Motiejaus valančiaus nuopelnai lietuvių kultūrai veiklos sritys
5 (100%) 1 vote

Motiejaus valančiaus nuopelnai lietuvių kultūrai veiklos sritys

Motiejaus Valančiaus nuopelnai lietuvių kultūrai. Veiklos sritys.

•Kiekviena tauta gerbia didžiavyrius, kurie darbuojasi jos labui, veda ją, yra visiems pavyzdys. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti į tautos istoriją. Vyskupas A.Baranauskas sakė, jog XIXa. viduryje didžiausią žalą žmonėms padarė įsikerojęs girtavimas. Toje pelkėje skendo šeimų santarvė, nyko darbo ir taupymo vaisiai, visos krikščioniškosios dorybės. Tuomet lyg žiburys naktį į Lietuvos gyvenimą atėjo Motiejus Valančius, „Palangos Juzės“ autorius, vyskupas, Lietuvos blaivintojas, tautos švietėjas, rašytojas, istorikas, iškilus visuomenės veikėjas.

• Motiejus Valančius gimė 1801 m. Žemaitijoje, Salantų parapijoje, Nastrėnų kaime. Kelią į švietėjus bei rašytojus M. valančius pradėjo Žemaičių Kalvarijos dominikonų šešiaklasėje mokykloje. Kitais metais įstoja į Varnių kunigų seminariją, o po dviejų metų, ją baigęs, parsikelia į Vilnių ir mokosi toliau Vilniaus universitete, teologijos skyriuje. Moksladraugių liudijimu, Vilniaus universitetą lankydamas, Valančius pasižymėjęs dideliais proto gabumais ir buvęs labai darbštus ir veiklus. 1828m. baigęs universitetą teologijos kandidato laipsniu tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu Vilniaus katedroje. Baigęs mokslus Valančius buvo paskirtas kapelionu Guduose, Mozyriaus apskrities mokyklon, kur išbuvo iki 1834m. Tais pačiais metais Valančius atkeliamas kapelionu į Kražių gimnaziją. Jo mokslo žinios ir šviesi asmenybė atkreipė dėmesį Tais pačiais metais Valančius atkeliamas kapelionu į Kražių gimnaziją. Jo mokslo žinios ir šviesi asmenybė atkreipė į jį dvasiškosios vyresnybės dėmesį. 1840 m. jis kviečiamas į Vilniaus dvasiškąją akademiją profesorium. Akademijoje profesoriavęs penkis metus grįžta į Žemaitiją dėl ligos. Čia paskiriamas Žemaičių Kunigų Seminarijos rektorium. Būdamas seminarijos rektoriumi, Valančius parašė savo svarbiausią veikalą, „Žemaičių vyskupystė“

•Svarbiausi M. Valančiaus gyvenimo ir veiklos metai-reikšmingų poslinkių bei įvykių lietuvių tautos istorijoje laikotarpis. Iro feodalizmas, buvo panaikinta baudžiava, Lietuvą sukrėtė du sukilimai. Kultūriniame gyvenime ėmė kristalizuotis tautinio išsivadavimo tendencijos. Augo valstiečių pasipriešinimas dvarininkams ir caro valdžiai. Valančius patyrė tų procesų poveikį ir ne vienu atveju pats turėjo įtakos savo veikla ir darbais. Filosofinės Valančiaus pažiūros yra vientisos ir aiškios, grindžiamos teistine pasaulio samprata. Kaip vyskupas ir moralistas, jis užstodavo vargšus skriaudžiamuosius ir bardavo galingus skriaudėjus. Reikšmingiausias M. Valančiaus kūrybos palikimas-istoriografinis jo veikalas „Žemaičių vyskupystė“. Istorinės medžiagos jam Valančius gavo iš S. Daukanto. Tai buvo vienas iš pirmųjų mokslo darbų lietuvių kalba, skitų inteligentijai. Praėjusio šimtmečio viduryje formavosi lietuvių kultūros centras, ir jo vaidmuo teko Varniams. Čia buvo įsteigtas knygynas, galvota apie spaustuvę, planuota išleisti lietuvišką laikraštį. Visi šie sumanymai siejasi su Valančiaus, jei ne iniciatoriaus, tai bent rėmėjo, globėjo vardu. kaip kadaise M.Daukša, valančius itin brangino gimtąją kalbą, laikė ją žmogaus prigimtiniu turtu. Jis gerbė visą dvasinę liaudies kultūrą, rūpinosi užfiksuoti ir išsaugoti būsimoms kartoms jos vertybes ir stengėsi ją tvirtinti pats savo darbais. Viską, ką skyrė viešumai, M. Valančius parašė tik lietuviškai. Lietuviškai rašomos ir leidžiamos Valančiaus knygos darė skatinamą poveikį lietuvių šviesuomenei, buvo jai padrąsinamas pavyzdys ir moralinė atrama. Ne be reikalo jau ir tada Valančius vadintas gimtosios kalbos gaivintoju, su jo vardu sietinas XIXa. vidury pastebimas lietuvių literatūros atsigavimas.

M.Valančius pradėjo rašyti tik 1845 m. tapęs Varnių kunigų seminarijos rektorium. Gausų Valančiaus palikimą Vaižgantas suskirstė į 10 stambių tomų. Ketvirtą tomą sudaro „Žemaičių vyskupystės“ abi dalys, penktą- „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“, „Palangos Juzė“, „Pasakojamai Antano tretininko“, „Žemaičių patarlės“. Likusiuose religinio turinio raštų.

Užsikrauti ant pečių nelengvą rašytojo naštą, kaip ir daugelį vėlesnių laikų mūsų šviesuolių, jį skatino visuomeninės pareigos jausmas. Valančius diegė liaudžiai etinę ir dvasinę kultūrą. Visur ir visada jis mokė gražiai elgtis, vengti moralinių ydų, ragino suaugusius gyventi sąžiningai, būti doriems ir darbštiems. Skaitytojui rodė patrauklius ir atgrasius gyvenimo pavyzdžius, kuri iš kiekvienos žolės-kvepiančios ar dvokiančios-išsiurbia saldų medų. Daug Valančiaus kūrinių didaktinio pobūdžio, skirta ekonominiam ir kultūriniam žmonių švietimui. Jis juto laiko dvasią, suvokė naujas reikmes, iškilusias panaikinus baudžiavą. Tad ragino valstietį šviestis, kratytis prietarų, skatino nesitenkinti arklu, o mokytis amatų, imtis verslo.

•Motiejus Valančius parengė tikybos knygelių, parašė ir išleido keletą politinio-religinio turinio brošiūrų, nukreiptų prieš carizmą ir stačiatikystę. „Palangos Juzėje“ užfiksuotais etnografijos bei tautosakos dalykais ir 1867 m. išleistu smulkiosios tautosakos rinkiniu „Patarlės
žemaičių“ Valančius nemaža nusipelnė lietuvių folkloristikai. Etnografinių, folklorinių faktų skelbimas-vienas svarbiausių jo kultūrinės veiklos barų. Valančiaus užrašuose sukauptos žinios itin vertingos XIX a. vidurio Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojams. Jis turėjo poetinių gabumų, rašė eilėmis, nors pastarosios toli gražu neprilygo prozai. Istoriniuose pasakojimuose Valančius gėrisi stabmeldžiais lietuviais ir smerkia vokiečių riterius, kalaviju įtvirtinančius krikščionybę. Be beletristikos, Valančius daug yra nuveikęs ir kultūros istorijoje. Svarbiausią kūrinį „Palangos Juzę“ jis rašė kaip lietuvių liaudies dvasinio ir iš dalies materialinio gyvenimo dokumentą, savotišką etnografinį metraštį.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 894 žodžiai iš 1534 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.