Moterys Lietuvos versle
5 (100%) 1 vote

Moterys Lietuvos versle

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Referatas

Moterys Lietuvos versle

Darbo vadovė: J. Staponkienė

Darbą atliko: VEK-4 gr. studentėŠiauliai, 2004 m

Turinys

Įvadas 3

1. Moterų verslinė ir visuomeninė veikla 4

2. Išsilavinimas 4

3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS? 4

4. Moterų veiklos rūšys 5

5. Moterų padėtis darbo rinkoje 5

5.1. Moterų skaičiaus tendencijos 5

5.2. Užimtumas 6

5.3. Nedarbo lygis 7

6. Moterys verslininkės 8

Išvados 10

Naudota literatūra 12

Įvadas

Šio referato tikslas – atskleisti Lietuvos moterų vaidmenį šalies

ekonomikoje. Aptarsime moterų verslinę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimo

darbo rinkoje tendencijas: ekonominį aktyvumą ir užimtųjų skaičiaus

dinamiką, darbo jėgos pasiskirstymą ekonomikos sektoriuose ir ūkio šakose.

Taip pat kalbėsime apie išsilavinimą, pastebesime, jog yra žymiai

daugiau moterų, turinčių išsilavinimą, nei vyrų. Nagrinėsime veiklos rūšis

bei bedarbystės problemomas. Bus analizuojami moterų ekonominės padėties ir

darbo ypatumai, profesinių ir šeimyninių pareigų derinimas.

1. Moterų verslinė ir visuomeninė veiklaLaisvosios rinkos sistema teoriškai suteikia visiems Lietuvos

piliečiams galimybę siekti ekonominio savarankiškumo. Bet praktika rodo,

kad  taip dažnai nebūna ir viena iš pagrindinių kliūčių yra lytis. Moterys

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su diskriminacija

ieškant darbo. Vis didėjantis skaičius moterų pradeda savo verslą, taip

siekdamos įveikti šią kliūtį. Smulkus verslas pasireiškia kaip instrumentas

moterims siekiant ekonominio savarankiškumo. Moterų verslas turi tam tikras

ypatybes: dažnai jis yra smulkus ir verslininkės yra linkusios įdarbinti

kitas moteris savo versluose. Tai reiškia, kad šiuo atveju jos turi

teigiamą ekonominę įtaką: jos plėtoja smulkųjį verslą ir sukuria darbo

vietas (ypač kitoms moterims).

 Moterys tampa ekonomiškai savarankiškomis. 1996 metais priimta Moterų

pažangos programa, kuri konstatuoja, kad reikia “propaguoti bei remti

moterų ekonominį savarankiškumą, skatinti moterų smulkų verslą bei asmeninę

iniciatyvą”. Savarankiškumo jausmas, pasitikėjimas savimi yra vienas iš

profesinio moters vadovės įvaizdžio veiksnių, kuris leidžia moterims

modeliuoti darbą pagal savo poreikius bei kurti patogią darbo aplinką.

Profesinės veiklos dėka joms atsiveria naujos galimybės kūrybinių

sugebėjimų realizavimui, socialinių ryšių plėtimui, savo ir šeimos ateities

planavimui.

Lietuvoje yra nemažai drąsių ir siekiančių karjeros moterų, kurios

ryžtasi pačios sukurti darbo vietą sau ir savo šeimai, t.y. imtis verslo.

2. Išsilavinimas

Verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis turi didelės įtakos

ne tik verslo steigimui, bet ir profesiniam vadovo įvaizdžiui. Jei

panagrinėsime moterų išsilavinimą, pastebėsime, kad nėra jokio pagrindo

manyti, kad jos negali vadovauti. Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą,

skaičius yra didesnis nei vyrų (atitinkamai 223 tūkst. ir 165 tūkstančiai).

Tačiau aukštesnis moterų išsilavinimas negarantuoja geresnių nei vyrams

karjeros galimybių.

3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS?

Šiuolaikinis verslas tampa vis įvairesnis ir reikalauja tiek vyriškų,

tiek moteriškų bruožų bei sugebėjimų. Todėl ir moters vadovės įvaizdyje

turėtų pasireikšti šiek tiek vyriškos vadovo savybės, bet kartu išlikti ir

moteriškumo aspektai, nes tam tikros moteriškos savybės gali būti net

privalumas vadovaujant. „Šiuolaikinės Lietuvos socialiniai procesai ir

jaunimo tapatybės“ ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog vertinant

veiklą, atliekamą viešojoje visuomenės sferoje, dauguma apklaustųjų atsakė,

kad ji yra būdinga vyrams ir moterims. 84.4 proc. visų respondentų taip

įvertino karjeros siekimą, 67.9 proc. pinigų uždirbimą. Bet kita vertus,

vadovavimą vyriška veikla laiko net 42.3 proc. vaikinų ir 19.4 proc.

merginų. Vadinasi, vadovavimas laikomas veikla, kurią geriau gali atlikti

vyrai. Kaip rodo duomenys, šie stereotipai mūsų visuomenėje dar pakankamai

stabilūs, o tai sąlygoja neigiamą moters vadovės įvaizdį.

4. Moterų veiklos rūšys

Populiariausia
veiklos rūšis vyraujanti tarp moterų ir vyrų

verslininkų yra prekyba. Ja užsiima daugiau nei 30proc. vyrų ir moterų.

Procentaliai šia veikla užsiima daugiau moterų. Moterų, užsiimančių

prekyba, yra 4,4 proc. daugiau nei vyrų. Kita tarp moterų populiari veikla

– viešbučių ir restoranų veikla. Moterų, užsiimančių viešbučių ir restoranų

veikla, buvo 13,3 proc. daugiau nei vyrų.

Moterys turi tendenciją plėtoti lanksčius verslus, kurie pagrįsti jų

asmenine patirtimi. Jos atsakingiau žvelgia į verslą, kaip į gyvenimo būdą,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 697 žodžiai iš 2312 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.