Moterų nusikalstamumas
5 (100%) 1 vote

Moterų nusikalstamumas

11213141

Turinys

Įvadas 3

1. Moterys nusikaltėlės 4

1.1. Moterų nusikaltėlių padėtis visuomenėje 4

1.2. Moterų nusikaltėlių charakterio bruožai. 5

2. Priežastys skatinančios jas nusikalsti 6

2.1. Netiesioginė priežastis – moters vieta lietuvių visuomenės kultūroje 6

2.2. Žalingi įpročiai 6

2.3. Neigiamas visuomenės požiūris į nusikaltusias moteris arba per didelis viešumas 7

3. Moterų nusikaltimų charakteristikos 8

3.1. Dažniausi moterų nusikaltimai 8

3.2. Šiuolaikiniai moterų nusikaltimai 9

4.Moterų nusikaltėlių padėtis Lietuvoje ir užsienyje 10

4.1. Padėtis Lietuvoje 10

4.2. Padėtis užsienyje 10

5. Moterų nusikaltimų prevencija 12

Išvados 14

Literatūros sąrašas 15

Priedai 16

ĮVADAS

Nusikaltimo, kaip ir bet kokios žmogaus veiklos negalima nagrinėti atskirai nuo veiklos subjekto – žmogaus asmenybės. Bet koks elgesys, taip pat ir nusikaltimas, yra sąlygojamas tam tikros socialinės aplinkos, nes ji daro asmenybei labai didelį poveikį. Tačiau tai visai nereiškia, kad žmogaus elgesys visais atvejais gali būti paaiškinamas vien išorinėmis sąlygomis, kurios susiklostė prieš nusikaltimą. Ne kiekvienas tampa tokiomis aplinkybėmis nusikaltėliu. Taip yra todėl, kad žmogus reaguoja į aplinkos poveikį nevienareikšmiškai. Todėl šiame darbe norėtume atskirai apžvelgti moterų nusikaltimus,kas juos skatina,ir kokios jų priežastys. Didėjant kultūros integracijai į kitų tautų kultūrą, atsiranda vis daugiau šiuolaikinių nusikaltimų (narkomanija, prostitucija), į kuriuos įsitraukia nepilnametės ir jaunos moterys.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pagrindines moterų nusikalstamumo priežastis, palyginti Lietuvos ir kitų šalių moterų nusikaltimus. Taip pat apžvelgti moterų kalėjimų padėtį, jų įtaką moterims. Apžvelgsime ir bandysime pasiūlyti moterų nusikalstamumo prevencines priemones.

1. Moterys nusikaltėlės

1.1. Moterų nusikaltėlių padėtis visuomenėje

Dažniausiai manoma, kad nusikaltimus padaro tos moterys, kurios gyvena asocialų gyvenimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau kitokio pobūdžio nusikaltimų, neneigsime, bet daugiausiai nusikaltimų mūsų šalyje įvykdo asocialios moterys.

Skiriasi ir jų amžius ir išsilavinimas, nors galima teigti, kad tam tikriems nusikaltimams būdingi labai panašūs nusikaltėlio bruožai. Šiaip sau nusikaltimas neįvyksta – kas nors gyvenime būna ne taip.

Iš visų šiuo metu Panevėžio moterų kalėjime kalinčių moterų 5 turi aukštą išsilavinimą, 62 % aukštesnįjį, maždaug 50 % baigusios vidurines mokyklas, 80 % supranta lietuviškai. Tik septynios visiškai beraštės.

Tik 8,7 % dirbo iki nuteisimo. Nuolatinę gyvenamą vietą turėjo 88,6 % , kitų ryšiai su artimaisiais nutrūkę. Maždaug 8 % nuteistųjų praranda visus socialinius ryšius su artimaisiais. Tokios asmenybės vėl linkę nusikalsti ir sugrįžti į koloniją. Beveik 54,6 % nuteistųjų yra teistos pirmą kartą, todėl pati svarbiausia yra grįžusių iš įkalinimo įstaigos socialinė adaptacija. Kalinčių moterų amžius – nuo jauniausios 14 metų paauglės iki vyriausios 76 metų močiutės. O dar nusikaltimų įvairovė, gyvenimo būdo skirtumai, patirtis, charakterių nesuderinamumas, įpročiai, išsilavinimas, ligos. Su moterimis, kurios iki nuteisimo buvo priklausomos nuo narkotikų dirbama atskirai. Padeda medikai profesionalai, ateina pagalbon žmonės išsigydę šią ligą. Ir vyrų ir moterų įkalinimo laiko vidurkis – 4.5 metų. Daugiausiai kali moterų nuo 20 iki 40 metų. Ilgiausiais bausmės terminas, kuris mūsų šalyje yra skiriamas moterims, yra 15 metų. Dauguma turi vaikų. Lietuvoje kolonija tampa socialinės prieglaudos namais. Jeigu žmogus neturi kur prisiglausti laisvėje jis stengiasi papulti į kalėjimą.

Labai didelė visuomenės ir įkalinimo įstaigų problema – nepilnamečių nusikalstamumas. Mūsų įstaigoje šalia moterų bausmę atlieka ir nepilnametės mergaitės. Išanalizavus jų įvykdytus nusikaltimus, gyvenimo sąlygas iki nuteisimo, asmenybės parametrus, galima teigti, kad beveik visais atvejais nuteistosios mergaitės aplinkybių aukos. Įvykdžiusios nusikaltimą, kuriam dažnai pasmerkiamos jau nuo pat ankstyvos vaikystės, tampa nusikaltėlėmis ir gyvena terpėje, kur dominuoja sudėtingi tarpusavio santykiai ir ribotos vertybinės orientacijos. Nesubrendusią, nestabilią asmenybę tai veikia neigiamai. Negalima įvertinti ir to fakto, kad kalėjimas “puikus” universitetas negatyviai aplinkai nusiteikusioms merginoms. Taigi kyla klausimas, ar nepadarome taip, kad bausdami nepilnamečius laisvės atėmimo bausmėmis, pasižyminčiomis ilga trukme, ugdome potencialius nusikaltėlius. Išėjusios iš mūsų įstaigos nepilnametė (dažnai bausmės atlikimo metu mergaitės sulaukia pilnametystės), atsiduria beviltiškoje situacijoje: laisvėje jos niekas nelaukia, nėra kur apsigyventi.

1.2. Moterų nusikaltėlių charakterio bruožai

Daugumos moterų socialinė kilmė maždaug tokia: tėvai alkoholikai; turėjo tiktai motiną; ji savo
dukrą pametė; neaugino; užaugino giminės; užaugo vaikų namuose., po vaikų namų – nusikaltimas; kolonija, kalėjimas. Tokia socialinė kilmė iškart lemia žmogaus išprusimą., išsilavinimą, o ką jau kalbėti apie intelektą. Dauguma jų – asmenybės, ryškios ir veržlios, jų saviraiškos negali nuslopinti net apribota laisvė. Beveik visos nori pasirodyti geresnės nei iš tikrųjų yra. Savisaugos instinktas jas verčia dailinti savo kaltę.

Kai kurios – gražios, kai kurios – protingos, skaito knygas, laikraščius, viskuo domisi. Aistras numalšina lesbietiška meile – keliasdešimt moterų gyvena tokiose šeimose. Daugiausia kivirčų zonoje ir plyksteli dėl lesbietiškos meilės – neištikimybės ir klaikaus pavydo. Dažnos jų negali ir nemoka valdyti savo emocijų, o ypač tai išryškėja kalėjime.

2. Priežastys skatinančios jas nusikalsti

2.1. Netiesiogine priežastis – moters vieta lietuvių visuomenės kultūroje.

Lietuvoje vyrauja tradicinės moralės vertybės. Daugybė žmonių tiki, kad net patys baisiausi nusikaltimai, jeigu jais siekiama materialiai aprūpinti vaikų ateitį, gali būti ne tik pateisinami, bet ir savotiškai kilnūs. Tai sietina su šeimos kultu, kuris lietuviams yra šventas. Kaltas ne vien skurdas, kurį daugelis laiko pagrindiniu visų sunkių nusikaltimų motyvu.

Kultūra visada paremta asmeninėm vertybėm. Aktualu yra tai, ką tu pats išpažįsti ir kaip elgiesi su kitais žmonėmis, o ne tai ką jaunystėje perskaitei iš knygų. O elgiesi su žmonėmis pagal tokias kultūrines nuostatas, kurias tau primeta visuomenė. Gali kai kuriuos jų principus ignoruoti, bet negali jų keisti. Mūsų kultūroje nėra jokios kitos vertybių sistemos, kuri būtų kaip nors priešinama viešpataujančiai.

Papročiai ir tradicijos visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį. Vieni skatina visuomenės pažangą, padeda vystytis ekonominiams reiškiniams, tobulėti ir pan. Kiti veikia priešingai. Tačiau bet kokie papročiai ir tradicijos yra visuomeniniai reiškiniai, sukurti žmonių veikloje ir sąlygoti istorinių, ekonominių, politinių, ideologinių aplinkybių.

Žemdirbių krašte patriarchalinės tradicijos stiprios ir per šimtmečius nusistovėjo aiškus moters vaidmuo šeimoje: mama, patarnautoja, namų židinio kurstytoja. Ir staiga įprastinis modelis subraškėjo.Tokioje santvarkoje moteris privalėjo dirbti, nes būti namų šeimininke buvo tokia pat gėda, kaip prekiauti turguje. 1993 m. į nesugebančius greitai prasigyventi imta žvelgti iš aukšto: jei neturi pinigų, esi nieko vertas. 1991 – 1992 metai prasidėjo grožio konkursai, grožis imtas vertinti kaip siekiamybė susikurti geresnį gyvenimą.

2.2. Žalingi įpročiai

Girtavimas ir alkoholizmas daro didelę žalą ne tik žmogaus sveikatai, asmenybės formavimuisi, bet ir veikia materialę gamybą, šeimyninius santykius, jaunosios kartos auklėjimą. Teisės literaūroje įstatymuose ir praktikoje vartojamos sąvokos “atsakomybę sunkinančios” ir “atsakomybę lengvinančios aplinkybės”. Girtumas yra viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mūsų manymu, girtavimas, o ypač moterų skatina asmenybės degradavimą, ardo šeimas, fiziškai ir morališkai luošina vaikus. Girtavimas viena iš moterų nusikalstamumo priežasčių, o ypač tai būdinga Lietuvai ir kitoms Pabaltijo šalims. Tai lemia ekonominės, politinės, religinės, buitinės sąlygos.

Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojučius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis nepaprastas. Prie tokių medžiagų priprantama ir be jų pradedama blogai jaustis. Įsisuka uždaras ratas: narkotikų pirkimas, vartojimas, valandėlė geros (ar blogos) savijautos, narkotikų trukūmas, vėl pirkimas ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Narkotikai mūsų šalyje neseniai, tačiau atsiranda vis daugiau moterų narkomanių. Nusikalsti jas skatina būtent narkotikai.

2.3. Neigiamas visuomenės požiūris į moteris nusikaltėles arba per didelis viešumas

Nusikaltimai – ne tik įprasta baudžiamosios teisės sąvoka, bet kartu ir klastingas socialinio diskurso elementas. Vieną vertus, su nusikaltimais ir nusikaltėliais kasdien susiduria tūkstančiai jų aukų ir bandantys joms padėti kriminalinės policijos sistemos darbuotojai. Tačiau, kita vertus, nusikaltimai yra ir patogi retorinė figūra politikų kalbose, nukreiptose prieš oponentus ir konkurentus, siekiančius aukščiausios valdžios, ir geidžiama informacinė prekė, kurią dosniai aprūpinami milijonai “kriminalinių skaitalų” vartotojai.

Nors visuomenės informavimas apie opiausias socialines problemas yra viena svarbiausių žiniasklaidos funkcijų demokratinėje visuomenėje, jos poveikis piliečiams neapsiriboja vien tuo. Žiniasklaida gali būti ne tik informuojanti, bet socializuojanti institucija. Jos galimybė formuoti socialinius vaidmenis ir stereotipus tarp tų socialinių grupių, kurių socialinės nuostatos dar nėra susiformavusios arba kurių socializacija apsunkinta tradicinių sockaltimų charakteristikos yiakalidoje padaromi nį kurį jam primeta visuomenė.

Tai kas prieš dešimtmetį ir daugiau metų buvo neleistina, šiandien tampa
įprastu, bet ir “karšta” daugelio Lietuvos laikraščių, radijo programų ir televizijos naujienų tema. Visuomenės narių domėjimasis kriminalinėmis problemomis yra gerai žinomas sociologinis fenomenas. Žmonės apie nusikaltimus nori žinoti daugiau – dėl smalsumo, potraukio tam, kas yra pavojinga ar uždrausta. Lietuvoje kriminalinės informacijos pateikimas žiniasklaidoje gali būti charakterizuojamas tokiais bruožais:

– informacija pateikta selektyviai ir iškreiptai.

– finansiniai tikslai vienas iš svarbiausių veiksnių skatinantis pateikti kriminalinę informaciją žiniasklaidoje.

Per didelis viešinimas, nevaržomos informacijos skelbimas – tai asmens privataus gyvenimo pažeidimas. Neatsitiktinai Vakarų valstybėse yra manoma, kad viešumas gali tapti papildoma bausme. Civilizuotai teisiniai visuomenei priimtinas nusikaltusio asmens nubaudimas už padarytą nusiakltimą “kriminaline bausme”, tačiau “gėdos” bausmė neturėtų būti leistina. Mūsų šalyje privataus gyvenimo neliečiamumas nėra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme.

3. Moterų nusikaltimų charakterististikos

3.1. Dažniausi moterų nusikaltimai

Panevėžio kolonijos vadovai sako, jog moterys labai retai įvykdo kažkokių iš anksto gerai suplanuotų ar apgalvotų nusikaltimų. Daugiausiai yra vagišių 67,4 procentų. Už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui bausmę atlieka 24 procentai kolonijos gyventojų. Pastaruoju metu Lietuvoje ypač daugėja moterų žudikių. Daugelis nužudė savo vyrus, sugyventinius- iš neapykantos, bejėgiškumo, meilės, pavydo ir keršto. Visos jos nuteistos pagal Baudžiamojo kodekso 104 str. (tyčinis nužudymas) ir 105 str. (tyčinias nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis). Kalėjimo viršininkas K. Slančiauskas neatsimena, kad kada nors čia būtų sėdėjusi nuteistoji pagal 107 ar 108 str. (nužudymas peržiangiant būtinosios ginties ribas).

Labiausiai smerkiamos moterys nužudžiusios savo kūdikius. Lietivoje tai ypač opi problema. Dažnai tenka girdėti apie pasmaugtus, išmestus į šiukšlynus, paliktus laiptinėse kūdikius. Manome, kad tai žemiausio lygio moterų nusikaltimas.

Moterys sunkius nusikaltimus padaro kilus konfliktinėms situacijoms. Tai yra pasekmė aplinkybių, iš kurių, jų nuomone, nėra kitos išeities, iš dalies jas galime laikyti aukomis. Dažniausiai nuteistosios nusikalto artimiausioje joms aplinkoje ir taip reagavo į susidariusias sąlygas, kurios šioms moterims pasirodė nepakeliamos. Po ilgo žiaurumo ir žeminančių poelgių prieš jas laikotarpio moterys nužudo vyrus, sugyventinius, aplinkinius, įvykdo pasikėsinimus ar sunkius kūno sužalojimus. Tam tikra prasme paaiškinami moterų – motinų pasikėsinimai į savo vaikų gyvybę, nesuradus kitos išeities, nes gyveno nepakeliamomis sąlygomis, neturėdamos jokių pragyvenimo šaltinių. Psichologų stebėjimai parodė, kad tokios moterys labai sunkiai adaptuojasi izoliuotos, gailisi padariusios nusikaltimą, skaudžiai išgyvena atsiskyrimą su vaikais ir kitais artimaisiais.

Bausmės už tokius nusikaltimus būna didelės, tačiau pačia didžiausia bausme yra nubaudžiami likę laisvėje vaikai, ilgam tapę našlaičiais, kuriais motinos priverstos rūpintis ir nelaisvėje. Būtent šioje situacijoje akivaizdus padidintos rizikos nusikalstamumui plėstis veiksnys – socialiai nesaugioje aplinkoje augantys vaikai turi palankią dirvą brandinti savyje nemotyvuotą agresiją aplinkiniams.

Dauguma moterų nuteisiamos už turtinius nusikaltimus, kurios, priešingai vyrams, padaro spontaniškai, retai naudoja fizinę jėgą. Atlikdamos bausmę už turtinius nusikaltimus, tik kai kurios iš nuteistųjų turi galimybę atlyginti materialinę žalą nukentėjusiajam. Dažniausiai jos tampa pasyviomis mokesčių mokėtojų išlaikytinėmis per visą netrumpą bausmės atlikimo laikotarpį. Pasibaigus laisvės atėmimo laikui, moterys išeina ne tik neadaptuotos aplinkos sąlygomis, bet ir praturtinusios nusikaltimų vykdymo patirtį.

3.2. Šiuolaikiniai moterų nusikaltimai

Modernėjant pasauliui atsiranda naujų nusikltimų kuriuos galėtume pavadinti šiuolaikiniais moterų nusikaltimais. Pateiksime du pagrindinius moterų nusikalstamumo šiuolaikinėje visuomenėje fenomenus: narkomanija ir prostitucija.

Šiais laikais sparčiai vystosi naujas ir pelningas biznis, daugiausiai pelno nešantis ne darbo atlikėjoms, o jų “viršininkams” , vadinamiems suteneriams. Ši problema aktualiausia Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje, neturtinguose Afrikos rajonuose. Yra keletas priežasčių moteris skatinančių prekiauti savo kūnu: nedarbas, išsilavinimo trūkumas, žema padėtis visuomenėje, skurdas ir nepriteklius, naivumas. Visa tai daro moteris pažeidžiamomis ir neapsaugotomis nuo sekso industrijos “pirklių”. Yra tiesioginis ir netiesioginis moterų įėjimas į šį verslą. Tiesioginis, kai moteris savo noru ir laisvu pasirinkimu tuo užsiima. Didžiausią problemą lemia netiesioginis įėjimas į šį verslą, nuo kurio niekas nėra pilnai apsaugotas. Kad būtų aiškiau, pateiksime tokį pavyzdį: “mergina norėjo užsidirbti pinigų mokslams. Pagal skelbimą išvyko į Vokietiją, po kelių parų, kurių jau nebepamena atsibudo lovoje su svetimu vyriškiu o ant dilbio raudonavo keletas mažų žaizdelių: heroino į veną ir tu
ja geras verslas antriems asmenims, suteneriams. Jie naudojasi naiviomis, jaunomis moterimis iš neturtingų šalių. Moterys susigundo lengvu uždarbiu užsienyje ir su viltimi susikurti geresnį gyvenimą emigruoja į užsienį.

Merginos taip išpažįsta savotiškas idėjas. Jau dvylikamtės kartkartėmis prekiauja savo kūnu, kad įsigytų madingų daiktų ar drabužių kuriais galėtų pasididžiuoti prieš bendraamžes.

Mėgstama girtis, kad Lietuvoje nėra viešnamių. Tačiau viešpatauja nelegali prostitucija: stotyse, turguose ir panašiai. Atsisakoma konroliuojamos prostitucijos argumentuojant, kad tautą apims visuotinis ištvirkimas. Prostitucijos priežastys yra daugiau socialinės. Visose šalyse kur viešpatauja skurdas, pamažu vis labiau suklesti prostitucija. Dažnai sakoma, kad tai vienintelis būdas įveikti moterų nedarbą. Neturtingoms ir menko išsilavinimo moterims, kurios negali kompensuoti skurdo nei intelektu nei talentais, pinigų siekimas tampa vieninteliu būdu išsivaduoti iš nepilnavertiškumo komlekso. Dažnai prostitutės save laiko aukštuomenės damom ir nesupranta, kodėl iš jų juokiamasi.

Daugelyje pasaulio šalių veikia vadinamieji “geltonieji kvartalai” ir kartu yra uždrausta mokamų lytinių paslaugų reklama. Už darbą kituose, valdžios uždraustuose rajonuose baudžiama didžiulėmis baudomis, kartais sodinama į kalėjimą. Pagaliau šios sferos žmonių oficialus registravimas ir tam tikra apskaita leistų gerai suprasti pačią problemą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2437 žodžiai iš 4834 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.