Monopolinės įmonės
5 (100%) 1 vote

Monopolinės įmonės

MONOPOLIJA

Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė

tobulai konkurencijai yra monopolija (gr. “monos”- reiškia “vienintelis”,

“poleo”- reiškia “parduoti.) Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruožas yra

vienos įmonės viešpatavimas joje. Jeigu įmonė gamina tam tikrą prekę,

neturinčią substitutų, ji ir yra monopolija. Kai rinkoje yra tik viena

firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos

produkcijos kiekį , kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolija

negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai:

ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolija

nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį.

Paklausa, kurią sąlygoja vartotojo elgsena, nulems monopolininko

pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį.

Taigi, kyla klausimas kas skatina monopolijų atsiradimą, kokie yra

pagrindiniai monopolijų bruožai, dėl kurių būtina kontroliuoti monopolinę

valdžią.

Monopolija atsiranda, kai pažeidžiami tobulos konkurencijos principai.

Svarbiausi tobulos konkurencijos principai yra:

1.Daug nepriklausomų firmų. Niekas negali kontroliuoti rinkos.

2.Nėra kainų kontrolės. Rinka pati lemia kainas.

3.Nėra produktų diferenciacijos. Vienodi produktai ir vienoda kokybė

(pirkėjo požiūriu produktas siūlomas bet kurio pardavėjo yra identiškas

kitų pardavėjų siūlomiems produktams).

4.Galima lengvai patekti ir pasitraukti iš rinkos.

5.Išsami informacija. Kiekviena firma ir kiekvienas vartotojas yra

išsamiai informuoti apie esamas prekes ir jų kainas.

Didelis dalyvių skaičius, kainų kontrolės nebuvimas ir produktų

homogeniškumas – šie reikalavimai privalo užtikrinti vieną – jokia firma

rinkoje neįgauna monopolinio poveikio. O lengvas patekimas į rinką ir

išsami informacija – turi apsaugoti nuo monopolinio pelno atsiradimo.

Taigi, kai pažeidžiamos šios 5 tobulos konkurencijos egzistavimo sąlygos

ir atsiranda monopolija. Ji atsiranda tada, kai įmonės tam tikru laipsniu

gali kontroliuoti rinkos kainą ir tuo pačiu konkurenciją.

Monopolinės rinkos charakteristika:

• Yra tik viena didelė firma;

• Ši firma visiškai kontroliuoja kainas;

• Nėra prekių diferenciacijos (t. y. prekės neturi glaudaus substituto);

• Labai sunku patekti į rinką.

Taigi, viso to pasekmė – labiau apribota gamyba ir aukštesnės kainos,

negu būtų konkurencinėje aplinkoje, o dėl to vartotojai patiria nuostolius.

Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams

papildomoms įmonėms įeiti į rinką. Tokie barjerai gali būti įvairios

kilmės: techninės, juridinės, ekonominės. Tai nulemia monopolijos tipą.

Todėl yra tokios monopolijų rūšys: natūralios, teisinės ir socialinės.

1. Natūrali monopolija:

a) tokios monopolijos atsiranda, dėl ribotos žaliavų pasiūlos. Pvz.

viena firma kontroliuoja tam tikrus gamtos išteklius (anglį)

b) kai masto ekonomija vaidina itin didelį vaidmenį. Kada gamyba

sutelkta vienos rankose, leidžia gaminti mažiausiais kaštais pvz. telefonų

linijų tiesimas – pigiau gatve nutiesti vieną telefonų liniją o ne dvi. (W)

2. Teisinė monopolija. Ji yra pripažinta ir saugoma įstatymo, siekiant

išvengti nesąžiningos veiklos ir suteikiant gamintojams, autoriams ir

išradėjams galimybę naudotis savo pastangų vaisiais. Teisinės monopolijos

yra patentai, autorinės teisės, kurios pripažįsta asmenų išimtinę teisę

gauti pajamas už tam tikras prekes ir naudoti tam tikrus objektus.

3 . Socialinė monopolija. Ji yra susijusi su vandens, dujų, elektros

energijos tiekimu, pašto ir telefono paslaugomis. Kompanijos, teikiančios

šias paslaugas, turi monopoliją, kylančią iš techninių aprūpinimo sąlygų.

Visai nepraktiška ir netgi neįmanoma būtų konkrečioje vietovėje verstis

tokių rūšių veikla daugiau nei vienai kompanijai – tai sukeltų nepatogumų

visuomenei, būtų švaistomi ištekliai. Įsivaizduiokime, kaip būtų nepatogu,

jei dešimtys dujų ir elektros tiekimo įmonių turėtų teisę rausti miesto

gatves.

Monopolinė padėtis ir monopolinės pajamos gali būti pasiekiamos

ir individualioms įmonėms sudarant susitarimus. Susitarimas gali būti dėl

kainos fiksavimo ir gamybos apimties pasiskirstymo, dėl įėjimo į rinką

barjerų nustatymo. Susitarimų tarp įmonių pasekmės – didesnės pajamos.

Atskiros firmos gali suaktyvinti savo veiklą rinkoje ir užimti

monopolinę padėtį ne tiktai sudarydamos sandėrius dėl produkcijos kainos,

pardavimo kvotų, bet ir susiliedamos viena su kita. Firmų susijungimai gali

būti:

• horizontalūs

• vertikalūs.

Horizontalus susijungimas apima įmones, kurios gamina panašias prekes.

Susijungus keliems gamintojams, susijungia ir jų rinkos galia. Buvę

konkurentai išnyksta, galima didinti kainas ir mažinti gamybos apimtį.

Vertikalus susijungimas vyksta tarp įmonių, kurios perka viena iš kitos

resursus arba parduoda viena kitai produktus. Pvz.
popieriaus įmonė gali

susijungti su spaustuve, statybos įmonė nupirkti plytinę. Vertikali

integracija gali trukdyti konkurentams įeiti į rinką. Jeigu perdirbimo

įmonė integruojasi su pagrindiniu žaliavų tiekėju, potencialūs

konkurentai nebegali nusipirkti žaliavų ir nepajėgia konkuruoti perdirbimo

sferoje.

2. MONOPOLINĖS PAJAMOS

Ryšys tarp pajamų ir gamybos apimties monopolinėje rinkoje yra kitoks

negu tobulos konkurencijos rinkoje. Skirtumą lemia įmonės paklausos kreivės

ypatybės. Monopolinėje rinkoje viešpatauja viana įmonė ir jos paklausos

kreivė sutampa su rinkos paklausos kreive. Todėl ji yra krintanti žemyn

didėjant pardavimo apimčiai. Tokia paklausos kreivės forma lemia

monopolinės įmonės pajamų kitimą.

Esant krintančiai paklausos kreivei, bendrosios pajamos (BP) gali

didėti ar mažėti didėjant gamybos apimčiai. Tai priklauso nuo to, kokiu

mastu prekėms nuvertėjant didėja visuomeninių poreikių apimtis.

1 pav. pavaizduotame pavyzdyje prekės kainai mažėjant nuo P1 iki P2

bendrosios pajamos, pavaizduotos atitinkamais stačiakampiais P1E1 Q1 O ir

P2 E2 Q2 O, padidėja dėl padidėjusios gamybos apimties nuo Q1 iki Q2.

Tačiau, pakitus prekės kainai nuo P3 iki P4, didėjanti gamybos apimtis

neužtikrina pajamų augimo. Atvirkščiai, jos mažėja, kaip matyti iš

paveikslo, nuo P3 E3 Q3 O iki P4 E4Q4O.

Bendrųjų pajamų kreivę monopolinėje rinkoje galima nubrėžti

vadovaujantis paklausos elastingumo teorija.

[pic]

1 pav. Bendrųjų pajamų kitimas monopolinėje rinkoje

Kaip matyti iš 2 pav., jei paklausos elastingumas didesnis už vienetą,

bendrosios įmonės pajamos auga ir jų kreivė kyla. Kai paklausos

elastingumas lygus l, bendrosios pajamos yra pastovios — kreivė pasiekia

maksimumą, o kai paklausos elastingumas mažesnis už vienetą — bendrosios

pajamos ims mažėti, o kreivė krinta žemyn.

Bendrųjų pajamų kitimo monopolinėje rinkoje priklausomybė nuo paklausos

elastingumo atsispindi ir ribinėse pajamose. Kadangi, esant krintančiai

paklausos kreivei, įmonė gali realizuoti papildomų prekės vienetą tik

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1042 žodžiai iš 3441 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.