Monopolijų kontrolės mechanizmas
5 (100%) 1 vote

Monopolijų kontrolės mechanizmas

TURINYS

Įvadas 3

Monopolijos samprata 4

Reguliuojama monopolija 7

Antimonopolinis reguliavimas Lietuvoje 8

Vyriausybinė monopolijų kontrolė 12

Valstybinė monopolijų veiklos kontrolė išsivysčiusiose šalyse 14

Išvados 16

Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Kai rinkoje yra tik viena įmonė ir jos gaminamos prekės neturi pakaitalų, susiformuoja monopolija. Monopolistai turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos pelną. Tačiau iš tikrųjų monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai, nes ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolija nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį. Paklausa, kurią sąlygoja varotojo elgsena, nulems monopolininko kainą, po to vartotojai nustato, kiek jie norėtų produkcijos šia kaina pirkti, arba monopolininkas pasirenka gaminamą produkcijos kiekį, o po to vartotojai nusprendžia, kiek gali mokėti už šį kiekį.

Taigi, pirmoji sąlyga yra natūralesnė ir pats monopolistinės kainos nustatymo būdas yra labai aktuali tema ir Lietuvoje. Vyriausybei privatizuojant vis daugiau monopolinių objektų (privatizuotas “Lietuvos telekomas”, žadama privatizuoti dujų ūkį) daugumai vartotojų iškyla klausimas, ar jie neliks nuskriausti. Monopolinės įmonės valdo svarbiausias ūkio šakas, todėl dauguma vartotojų perdaug nesigilina į kainų politikas, nes dauguma tų rinkos objektų priklauso vyriausybei, o pastaroji gali be didesnių sunkumų reguliuoti jai priklausančių įmonių teikiamų paslaugų kainas. Privatizavus šias įmones, visų pirma, prarandama jų kontrolė. Tačiau vartotojus labiausiai jaudina ne tai, kaip bus tvarkomasi įmonės viduje, bet kokią kainų politiką pasirinks šios įmonės. Dėl vyriausybės negalėjimo kontroliuoti kainų, monopolininkai gali reikalauti labai didelio užmokesčio už jų teikiamas paslaugas ar prekes.

Monopolijos samprata

Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė tobulai konkurencijai yra monopolija (gr. “monos”- reiškia “vienintelis”, “poleo”- reiškia “parduoti”). Absoliučioji arba grynoji monopolija – tai toks rinkos sandaros tipas, kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitalų, pardavėjas.

Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitalų, nėra vartojimui alternatyvų, vartotojas turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be to produkto. Tačiau grynoji monopolija yra abstrakcija, nes realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitalų.

R. ir P. Wonnacott’ai (2, p. 216) skiria keturias priežastis, sąlygojančias vienintelio pardavėjo atsiradimą:

1. Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus išteklius. Dažniausiai tai būna svarbiausias gamybinis išteklius.

2. Įteisinta (legalizuota) monopolija. Kartais yra draudžiama daugiau negu vienai firmai pardavinėti tam tikrą produktą. Pavyzdžiui pardavusi Lietuvos telekomą, vyriausybė suteikė jai monopoliją iki 2005 m. tiekti laidines telekomunikacijų paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje.

3. Monopolija atsiranda susijungus keletui gamintojų. Jeigu įstatymai nedraudžia, tai keletas gamintojų (pardavėjų) gali susijungti į vieną firmą ir tokiu būdu pakelti kainą bei padidinti gaunamą pelną.

4. Natūrali monopolija. Tokia monopolija atsiranda dėl itin svarbios masto ekonomikos veiklos, įgalinančios visą duotos ūkio šakos produkcijos apimtį gaminti mažiausiais vidutiniais kaštais vienoje firmoje, o ne dviejose ar daugiau.

Bet svarbu paminėti, kad tapti monopolija ir ją išsilaikyti nėra paprasta. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys – tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms įmonėms įeiti į šaką. Ekonomistai aptaria keturias pagrindines į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtis(4,www.lrinka.lt):

1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė, suteikdama įmonėms vienintelio pardavėjo statusą, suformuoja kliūtį kitoms įmonėms. Pvz., leidimai (licenzijos) kabelinei televizijai, tranzitiniam krovinių gabenimui, ryšių paslaugoms ir pan. Daugeliu atveju vyriausybė pati atstovauja monopolijoms (ypač pašto sityje). Daugelis valstybių pačios turi alkoholinių gėrimų pardavimo ir valstybinių loterijų organizavimo monopolį.

2. Patentai ir autorinės teisės. Tai garantuoja naujų produktų kūrėjams ar literatūros ir meno kūrinių autoriams išskirtines teises. Patentai garantuoja išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu ir tik ribotą laikotarpį. Kada kokia nors įmonė neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdama kitos įmonės patentą, jos veiklą gali sustabdyti teismas.

3. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti, jeigu ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai. Įmonės, kurios turi technologinių paslapčių, taip pat yra monopolininkės, jeigu kitos įmonė negali pagaminti tokio pat produkto, pvz. “Coca – cola”.

4. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų pranašumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką, gaminti produkciją su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jeigu rinką
aptarnautų du ar daugiau pardavėjų. Tai gali padėti firmoms ne tik įtvirtinti monopolinę galią, bet ir tapti kliūtimi kitoms firmoms, norinčioms įeiti į šią rinką. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti santykinai mažas kainas, kurios bus “nepasiekiamos” kitoms firmoms.

S. Zaicevo nuomone, rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams įeiti papildomoms įmonėms į rinką ir siūlo išskirti šias monopolijų rūšis pagal tai, kokie barjerai skatina jas susikurti (Zaicevas S. Monopolinė rinka p.26):

· Natūrali monopolija, kuri atsiranda dėl ribotų išteklių pasiūlos ir pateikimo rinkai galimybių. Tokia monopolija remiasi ekonomijos dėl gamybos masto efektu. Taigi rinkoje, kurios paklausos ir vidutinių bendrųjų kaštų kreivių ryšys yra toks, jog kaštai sumažėja ir gali būti padengti vidutinėmis pajamomis tik esant didelei gamybos apimčiai, sudarančiai visą šakos gamybos apimtį, susidaro galimybė atsirasti natūraliai monopolijai. Svarbu pažymėti, kad didelę ekonomiją dėl mastų lemia technologinės kai kurių įmonių galimybės. Joms būdingi dideli pradiniai kapitaliniai įnašai, dideli fiksuoti kaštai. Papildomi vartotojai mažina bendruosius vidutinius kaštus. Viena įmonė, gamindama visą šakos produkciją, pasiekia mažesnių vidutinių bendrųjų kaštų, negu tai galėtų padaryti dvi ar daugiau įmonių.

· Teisinė monopolija suteikia gamintojams teisišką apsaugą bei apsaugo rinką nuo nesąžiningos konkurencijos. Ji yra pripažinta ir saugoma įstatymo, siekiant išvengti nesąžiningos veiklos ir suteikiant gamintojams, autoriams ir išradėjams galimybę naudotis savo pastangų vaisiais. Teisinės monopolijos yra patentai, autorinės teisės, kurios pripažįsta asmenų išmintinę teisę gauti pajamas už tam tikras prekes ir naudoti tam tikrus objektus. Valstybinės valdžios organai, atstovaudami vartotojų arba visuomenės interesus, dažnai apriboja gamintojų veiklą. Tiksliau, norintiems užsiimti kai kuriomis ūkinės veiklos rūšimis, keliami tam tikri reikalavimai (dažniausiai tai standartai gaminamoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar naudojamiems resursams) ir išduodami leidimai ūkinei veiklai. Nustatyti specialūs reikalavimai – tai valstybės iškeltas įėjimo į rinką barjeras.

· Socialinė monopolija kyla iš techninių aprūpinimo sąlygų, susijusių su vandens, dujų, elektros energijos tiekimu, pašto ir telefono paslaugomis.

Visi autoriai išskiria panašias monopolijų formavimosi ypatybes, tik kiek kitaip jas interpretuoja, tačiau išsamiausiai monopolijos atsiradimo priežastis pateikia Varian H. L. (5, p. 380). Jis teigia, kad žinant kaštus ir paklausą galima nustatyti ar ši pramonės šaka bus konkurencinė, ar monopolizuota. Taigi atsakymas apskritai priklauso nuo vidutinių kaštų ir paklausos kreivės sąryšio ir esminis veiksnys čia yra mažiausio efektyvaus masto (tai yra vidutinius kaštus minimizuojančios gamybos apimties) ir paklausos dydžio santykis.

·

A B

1 pav. Paklausos ir mažiausio efektyvaus masto santykis

1 pav. Pavaizduotos dviejų prekių ir vidutinių kaštų ir rinkos paklausos kreivės. Pirmoje rinkoje (A) vietos užtenka daugeliui įmonių, jei kiekviena nustato kainą artimą p* ir gamina palyginti nedaug, tačiau antroje rinkoje (B) tik viena firma gali dirbti nenuostolingai ir gauti pelną. Taigi tikėtina, kad pirma rinka bus konkurencinė, o antroji taps monopolija.

Todėl vidutinių kaštų kreivė, kurią savo ruožtu nulemia už jos slypinti technologija, yra svarbus veiksnys, nustatantis ar rinka bus konkurencinė, ar monopolinė. Jei mažiausias efektyvus gamybos mastas palyginti su rinkos dydžiu yra mažas, tai galima tikėtis, kad vyraus konkurencijos sąlygos.

Būtina atkreipti dėmesį, kad tai santykinis teiginys, nes svarbiausia yra masto ir rinkos dydžio santykis, nes negalima pakeisti mažiausio efektyvumo masto – jį sąlygoja technologija. Tačiau rinkos dydį gali paveikti ekonominė politika. Jeigu šalis pasirinks užsienio prekybos nevaržančią politiką ir jos įmonės susidurs su užsienio konkurencija, tai šalies įmonių galia paveikti rinkos kainas žymiai sumažės. Kita vertus, jei valstybė laikosi tarptautinę prekybą varžančios politikos, tai labiau tikėtina, kad įsigalės monopolija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1392 žodžiai iš 4546 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.