TURINYS
ĮVADAS 3
1. Motyvacijos proceso nagrinėjimas 4
1.1. Motyvacijos definicija 4
1.2. Ankstyvosios ir šiuolaikinės motyvacijos teorijos 5
2. Mokymosi motyvacija 7
2.1. Priemonės skatinančios mokymosi motyvaciją 7
2.2 Priemonės mažinančios mokymosi motyvaciją 8
3. Darbo motyvacija 9
3.1. L. V. Porterio ir E. Lavlerio darbo motyvacijos modelis 9
3.2. Darbuotojų motyvavimo priemonės 10
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14
ĮVADAS
Bręsdami žmonės stengiasi vis daugiau suprasti ir vis plačiau sąveikauti su socialine bendruomene. Sąmoningai ar nesąmoningai vaiko ir suaugusio žmogaus elgesys yra motyvuotas. Kuomet žmogus jaučiasi saugus ir užtikrintas dėl savo ir savo šeimos pagrindinių poreikių patenkinimo galimybės, iškyla nauji poreikiai, kurių patenkinimo galimybės motyvuoja darbui. Kekvieno asmens motyvacija vienai ar kitai veiklai yra asmeniška ir unikali, vis tik yra tam tikri dėsningumai, leidžiantys išskirti motyvų grupes ir kurti motyvavimo sistemas.
Darbo tikslas: išsiaiškinti motyvacijos reikšmę žmogui ir atskleisti mokymo bei darbo motyvacijos ypatumus.
Tyrimo objektas: motyvacija.
Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti motyvacijos procesą.
2. Išanalizuoti mokymosi motyvaciją ir priemones, kurios tą motyvaciją skatina ir mažiną.
3. Išnagrinėti darbo motyvaciją.
4. Išanalizuoti L. V. Porterio ir E. Lavlerio darbo motyvacijos modelius ir priemones didinti šias motyvacijas.
1. Motyvacijos proceso nagrinėjimas
Žmogaus elgesys visada yra motyvuotas. Kartais žmogus stropiai atlieka savo darbą, tačiau kartais jo vengia. Bet kuriuo atveju reikėtų ieškoti elgesio motyvų.
1.1. Motyvacijos definicija
Dauguma autorių motyvaciją apibrėžia gana panašiai :
Anot V. Sūdžiaus (2001), tai procesas, skatinantis imtis veiklos, kuri padėtų pasiekti organizacijos tikslų;
Pasak B. Leonienės (2001), tai poreikis arba vidinė paskata, skatinantys veikti siekiant tam tikro tikslo;
Anot P. R. Ostepchen (2003), tai noras kažką padaryti ir jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį (fiziologinį ar psichologinį deficitą, dėl kurio tam tikri rezultatai ir atrodo patrauklūs).
1 paveikslas
Elementarusis motyvacijos procesas
Šaltinis: Ostepchen, P. R. 2003. „Organizacinės elgsenos pagrindai“. Poligrafija ir informatika.
P. R. Ostepchen (2003) teigia: „Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Šios paskatos sužadina konkrečius tikslus, kurie, jei įgyvendinami, patenkina poreikį ir sumažina įatampą“.
Pasak L. V. Porterio ir E. Lavlerio šis procesas, kuris skatina elgtis vienaip ar kitaip norima linkme yra skirstomas į dvi grupes:
1. Išorinė motyvacija – tai už atliktą darbą yra išduodamos arba pasiūlomos premijos, pagyrimo raštai ar kalbos, pareigų paaukštinimas ir pan;
2. Vidinė motyvacija – tai psichologinis atpildas, kurį pajunta pats individas, didžiuodamasis savo sėkme, lūkesčių išsipildymu, laimėjimais smeninio tobulėjimo srityje.
V. Sūdžius aprašo Bagdono ir Kazlauskienės 1997 metais isšskirtą grynąją motyvaciją, kuri susideda iš pasitenkinimo darbu; informacijos ir komunikacijos teikiamų galimybių; kvalifikacijos kėlimo; saviraiškos galimybių; dalyvavimo valdyme, poreikio dominuoti ir kt.
1.2. Ankstyvosios ir šiuolaikinės motyvacijos teorijos
Anot P. R. Ostepchen (2003) XX a. 6 – tajame dešimtmetyje sukurta nemažai motyvacijos koncepcijų, tačiau nuo to laiko buvo sukurta pagrįstesnių motyvacijos paaiškinimų, tačiau ankstyvosios neliko pamirštos „dėl dviejų priežasčių: 1) jos yra pagrindas, ant kurio išaugo šiuolaikinės teorijos; 2) vadovai praktikai, aiškindami darbuotojų motyvaciją, reguliariai naudoja šias teorijas ir jų terminologiją “.
Ankstyvosioms motyvacijos teorijoms priklauso:
1. Poreikių hierarchijos teorija A. Maslow. Jis darė prielaidą, kad kiekviename žmoguje egzistuoja penkių poreikių hierarchija.
2 paveikslas
A. Maslow poreikių hierarchija
Savirealizacijos
Pagarbos
AUKŠTESNIS LYGIS
Socialiniai
Saugumo
ŽEMESNIS LYGIS
Fiziologiniai
Šaltinis: Leonienė, B. 2001. „Darbuotojų vadyba“. Kaunas. Šviesa.
Anot A. Maslow, kai viena iš šių poreikių pakankamai patenkinamas, pradeda dominuoti kitas ir taip žmogus kopia aukštyn šios hierarchijos pakopomis. Du lygiai buvo išskirti darant prielaidą, kad aukštesnio lygio poreikiai yra patenkinami viduje, o žemesnio – daugiausia išoriškai .
2. Teorija X ir teorija Y Douglo McGregoro. “Jis pasiūlė du aiškia skirtingus požiūrius į žmogų: X teorija – neigiamas. Pagal šią teoriją vadovas daro prielaidą, kad darbuotojai iš prigimties nekenčia darbo ir stengiasi jo vengti, darbuotojai vengia atsakomybės ir kt.; Y teorija – teigiamas. Pagal šią teoriją vadovas daro prielaidą, kad darbuotojams darbas, yra kaip poilsis, žaidimas, daugelis žmonių turi gebėjimą priimti novatoriškus sprendimus, ir tai nebūtinai yra vien tik vadovo reikalas ir kt.
P. R. Ostepchen (2003) teigia, kad vadovaujantis Maslow pateikta schema galima dėl motyvacijos daryti išvadą, kad pagal
teoriją X žmonėse dominuoja žemesnio lygio poreikiai, Pagal teoriją Y – aukštesnio lygio poreikiai.“ (, 5).
3. Dviejų veiksnių teorija psichologo F. Herzbergo. „Jis padarė išvadą, kad tam tikros savybės dėsningai yra susijusios su pasitenkinimu darbu, o kitos dėsningai susijusios su nepasitenkinimu.