Morales teorija
5 (100%) 1 vote

Morales teorija

Turinys:

1) Įvadas……………………………………………………………………………….3

2) Moralės esmė…………………………………………………………………….4

3) Moralinė sąmonė ir elgesys…………………………………………………6

4) Išankstinis moralinių dalykų supratimas……………………………….8

a) Religinė moralės kilmės teorija………………………………………..8

b) Socialinė moralės kilmės teorija………………………………………9

c) Gamtamokslinė moralės kilmės teorija……………………………10

d) Moralės struktūra…………………………………………………………10

e) Moralės funkcijos…………………………………………………………11

5) Apie moralės sąvoką………………………………………………………..12

6) Išvados…………………………………………………………………………..14

7) Literatūros sąrašas…………………………………………………………..15

Įvadas

Moralaus elgesio taisykles žmogus nusistato pats sau. Kasdieninėje veikloje žmonės vadovaujasi tam tikrais bendrais principais, kuriuos subjektyviai traktuoja kaip tinkamus, naudingus, patikimus ar pagrįstus. Tokias individualias, subjektyviai nustatytas elgesio taisykles (principus ar dėsnius) I. Kantas vadina maksimomis.. Kiekvienas asmuo vadovaujasi savo gero ir blogo, teisingo neteisingo supratimu. Jeigu asmens moralė prieštarauja viešąjai iš to gali kilti nemažai poblemų. Bet koks netinkamas elgesys gali paveikti visuomenės nuomonę. Šiuo metu toks reiškinys gana dažnas. Paprasti žmonės ima nebepasitikėti valdžia ir visais viešojo sektoriaus tarnautojais.

Darbo tikslas: išanalizuoti literatūrą ir išsiaiškinti, kaip žmogus suvokia moralinį elgesį, dorovę ir koks jų požiūris į moralės supratimą.

Uždaviniai: rasti pavyzdžių, kaip moralinis elgesys atsispindi žmonių ir visuomeniniame gyvenime.

Moralės esmė

Moralės (dorovės) ištakos – žmonių socialinis gyvenimas. Žmogus yra kartu ir individuali, ir visuomeninė būtybė. Moralė bando suderinti asmeninius ir visuomeninius interesus. Moraliniai sprendimai (vertinimai) rodo suvokimą apie tai, kaip viskas vyksta. Moralė atspindi tikėjimus apie tai, kas yra gera, bloga, teisinga, neteisinga. Samprotavimai apie moralę bei etiką negali būti painiojami su aiškinimais apie tai, kas yra geros manieros (etiketas). Moraliniai ar etikos samprotavimai yra svarbesni nei etiketo reikalavimai. Moralinės ar etikos taisyklės yra pastovesnės, jos negali būti pakeistos kieno nors nurodymu. Galima teigti, kad moralė atspindi skirtingose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais susiformavusius požiūrius ir elgesio taisykles bei standartus, o etika yra kritinė moralės analizė.Trumpai tariant:

MORALĖ – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai.

ETIKA – mokslas, tiriantis moralę.

Moralė yra žmogaus pastangas suderinti prieštaraujančius interesus: užkirsti kelią gresiančiam konfliktui, šalinti kilusį konfliktą – einant nuo negatyios bekonfliktiškumo harmonijos prie pozityvios bendradarbiavimo harmonijos. Moralė sprendžia problemą, atsirandančią dėl prieštaraujančių vieno ar daugelio asmenų interesų. Asmeninė problema sprendžiama nesutaikomų bei vienas kitą naikinančių impulsų kovos būseną pakeičiant tokia būsena, kai kiekvienas impulses, gaudamas apibrėžtą erdvę, gali laisvai reikštis, nenustelbdamas kitų impulsų. Vidinės disharmonijos silpnybė virsta nuoseklaus gyvenimo stiprybe, kai skirtingi individualūs ineresai padeda bendram tikslui. Tas pats sakytina ir apie visuomenės grupių moralę – nuo šeimos iki tautų sandraugos moralės.

Praeityje kai kurios filosofijos sistemos bei religijos aiškino pasaulį kaip iš prigimies moralinę tvarką, taigi kaip harmoningos sandaros visumą, kurioje visi geismai bei norai taip suderinti, jog kiekvieno iš jų reiškimasis sudaro palankias sąlygas reikštis kitiems.

Mokslas jau seniai atmetė idėją, jog harmonija esanti būtina evoliucijos proceso išdava . Ar būtų kalbama apie nuodėmės atpirkimą, ar apie tilto nuo laikinumo prie amžinybės tiesimą, ar apie sąmoningą gamtos jėgų valdymą, – kiekvienu atveju dabar pripažįstama, jog yra būtina žmogaus valia tam, kad iš disharmonijos būtų sukurta harmonija. Taip harmonija tampa idealiu ateities gėriu, tikslu, kurio pasiekimas priklauso nuo aplinkybių plastiškumo, ryžto, pastovumo , kontrolės veiksmingumo bei apšvietos lygio.

Moralė, supranatama kaip interesų harmonizavimas jų pačių labui, gali būti pavadinta laisvės kultu. Ji neįspraudžia interesų į Prokrusto lovą, o kuria jiems erdvę ir vietą laisvai reikštis. Jos tikslas – plėsti šią erdvę. Idealiu atveju moralės privalumai aprėpia visus interesus. Todėl moralės pažanga reiškisi dvejopai: liberalizuojant esantį jos
organizavimą ir išplečiant ją tiek, kad ji apimtų iki tol nepripažintus ineresus.

Abu šie principai turi didelę reikšmę aiškinant moralės “dinamiką” bei jos vaidmenį žmogaus istorijoje. Moralinio organizavimo plėtrą lemia gausėjantys kontaktai bei didėjanti jos dalyvių sąveika, tačiau jie taip pat didina konflikto galimybę. Todėl žmogaus paskirties ypatybė ta, kad jo kilimą lemia tos pačios sąlygos, kurios daro galimą jo nuopolį. Neįmanomas joks nuoseklus asmenybės ar visuomenės vystymasis be vidinių prieštaravimų tikimybės; nėra kaimyninių, tautinių ar tarptautinių santykių, kuriems negalėtų grėsti karo pavojus.

Moralei, kaip pažangos siekimui, reikia inegruoti interesus – jų negalima paparasčiausiai suumuoti. Kad iš jų susiklostytų bendra valai, atstovaujant jiems visiems, jie turi būti tarpusavyje suderinti. Be to, kad ši valai tikrai jiems atstovautų ir todėl turėtų pirmenybės teisę, jie patys turi pripažinti tokį persitvarkymą.

Moralė yra interesų integracija, kuri juos harmonizuoja nesnaikindama jų tapatumo. Procedūra , kuri padeda tai pasiekti, yra refleksyvaus sutarimo procedūra, galiojanti tiek asmens, tiek ir visuomenės valiai.

Moralinė sąmonė ir elgesys

Žmogaus moralinė sąmonė dorovinį elgesį determinuoja ne kažkokiu idealiu būdu, o atspindėdama ir sintetindama savyje įvairius išorinius bei vidinius veiksnius. Vienas svarbiausių tokių veiksnių yra žmogaus įsisąmoninti poreikiai, kurie tampa sąmoningu tikslu, besiremiančiu žiniomis, interesais, norais. Poreikiai, įgavę interesų, tikslų, siekimų bei norų formą, suobjektyvizuojami, tampa vidiniais žmogaus elgesio motyvais.

Determinuojant elgesį, moralinė sąmonė visoje sąmonės struktūroje turi ypatingą reikšmę. Ji giliai prasiskverbia į visas kitas sąmonės sritis, jas savitai integruoja, suteikdama joms tam tikrą vieningą kryptingumą, kuris lemia elgesį. Be aukštos moralinės sąmonės, ypač dabartinėmis sudėtingomis visuomenės raidos sąlygomis, žmogus negali turėti nuoseklios savo elgesio linijos ir sėkmingai pasirinkti socialiniu požiūriu vertingų poelgių.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 947 žodžiai iš 2949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.