

Mokesčio už leidimus atlikti įvairius statybos ir remonto darbus bet kurioje valstybės ar savivaldybių kelių komplekso dalyje dydį nustato Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kelių fondo pinigai naudojami keliams tiesti, modernizuoti, taisyti, kelių tiesimo ir priežiūros technikai, transporto ir kitoms gamybos priemonėms įsigyti, pakelių serviso ir infrastruktūros valstybiniam sektoriui plėtoti, gamtosaugos ir ekologinėms reikmėms, stichinių nelaimių padariniams likviduoti, valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros institucijoms išlaikyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2632 žodžiai iš 8765 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.