Monopoline rinka monopoliniu rinku pvz ir ypatybes Lietuvos ukyje
5 (100%) 1 vote

Monopoline rinka monopoliniu rinku pvz ir ypatybes Lietuvos ukyje

TURINYS

Įvadas 4

1. Monopolinės rinkos apibūdinimas. 5

1.1. Grynoji monopolija. 7

1.2. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys. 8

1.3. Pelno maksimizavimas. 9

1.4. Mokesčių poveikis monopolistui. 10

1.5. Kainų diskriminacija monopolijos sąlygomis. 11

2. Monopolinės konkurencijos rinka. 12

3. Monopolinių rinkų pavyzdžiai ir ypatybės Lietuvos ūkyje. 13

Išvados 16

Literatūros sąrašas 17

ĮVADAS

„Monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas.“

Monopolija – tai tokia rinka, kai yra tik vienas produkto ar paslaugos tiekėjas. Šis terminas yra priešingas monopsonijai, nes ten yra tik vienas pirkėjas. Monopolinei rinka būdinga konkurencijos stoka, parduodamų prekių ir paslaugų pakaitalų trūkumas ir taip pat gana didelios kliūtys galimiems konkurentams patekti į rinką.

Darbo tikslas ir uždaviniai:

Darbo tikslas – apibūdinti monopolinę rinką, išskirti pagrindinius jos bruožus ir apžvelgi Lietuvos monopolinę rinką. Aptardama monopolinę rinką, stengiausi pateikti kuo daugiau pavyzdžių. Darbo pabaigoje pateikiau atitinkamas išvadas.

Darbo struktūra

Rašto darbą sudaro įvadas, dėstymas, išvados, naudotos literatūros sąrašas.

Darbo šaltiniai

Rašydama darbą rėmiausi įvairiomis lietuvių ir užsienio autorių (pavyzdžiui, Vytautas Skominas, Paul Wonnacott, Ronald Wonnacott, Hal R. Varian ) parašytomis knygomis, vadovėliais, taip pat naudojausi interneto svetainėmis, žurnalų straipsniais.

1. MONOPOLINĖS RINKOS APIBŪDINIMAS

Monopolija (iš graikų kalbos: monos – vienintelis + poleo – parduoti) – tokia rinkos struktūra, kai yra tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas, kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje.

Monopolijos gali būti ne tik didelios įmonės, kaip „Teo“, „Mažeikių nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“, bet mažos firmos, pavyzdžiui, vienintelis viešbutis mažame miestelyje, vienintelė firma, tiekianti šaltą ir karštą vandenį ir t.t. Iš to galima daryti išvadas, kad daug kur susiduriame su vieniteliu tam tikrų paslaugų ir prekių tiekėju, kuris turi rinkos galią, kuri jam leidžia kontroliuoti pasiūlos apimtį ir kainas.

Labai svarbi monopolijos ypatybė yra ta, kad monopolijos gali siekti maksimalaus pelno be jokių kliučių, nes kitos firmos negali įeiti į šią šaką, todėl neatsiras naujų pardavėjų. Esant tik vienam pardavėjui, pirkėjai yra priversti mokėti didesnes kainas, palyginti su tuo, kai rinkoje yra daugiau nei vienas tarpusavyje konkuruojantis pardavėjas. Tos firmos, kurios kontroliuoja įėjimą į rinką, gali kontroliuoti pasiūlos apimtį ir prekių kainas, neleisdamos prekių kainoms sumažėti iki vidutinių bendrųjų kaštų žemiausio lygio ilguoju laikotarpiu, kaip kad yra grynos konkurencijos rinkoje. Dėl tos priežasties monopolija gauna ekonominį pelną, kuris skatina firmas išlaikyti monopolinę padėtį rinkoje.

Monopoljos yra skirstomos pagal geografiją į: vietines ir nacionalines. Žymiai dažniau pasitaiko vietinių monopolijų nei nacionalinių monopolijų. Vietinės monopolijos yra vieninteliai paslaugų ir prekių pardavėjai vietinėse rinkose. Pavyzdžiui, vienintelė taksi firma teikia paslaugas, kurios neturi artimų pakaitalų. Todėl ji, kaip ir kitos panašios firmos, yra vietiniai monopolistai. Dažniausiai šios firmos yra reguliuojamos vietinės valdžios, o nacionalinės monopolijos – centrinės valdžios. Be to, vietinės monopolijos žymiai labiau veikia šalies ekonomiką nei nacionalinės monopolijos.



Norint geriau suprasti kas yra monopolinė rinka ir kuo ji skiriasi nuo kitų rinkų, panagrinėsiu V. Lukoševičiaus ir P. Stankevičiaus knygoje „Teorinė ekonomika“ pateiktą lentelę, kurioje išskirti pagrindiniai rinkų bruožai:

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija

Firmų skaičius Daug nepriklausomų firmų. Daug firmų parduoda panašias prekes ir paslaugas. Keletas didelių firmų tiekia panašius produktus ir paslaugas. Vienintelė didelė firma.

Kainų kontrolė Kontrolės nėra. Rinka pati lemia kainas. Prekių pakaitalai riboja kainų kontrolę. Dažnai kainas lemia “kainų lyderis”. Visiškai kontroliuojamos.

Produktų diferenciacija Diferenciacijos nėra.Vienodi produktai ir vienoda kokybė. Produktai ir paslaugos diferencijuojami pagal specifinių rinkų poreikius. Ryški kai kurių produktų, pvz., automobilių, diferenciacija. Diferenciacijos nėra.

Patekimo į rinką lengvumo laipsnis Lengvai patenka į rinką ir lengvai iš jos pasitraukia. Palyginus lengvai patenka į rinką ir lengvai pasitraukia iš rinkos. Sunkiai patenka į rinką. Dažnai reikia didelių kapitalo investicijų. Labai sunku patekti į rinką.

Naudojimosi komercine ir technologine informacija galimybės Išsami informacija. Prieinama informacija, tačiau pasinaudoti ja galima tik sutikus gamintojui, t.y. įsigijus patentą ar licenziją. Informacija slapta. Visiškai slapta informacija.

Iš pateiktos lentelės matome, kad monopolinė rinka yra visiška priešingybė tobulai konkurencijai. Monopolinėje rinkoje vyrauja tik viena didelė firma, kainos yra visiškai kontroliuojamos, nėra produktų diferenciacijos. Be to, patekti
į monopolinę rinką yra labai sunku. Monopolinė rinka yra kraštutinis rinkos strukūros atvejis.

Apibūdinant monopolinę rinką svarbu paminėti monopolijų atsiradimo priežastis. Štai broliai Ronald’as ir Paul’as Wonnacott’ai skiria keturias priežastis, sąlygojančias monopolijų atsiradimą:

1. Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus išteklius. Dažniausiai tai būna svarbiausias gamybinis išteklius.

2. Įteisinta (legalizuota) monopolija. Kartais yra draudžiama daugiau negu vienai firmai pardavinėti tam tikrą produktą.

3. Monopolija atsiranda susijungus keletui gamintojų. Jeigu įstatymai nedraudžia, tai keletas gamintojų (pardavėjų) gali susijungti į vieną firmą ir, tokiu būdu, pakelti kainą bei padidinti gaunamą pelną.

4. Natūrali monopolija. Tokia monopolija atsiranda dėl itin svarbios masto ekonomijos veiklos, įgalinančios visą duotos ūkio šakos produkcijos apimtį gaminti mažiausiais vidutiniais kaštais vienoje firmoje, o ne dviejose ar daugiau.

1.1. GRYNOJI MONOPOLIJA

Grynoji monopolija ( pure monopoly) – tai pramonės arba kitos ūkinės veiklos sferos šaka, joje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas ir vienas pardavėjas. Tai toks rinkos tipas, kai nėra artimų pakaitalų ir beveik negalimas naujų firmų įėjimas į šaką, nes yra labai aukšti įėjimo barjerai.

Ši monopolija atsirado gana seniai. Pirmieji jos pažymiai pastebėti jau XVI amžiuje, kuomet Europos monarchams buvo suteiktos išimtinės teisės gaminti tam tikrą produkciją arba užsiimti kita ūkine veikla.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 959 žodžiai iš 3093 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.