Moralės prigimties problema formalistinis ir antiformalistinis požiūriai pagrindinis etikos klausimas ir jo sprendimas
5 (100%) 1 vote

Moralės prigimties problema formalistinis ir antiformalistinis požiūriai pagrindinis etikos klausimas ir jo sprendimas

Normatyvinės jurisprudencijos uždavinys – teoriškai nušviesti moralės turinį, kuriuo remiasi teisė. Kas yra moralės prigimties problema? Formalistai atsako: nėra teoriškai pateisinamo ats., bet kuri problema g.b. moralės problema. Moralumas – nuostatos dalykas, kurios asmuo laikosi problemos atžvilgiu, bet tai nėra pačios probl. vidinis požiūris.

3 moralinio sprendimo bruožai: 1) moralės sprendimas preskriptyvus – jį sudaro rekomendacijos, nurodymai kaip veikti. 2) sprendimą galima universalizuoti – t.y. pritaikyti ne tik 1 atvejui, bet ir visiems panašiems atvejams. 3) Jis pagrindinis – konflikto situacijoje nustelbia kitus.

Anriformalistai (atstovas — Warnock): formalistinės moralės teorija kritikuojama turinistinės moralės atstovų todėl, kad: 1)formalizmas paverčia moralę per daug asmeniniu ir subjektyviu dalyku; 2) nepastebi moralės kaip socialinio instituto esmės. Čia moralė – soc. artefaktas, kuris

skirtas tam tikrų žmogiškųjų pasikartojančių probl. sprendimui. Moralės turinį sudaro tam tikros pasikartojančios žmogiškos problemos. Kurdami moralę žm. ieško būdų, kaip draugiškai kartu sugyventi ir naudingai bendradarbiauti. Moralė kalba apie priimtino soc. gyvenimo sąlygas. Moralės probl. yra ta, kuri siejasi su žm. gyvybiniais interesais ir žm. socialumu. Moralės pagrindas – kuris sujungia tam tikrą veiksmą su gyvenimiškais žmogaus interesais. Negali būti tokio moralinio pagrindo kaip žudyti žmones dėl išskirtinio efekto, nes pagrindas yra tai kas tenkina žm., soc., interesus. Moralė yra suvokiama kaip soc., institutas, todėl čia yra svarbus ryšys tarp moralės ir teisės. Moralės principai tie, nustato ir įtvirtina soc., ryšius tarp žmonių, atsižvelgdami į tokius svarbius individų interesus kaip gyvybė / mirtis ,o įstatymas bus laikomas priimtinu tada, kai jis tuos principus atitiks. Moralės problema – tai yra apie priimtino soc., gyvenimo sąlygas. Nors ir nėra objektyvaus moralinių problemų sprendimo būdo, egzistuoja objektyvus atsakymas į klausimą, kas yra moralės problema. Moralė turi būtiną soc., dimensiją, o moralės principai tie, kurie nustato ir įtvirtina soc., ryšius tarp žmonių. Pasak šiuolaikinių moralės filosofų pagrindinis klausimas – ar egzistuoja racionalus mechanizmas, kuris padėtų išspręsti moralės nesutarimus. Šį klausimą bandoi spręsti šiuolaikinės moralės filosofai. Jie bando kurti racionalaus vertinimo ir kritikos standartus, kurie leistų pozityvią moralę pakeisti kritine. Pozityvioji moralė- ta, kurios laikosi dauguma visuomenės narių. Kritinė moralė- tai tie įsitikinimai arba tas žinojimas, kuris susiformuoja po pozityvios moralės kritikos. Moralės filosofija bando kurti racionalius vertinimo ir kritikos standartus, kurie leistų pozityvią moralę pakeisti kritine. Tokius racionalius vertinimo ir kritikos standartus kuria, sistemina ir gina moralės teorija. Moralės teorijoje egzistuoja diskusija, ką laikyti moralės standartais.

2. UTILITARISTINIAI MORALINIO VERTINIMO STANDARTAI IR SOCIALINĖ POLITIKA

Įvairias moralės teorijas galima padalyti į 2 tipus: 1) utilitarizmas- požiūris, kad racionalus pasirinkimas moralėje yra pasirinkimas, kuriuo siekiama pakelti žmonių laimę ir gerbūvį. Svarbiausiai, kad būtų skatinamos pageidautinos pasekmės; 2) kantizmas.

Utilitarizmas- tai moralinių vertybių teorijos gynimo būdas, kai vertybė yra tam tikra elgsena (politika), kuri tarnauja socialinei gerovei.

Utilitarizmas ir socialinė politika. Atstovai: J Bentham, J .S. Milis.

Bentham: „Didžiausia laimė didžiausiam žmonių skaičiui“. Žmonių veiksmai turi būti įvertinti, remiantis tendencija didinti bendrą gerovę. Pagr. tikslas- padidinti daugumos individų laimę ir gerovę. Išvada: žiūrėk į ateitį ir prisidėk prie žmonių gerovės (pagr. utilitarizmo patarimas pagrįstas naudos principu). Naudos principas- iš visų galimų veiksmų pasirink tokį veiksmą, kuris atneš didžiausią laimės kiekį didžiausiam žmonių skaičiui. Utilitarizmo kritika- šis principas tam tikrais atvejais duoda amoralias pasekmes. Utilitarizmo teorijos atmainos: 1) poreikio utilitarizmas (naudos principą siūlo taikyti pasirenkant atskirą veiksmą); 2) taisyklės utilitarizmas (naudos principą siūlo taikyti pasirenkant socialines taisykles).

3. KANTIŠKOJI PRIGIMTIES SAMPRATA IR MORALINIO VERTINIMO STANDARTAI Kantizmas – požiūris, kad racionalus pasirinkimas moralėje visada yra pasirinkimas, kuris gerbia autonomiško individo teisę laisvai nuspręsti savo paties likimą, net jeigu tokia pagarba yra gaunama prarastos laimės ir gerovės kaina. Kantizmas pirmiausia siekia apriboti priemones, kuriomis g.b. skatinamos pageidautinos pasekmės. Kantizmas t.y. moralinių vertybių teorijos gynimo būdas kai vertybė yra principas saugantis individo teises. Kantizmo požiūriu – teisės nėra soc., naudos išraiška. Greičiau jos yra absoliutūs suvaržymai soc., naudos siekiui. R. Nozick individo moralinė apsauga neturi būti paaukota dėl jokio soc., gėrio.

*******

Pagal Kantą žmogus yra unikalus, nes sugeba pasirinkti. Būtybės sugebančios racionaliai pasirinkti yra autonomiškos būtybės. Tik autonomiška būtybė turi moralinį statusą, kurį Kantas vadina orumu. Kanto moralė konstruojama remiantis idėja, kad turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir autonomiškumas. Kanto
etikos formulė: visada elkis taip, kad žiūrėtum į racionalų individą kaip į tikslą, bet ne kaip į priemonę tam tikslui pasiekti. Kiekvienas racionalus asmuo turi teisę nebūti išnaudojamas be jo sutikimo, net jei kitiems tai būtų naudinga. Prievarta visada yra blogis ir kiekvienas individas turi teisę būti ginamas nuo tokios prievartos.

4. ŽMOGAUS TEISĖS: UTILITARISTINIS IR KANTIŠKASIS PATEISINIMO STANDARTAI?

Etinių teorijų diskusijos vyksta dėl to, ar žmogaus savybes laikyti etikos objektu. Žmogaus savybių pasirinkimas siejasi su žmogaus prigimties teorija.

Pagal utilitaristus (požiūris į žmogaus prigimtį)- svarbiausia žmogaus savybė yra jautrumas t.y. sugebėjimas jausti kančią ir malonumą. Taigi nemoralu kelti kančią. Moraliai svarbus dalykas yra kančios sukėlimas.

Utilitaristinė moralė yra apie malonumų siekimą ir kančios vengimą.

Utilitaristinės etikos principai tie, kurie siekia padidinti malonumus ir sumažinti kančias.

Utilitaristinės etikos principas- užtikrinti sėkmę vartojimo projekte kuo didesniam žmonių skaičiui. Jos tikslas surasti tokią praktinę procedūrą, kuri padėtų patenkinti kuo daugiau žmonių interesų.

****

Pagal Utilitaristus, žm. veiksmai turi būti įvertinti, remiantis tendencija didinti bendrą gerovę. Nauda gaunama, kai iš visų galimų veiksmų pasirenkamas toks, kuris atneša didžiausią laimę didžiausiam žm kiekiui. Tai reiškia, kad individas (ir jo teisės) gali būt paaukotos vardam bendros visuomenės gerovės

****

Utilitaristinė etika – yra apie preferencijų patenkinimą, o jos pagr. reikalavimas, kad tų preferencijų patenkinimas būtų maximalus. Preferencijų patenkinimas utilitaristinėje etikoje siejasi su racionalaus pasirinkimo modeliu. Racionalus asmuo- tas, kuris sieks susirikiuoti savo preferencijas taip, kad užtikrintų kuo didesnio preferencijų kiekio patenkinimą. Pirmiausiai turi būti patenkintos stipriausios preferencijos. Visuomenės moralinis tikslas- stipriausių preferencijų patenkinimas. Šis požiūris patrauklus ekonomistams.

Anot kantistų, žmogus yra autonomiška būtybė. Išskirtinė žmogaus savybė- sugeba racionaliai pasirinkti. Visa moralinė teorija konstruojama taip, kad būtų gerbiamas žm autonomijos statusas. Racionalus pasirinkimas yra unikali savybė, kurios nemato utilitaristai. Utilitaristams žm teisės veikia tam, kad užtikrintų naudingas socialines pasekmes, o Kantistams- kad užtikrintų pagarbą racionalios būtybės laisvę.

Žmogui, kaip racionaliai būtybei turi būti leista pasirinkti, nežiūrint į kt. žmonių nuomonę. Kiekvienas autonominis individas turi būti suprastas giliau nei vienetas, kurį galima pasverti socialinėmis svarstyklėmis.

****

Pagal kantistus, kiekvienas racionalus asmuo negali būt panaudotas be jo sutikimo, net jei kitiem tai būtų naudinga. Kitaip tariant, individo teisės nėra socialinės naudos išraiška (kaip pas utilitaristus), greičiau absoliutūs suvaržymai socialinės naudos siekiui.

Yra plačiai pripažintos teisės: teisė nebūti paverstam vergu, nebūt nubaustam, jei esi kaltas ir tt. Tai teisės, kurios laikomos absoliučiomis. Jų negalima utilitaristiškai pagrįsti, nes negalima moraliai vertinti, pvz: pačios vergijos (vergija yra absoliutus blogis). Kantininkai vertindami individo neliečiamumą, renkasi absoliučios teisės gynimą, jei nors vienas asmuo aukojamas, tai jau yra neteisingumas (nesvabu ar tai naudinga daugumai).

Pagal Kantininkus visad yra blogis ir individas turi absoliučią teisę būt ginamas nuo tokios prievartos, o pagal utilitaristus, teisių būti ginamam nuo utilitarinės prievartos turi būti tiek, kiek jam naudinga.

******

Kantininkai teigia, kad yra didelis skirtumas ar idv. pats nuslopina savo troškimą vardan kito ar grupė nuslopina idv. troškimą dėl savo troškimo. Utilitaristai šio skirtumo nemato ir teigia, kad visuomenė gali teisėtai rikiuoti troškimus tokiu būdu, kaip atskiri žmonės rikiuoja savo troškimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 4360 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.