ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
Socialinių mokslų fakultetas
Ekonomikos katedra
Referatas
Moterys Lietuvos versle
Darbo vadovė: J. Staponkienė
Darbą atliko: VEK-4 gr. studentėŠiauliai, 2004 m
Turinys
Įvadas 3
1. Moterų verslinė ir visuomeninė veikla 4
2. Išsilavinimas 4
3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS? 4
4. Moterų veiklos rūšys 5
5. Moterų padėtis darbo rinkoje 5
5.1. Moterų skaičiaus tendencijos 5
5.2. Užimtumas 6
5.3. Nedarbo lygis 7
6. Moterys verslininkės 8
Išvados 10
Naudota literatūra 12
Įvadas
Šio referato tikslas – atskleisti Lietuvos moterų vaidmenį šalies
ekonomikoje. Aptarsime moterų verslinę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimo
darbo rinkoje tendencijas: ekonominį aktyvumą ir užimtųjų skaičiaus
dinamiką, darbo jėgos pasiskirstymą ekonomikos sektoriuose ir ūkio šakose.
Taip pat kalbėsime apie išsilavinimą, pastebesime, jog yra žymiai
daugiau moterų, turinčių išsilavinimą, nei vyrų. Nagrinėsime veiklos rūšis
bei bedarbystės problemomas. Bus analizuojami moterų ekonominės padėties ir
darbo ypatumai, profesinių ir šeimyninių pareigų derinimas.
1. Moterų verslinė ir visuomeninė veiklaLaisvosios rinkos sistema teoriškai suteikia visiems Lietuvos
piliečiams galimybę siekti ekonominio savarankiškumo. Bet praktika rodo,
kad taip dažnai nebūna ir viena iš pagrindinių kliūčių yra lytis. Moterys
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su diskriminacija
ieškant darbo. Vis didėjantis skaičius moterų pradeda savo verslą, taip
siekdamos įveikti šią kliūtį. Smulkus verslas pasireiškia kaip instrumentas
moterims siekiant ekonominio savarankiškumo. Moterų verslas turi tam tikras
ypatybes: dažnai jis yra smulkus ir verslininkės yra linkusios įdarbinti
kitas moteris savo versluose. Tai reiškia, kad šiuo atveju jos turi
teigiamą ekonominę įtaką: jos plėtoja smulkųjį verslą ir sukuria darbo
vietas (ypač kitoms moterims).
Moterys tampa ekonomiškai savarankiškomis. 1996 metais priimta Moterų
pažangos programa, kuri konstatuoja, kad reikia “propaguoti bei remti
moterų ekonominį savarankiškumą, skatinti moterų smulkų verslą bei asmeninę
iniciatyvą”. Savarankiškumo jausmas, pasitikėjimas savimi yra vienas iš
profesinio moters vadovės įvaizdžio veiksnių, kuris leidžia moterims
modeliuoti darbą pagal savo poreikius bei kurti patogią darbo aplinką.
Profesinės veiklos dėka joms atsiveria naujos galimybės kūrybinių
sugebėjimų realizavimui, socialinių ryšių plėtimui, savo ir šeimos ateities
planavimui.
Lietuvoje yra nemažai drąsių ir siekiančių karjeros moterų, kurios
ryžtasi pačios sukurti darbo vietą sau ir savo šeimai, t.y. imtis verslo.
2. Išsilavinimas
Verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis turi didelės įtakos
ne tik verslo steigimui, bet ir profesiniam vadovo įvaizdžiui. Jei
panagrinėsime moterų išsilavinimą, pastebėsime, kad nėra jokio pagrindo
manyti, kad jos negali vadovauti. Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą,
skaičius yra didesnis nei vyrų (atitinkamai 223 tūkst. ir 165 tūkstančiai).
Tačiau aukštesnis moterų išsilavinimas negarantuoja geresnių nei vyrams
karjeros galimybių.
3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS?
Šiuolaikinis verslas tampa vis įvairesnis ir reikalauja tiek vyriškų,
tiek moteriškų bruožų bei sugebėjimų. Todėl ir moters vadovės įvaizdyje
turėtų pasireikšti šiek tiek vyriškos vadovo savybės, bet kartu išlikti ir
moteriškumo aspektai, nes tam tikros moteriškos savybės gali būti net
privalumas vadovaujant. „Šiuolaikinės Lietuvos socialiniai procesai ir
jaunimo tapatybės“ ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog vertinant
veiklą, atliekamą viešojoje visuomenės sferoje, dauguma apklaustųjų atsakė,
kad ji yra būdinga vyrams ir moterims. 84.4 proc. visų respondentų taip
įvertino karjeros siekimą, 67.9 proc. pinigų uždirbimą. Bet kita vertus,
vadovavimą vyriška veikla laiko net 42.3 proc. vaikinų ir 19.4 proc.
merginų. Vadinasi, vadovavimas laikomas veikla, kurią geriau gali atlikti
vyrai. Kaip rodo duomenys, šie stereotipai mūsų visuomenėje dar pakankamai
stabilūs, o tai sąlygoja neigiamą moters vadovės įvaizdį.
4. Moterų veiklos rūšys
Populiariausia
veiklos rūšis vyraujanti tarp moterų ir vyrų
verslininkų yra prekyba. Ja užsiima daugiau nei 30proc. vyrų ir moterų.
Procentaliai šia veikla užsiima daugiau moterų. Moterų, užsiimančių
prekyba, yra 4,4 proc. daugiau nei vyrų. Kita tarp moterų populiari veikla
– viešbučių ir restoranų veikla. Moterų, užsiimančių viešbučių ir restoranų
veikla, buvo 13,3 proc. daugiau nei vyrų.
Moterys turi tendenciją plėtoti lanksčius verslus, kurie pagrįsti jų
asmenine patirtimi. Jos atsakingiau žvelgia į verslą, kaip į gyvenimo būdą,