MONOPOLIJA
Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė
tobulai konkurencijai yra monopolija (gr. “monos”- reiškia “vienintelis”,
“poleo”- reiškia “parduoti.) Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruožas yra
vienos įmonės viešpatavimas joje. Jeigu įmonė gamina tam tikrą prekę,
neturinčią substitutų, ji ir yra monopolija. Kai rinkoje yra tik viena
firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos
produkcijos kiekį , kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolija
negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai:
ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolija
nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį.
Paklausa, kurią sąlygoja vartotojo elgsena, nulems monopolininko
pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį.
Taigi, kyla klausimas kas skatina monopolijų atsiradimą, kokie yra
pagrindiniai monopolijų bruožai, dėl kurių būtina kontroliuoti monopolinę
valdžią.
Monopolija atsiranda, kai pažeidžiami tobulos konkurencijos principai.
Svarbiausi tobulos konkurencijos principai yra:
1.Daug nepriklausomų firmų. Niekas negali kontroliuoti rinkos.
2.Nėra kainų kontrolės. Rinka pati lemia kainas.
3.Nėra produktų diferenciacijos. Vienodi produktai ir vienoda kokybė
(pirkėjo požiūriu produktas siūlomas bet kurio pardavėjo yra identiškas
kitų pardavėjų siūlomiems produktams).
4.Galima lengvai patekti ir pasitraukti iš rinkos.
5.Išsami informacija. Kiekviena firma ir kiekvienas vartotojas yra
išsamiai informuoti apie esamas prekes ir jų kainas.
Didelis dalyvių skaičius, kainų kontrolės nebuvimas ir produktų
homogeniškumas – šie reikalavimai privalo užtikrinti vieną – jokia firma
rinkoje neįgauna monopolinio poveikio. O lengvas patekimas į rinką ir
išsami informacija – turi apsaugoti nuo monopolinio pelno atsiradimo.
Taigi, kai pažeidžiamos šios 5 tobulos konkurencijos egzistavimo sąlygos
ir atsiranda monopolija. Ji atsiranda tada, kai įmonės tam tikru laipsniu
gali kontroliuoti rinkos kainą ir tuo pačiu konkurenciją.
Monopolinės rinkos charakteristika:
• Yra tik viena didelė firma;
• Ši firma visiškai kontroliuoja kainas;
• Nėra prekių diferenciacijos (t. y. prekės neturi glaudaus substituto);
• Labai sunku patekti į rinką.
Taigi, viso to pasekmė – labiau apribota gamyba ir aukštesnės kainos,
negu būtų konkurencinėje aplinkoje, o dėl to vartotojai patiria nuostolius.
Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams
papildomoms įmonėms įeiti į rinką. Tokie barjerai gali būti įvairios
kilmės: techninės, juridinės, ekonominės. Tai nulemia monopolijos tipą.
Todėl yra tokios monopolijų rūšys: natūralios, teisinės ir socialinės.
1. Natūrali monopolija:
a) tokios monopolijos atsiranda, dėl ribotos žaliavų pasiūlos. Pvz.
viena firma kontroliuoja tam tikrus gamtos išteklius (anglį)
b) kai masto ekonomija vaidina itin didelį vaidmenį. Kada gamyba
sutelkta vienos rankose, leidžia gaminti mažiausiais kaštais pvz. telefonų
linijų tiesimas – pigiau gatve nutiesti vieną telefonų liniją o ne dvi. (W)
2. Teisinė monopolija. Ji yra pripažinta ir saugoma įstatymo, siekiant
išvengti nesąžiningos veiklos ir suteikiant gamintojams, autoriams ir
išradėjams galimybę naudotis savo pastangų vaisiais. Teisinės monopolijos
yra patentai, autorinės teisės, kurios pripažįsta asmenų išimtinę teisę
gauti pajamas už tam tikras prekes ir naudoti tam tikrus objektus.
3 . Socialinė monopolija. Ji yra susijusi su vandens, dujų, elektros
energijos tiekimu, pašto ir telefono paslaugomis. Kompanijos, teikiančios
šias paslaugas, turi monopoliją, kylančią iš techninių aprūpinimo sąlygų.
Visai nepraktiška ir netgi neįmanoma būtų konkrečioje vietovėje verstis
tokių rūšių veikla daugiau nei vienai kompanijai – tai sukeltų nepatogumų
visuomenei, būtų švaistomi ištekliai. Įsivaizduiokime, kaip būtų nepatogu,
jei dešimtys dujų ir elektros tiekimo įmonių turėtų teisę rausti miesto
gatves.
Monopolinė padėtis ir monopolinės pajamos gali būti pasiekiamos
ir individualioms įmonėms sudarant susitarimus. Susitarimas gali būti dėl
kainos fiksavimo ir gamybos apimties pasiskirstymo, dėl įėjimo į rinką
barjerų nustatymo. Susitarimų tarp įmonių pasekmės – didesnės pajamos.
Atskiros firmos gali suaktyvinti savo veiklą rinkoje ir užimti
monopolinę padėtį ne tiktai sudarydamos sandėrius dėl produkcijos kainos,
pardavimo kvotų, bet ir susiliedamos viena su kita. Firmų susijungimai gali
būti:
• horizontalūs
• vertikalūs.
Horizontalus susijungimas apima įmones, kurios gamina panašias prekes.
Susijungus keliems gamintojams, susijungia ir jų rinkos galia. Buvę
konkurentai išnyksta, galima didinti kainas ir mažinti gamybos apimtį.
Vertikalus susijungimas vyksta tarp įmonių, kurios perka viena iš kitos
resursus arba parduoda viena kitai produktus. Pvz.
popieriaus įmonė gali
susijungti su spaustuve, statybos įmonė nupirkti plytinę. Vertikali
integracija gali trukdyti konkurentams įeiti į rinką. Jeigu perdirbimo
įmonė integruojasi su pagrindiniu žaliavų tiekėju, potencialūs
konkurentai nebegali nusipirkti žaliavų ir nepajėgia konkuruoti perdirbimo
sferoje.
2. MONOPOLINĖS PAJAMOS
Ryšys tarp pajamų ir gamybos apimties monopolinėje rinkoje yra kitoks
negu tobulos konkurencijos rinkoje. Skirtumą lemia įmonės paklausos kreivės
ypatybės. Monopolinėje rinkoje viešpatauja viana įmonė ir jos paklausos
kreivė sutampa su rinkos paklausos kreive. Todėl ji yra krintanti žemyn
didėjant pardavimo apimčiai. Tokia paklausos kreivės forma lemia
monopolinės įmonės pajamų kitimą.
Esant krintančiai paklausos kreivei, bendrosios pajamos (BP) gali
didėti ar mažėti didėjant gamybos apimčiai. Tai priklauso nuo to, kokiu
mastu prekėms nuvertėjant didėja visuomeninių poreikių apimtis.
1 pav. pavaizduotame pavyzdyje prekės kainai mažėjant nuo P1 iki P2
bendrosios pajamos, pavaizduotos atitinkamais stačiakampiais P1E1 Q1 O ir
P2 E2 Q2 O, padidėja dėl padidėjusios gamybos apimties nuo Q1 iki Q2.
Tačiau, pakitus prekės kainai nuo P3 iki P4, didėjanti gamybos apimtis
neužtikrina pajamų augimo. Atvirkščiai, jos mažėja, kaip matyti iš
paveikslo, nuo P3 E3 Q3 O iki P4 E4Q4O.
Bendrųjų pajamų kreivę monopolinėje rinkoje galima nubrėžti
vadovaujantis paklausos elastingumo teorija.
[pic]
1 pav. Bendrųjų pajamų kitimas monopolinėje rinkoje
Kaip matyti iš 2 pav., jei paklausos elastingumas didesnis už vienetą,
bendrosios įmonės pajamos auga ir jų kreivė kyla. Kai paklausos
elastingumas lygus l, bendrosios pajamos yra pastovios — kreivė pasiekia
maksimumą, o kai paklausos elastingumas mažesnis už vienetą — bendrosios
pajamos ims mažėti, o kreivė krinta žemyn.
Bendrųjų pajamų kitimo monopolinėje rinkoje priklausomybė nuo paklausos
elastingumo atsispindi ir ribinėse pajamose. Kadangi, esant krintančiai
paklausos kreivei, įmonė gali realizuoti papildomų prekės vienetą tik