Moters tema lietuvių prozoje
1) Dvi moterys rašytojos
Þemaitæ ir Ðatrijos Raganą jungia Povilas Višinskis, atvedęs abi į literatūrą. Jas jungia ir tai, kad jų kūrinių herojai dažniausiai moterys.
Žemaitė – realizmo srovės atstovė. Šatrijos Ragana – psichologinio realizmo krypties rašytoja. Žemaitė galėjo didžiuotis tik savo kilme, mokytis būsimajai rašytojai neteko. Šatrijos Ragana tėvų namuose guvernančių lavinta prancūziškai ir vokiškai, energingai siekdama išsimokslinimo, studijavo Ciuriche ir Friburge. Klauso pedagogikos, estetikos, filosofijos, literatūros paskaitų.
Šatrijos Raganos kūrinių moterys – plataus akiračio, išsilavinusios, intelektualios, jose ryškus sudėtingas vidinis pasaulis.
a)Rašytojos ,,Viktutė“ herojės išgyvenimai analogiški pačios autorės išgyvenimams: ją jaudina gyvenimo prasmės problema, jos vaidmuo visuomenėje.
b)Mamatė ,,Sename dvare“ – dvasinga, inteligentiška, besiilginti grožio, besidominti poezija, puikiai skambinanti (iki užsimiršimo) moteris.
Tai šeimai atsidavusi motina, rūpestinga šeimininkė, pareigos žmogus.
Žemaitės kūrinių moterys :
a)tvarkingos, darbščios, bet giliai išgyvenančios šeimyninio gyvenimo nesklandumus (Katrė ,,Marčioje“, Zosikė ,,Topylyje“)
b)apsileidėlės, tinginės, rėksnės, bet taip pat su vidiniais išgyvenimais (Marcelė ,,Petre Kurmelyje“, Vingienė ,,Marčioje“)
Tai paprastos, neišsilavinę, riboto intelekto moterys
2) Vaižganto ,,Severiutė“ – meniškos prigimties, subtili mergina. Visa tai mes galime pajusti pažvelgę į jos klėtelę (pasikabinusi grafikos paveikslą)
3) I.Simonaitytės romano ,,Vilius Karalius” moterys:
a) Grėtė – valdinga, bet kokiomis priemonėmis siekianti tikslo.