Motyvacijos samprata teorijos
5 (100%) 1 vote

Motyvacijos samprata teorijos

1121

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………..2

MOTYVACIJOS SĄVOKA…………………………………………………………………………………..3

ANKSTYVIEJI POŽIŪRIAI Į MOTYVACIJĄ………………………………………………………..4

PAGRINDINĖS MOTYVACIJOS TEORIJOS…………………………………………………………4

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………….9

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………10

ĮVADAS

Kiekviena žmogaus veikla, kiekvienas poelgis turi tam tikrą tikslingumą net kai mes jo pakankamai aiškiai nesuvokiame. Labai dažnai žmogaus veiksmų kryptį lemia pasąmonės procesai, kurių viena svarbiausių dalių yra tam tikras rezultatas, tikslas arba motyvas. Veiklos tikslo buvimą, jo siekimą ir nusako motyvacijos sąvoka. Frazė “jis arba ji turi gabumų, tačiau jų nepanaudoja” virto kliše ir nedaugelis individų visiškai arba iš dalies išnaudoja savo potencialą. Tomas Edisonas pabrėždavo atkaklaus darbo svarbą siekiant sėkmės, sakydamas: “Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito”. Tai, kad vieni žmonės dirba daugiau už kitus arba labiau stengiasi, yra faktas. Dėl to menkesnių gabumų žmonės gali pasiekti geresnių rezultatų nei jų labiau apdovanoti kolegos. Dėl šios priežasties žmogaus darbas priklauso ne tik nuo gebėjimų, bet ir nuo motyvacijos. Mus auklėja įvairi aplinka (mokykla, bažnyčia, šeima, darbas, organizuotas sportas), kur neįmanoma gerai jaustis, jei neturi motyvų (Stoner ir kt., 1999). Motyvacija jau seniai domisi vadovai ir vadybos teoretikai ir ją sieja su organizacijos tikslų pasiekimu, veikiant jos darbuotojus. Motyvų šaltiniai gali būti įvairūs, pradedant elementariais ir dažnai net neįsisamonintais fiziologiniais poreikiais, geismais, norais ir baigiant sąmoningai suvokiamais interesais, vertybėmis bei įsitikinimais (Dialogas, 1999).

1. MOTYVACIJOS SĄVOKA

Motyvaciją galime apibrėžti, remdamiesi tam tikromis išorinio elgesio sąvokomis. Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų nei nesuinteresuoti. Motyvacija yra noras kažką padaryti ir jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį (poreikis reiškia fiziologinį ar psichologinį deficitą, dėl kurio tam tikri rezultatai ir atrodo patrauklūs). Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Šios paskatos sužadina konkrečius tikslus, kurie, jei įgyvendinami, patenkina poreikį ir sumažina įtampą (1 pav.) (Robbins, 2003).

1 paveikslas. Elementarusis motyvacijos procesas

Motyvaciją galima apibūdinti kaip “rezultatų iš žmonių gavimą” arba kaip “išgavimą iš žmonių visa, kas įmanoma” (Everard, Morris, 1997).

Motyvacija – psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo laipsnį. Į ją įeina veiksniai, sukeliantys, nukreipiantys ir palaikantys žmogaus elgesį tam tikra įsipareigojimo kryptimi. Motyvaciją visuotinai priimta laikyti geru dalyku. Motyvacija – vienas iš keleto veiksnių, sąlygojančių asmens veiklos rezultatus. Taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip sugebėjimai, ištekliai ir sąlygos, kuriomis tai atliekama. Tačiau motyvacija nėra pastovi būsena, todėl ją reikia periodiškai papildyti. Motyvacija – priemonė, kurios pagalba vadovai gali sutvarkyti darbo santykius organizacijose (Stoner, Freeman, Gilbert, Jr., 1999).

Žmogaus motyvacija susideda iš įvairiausių veiksnių, stimulų ir įtakų – sąmoningų ar nesąmoningų – sukeliančių žmogaus norą pasiekti tam tikrus tikslus. Vadovai/mokytojai turėtų žinoti veiksnius, sukuriančius motyvaciją, tam, kad paskatintų darbuotojus/mokinius dirbti efektyviau, greičiau, sunkiau, su didesniu entuziazmu. Paprastai darbuotojai yra suinteresuoti užsidirbti pragyvenimui, iš dalies patenkinti savo poreikius pačiu darbu, socialiniu saugumu, kolegų pagarba ir pan. Organizacijos atlyginimų sistema pirmiausia akcentuojama kaip motyvacija ir tik paskui kaip atsiskaitymo už darbą būtinybė. Daugybė tyrimų bandė surasti motyvacijos priežastis darbe, bet pati motyvacijos teorija yra lyg eksperimentinė ir jokios konkrečios išvados dar nėra padarytos.

Motyvacijos teorija vystėsi dviejomis kryptimis:

· Turinio (poreikių) teorija, bandanti atsakyti, kodėl tam tikri tikslai yra svarbesni vieniems žmonėms nei kitiems;

· Proceso teorija stengiasi išsiaiškinti individų elgesį tam tikrais atvejais.

Tokiu būdu turinio teorija atsakinėja į klausimą: “kokie yra poreikiai, kuriuos žmogus nori patenkinti ir kaip jie sąlygoja motyvaciją?”; tuo tarpu procesų teorija nagrinėja mąstymo procesus, kurie žmogų paprastai užvaldo prieš jam pradedant ką nors veikti (Bennett, 1997).

2. ANKSTYVIEJI POŽIŪRIAI Į MOTYVACIJĄ

Motyvacijos teorijos susiformavo XIX-XX amžiaus sandūroje. Pradininkas – F. Taylor’as, atlikęs bandymą, akcentavo darbo proceso ir poreikių svarbą (Jucevičienė, 1996). Filosofai Jeremy Bentham ir John Stewart Mill motyvaciją apibrėžė hedonistiniu požiūriu. Jie teigė, kad
žmonės yra valdomi troškimo pasiekti malonumą ir išvengti skausmo. Psichologijos mokslas ištyrė, kad ši nuomonė davė pradžią požiūriui, jog įgimti instinktyvūs skirtumai motyvuoja individus elgtis skirtingai. Buvo tikėta, kad žmonės gimsta su unikaliais polinkiais į skirtingus motyvacinius veiksnius (Bennett, 1997).

S.Freud’as pateikė mintį, kad individo motyvacija yra ryškiai sąlygojama jo pasąmonės. Individai dažnai nieko nežino apie savo tikruosius norus ir jėgas, kurios priverčia skirtingai elgtis. B.F.Skinner’io teorija pagrįstai teigia, kad motyvacija kyla iš skatinimo ir atsakomybės sąveikos. Pavyzdžiui, skurdas verčia ieškoti darbo, o kai tik individas jį gauna, yra skatinamas sunkiai ir atsakingai dirbti tam, kad padidintų savo pajamas. Šiuolaikinės teorijos susikoncentruoja ties motyvacijos ir žmogaus poreikių santykiu (Bennett, 1997).

3. PAGRINDINĖS MOTYVACIJOS TEORIJOS

Visos šiuolaikinės motyvacijos teorijos įtraukia žmonių poreikių iki tam tikro laipsnio koncepciją, kadangi pastangos patenkinti šiuos poreikius parodo, kada ir kaip atsiranda žmogaus aktyvumas. Pagrindiniai žmogaus poreikiai yra fiziologiniai: maistas, gėrimai, miegas ir pastogė. Dauguma žmonių dar jaučia prisirišimo ir bendravimo su kitais poreikį; jie nori jaustis reikalingais ir naudingais visuomenei, kurioje jie dirba ir gyvena. Aukštesnio lygio poreikiai apima socialinio statuso ir asmeninio vystymosi poreikį (Bennett, 1997).

Didieji pagrindinių motyvacijos teorijų autoriai yra A.H.Maslow, C.P.Alderfer, F. Herzberg ir D.McGregor. Pagrindinės motyvacijos teorijos stengiasi nustatyti tikslų pasirinkimą, o taip pat ir priežastis, kodėl kai kurie dalykai yra svarbesni vieniems žmonėms nei kitiems. Bene įtakingiausias motyvacijos teorijų autorius yra A.H.Maslow, kuris teigia, kad individai yra motyvuojami penkiais poreikiais. Kai pirmasis poreikių lygis yra patenkintas, individai stengiasi patenkinti antrąjį poreikių lygį, vėliau trečią, ketvirtą ir pagaliau penktą. Penki poreikių lygiai, kuriuos nuosekliai stengiasi patenkinti individas yra šie:

1. Fiziniai, kurie patenkinami tam, kad individas išliktų. Jie apima maistą, pastogę, apsirengimą, šilumą ir šviesą. Darbo užmokestis savo ruožtu visada leidžia žmonėms patenkinti šiuos pagrindinius poreikius.

2. Saugumo. Kai jau yra patenkinti fiziologiniai poreikiai, ieškomas saugumas namuose, darbe, apsisaugojimas nuo nelaimingų atsitikimų. Būsto įsigijimas, medicininis draudimas ir kolektyvinė veikla yra pavyzdys, kaip pasiekti saugumą.

3. Socialiniai. Dauguma žmonių trokšta bendravimo, jie nori priklausyti visuomenei, nori jaustis reikalingais.

4. Pripažinimo. Šis poreikis apima autoritetą ir įtaką kitiems. Lygiavertis yra tiek troškimas valdyti, tiek ir vidinis reikalavimas savigarbai.

5. Savirealizacijos. Šis poreikis užima aukščiausią vietą hierarchijos sistemoje. Jis apima kūrybinę veiklą ir asmeninės pilnatvės pasireiškimą. Patenkinęs visus poreikius iki šio aukščiausio poreikio, individas, be abejonės, norės patenkinti visus kitus įmanomus pasiekti poreikius: vystyti savo įgimtus sugebėjimus ir talentą. Vos keletas žmonių pasiekia penktąją pakopą (Bennett, 1997).

Nors Maslow teorija siūlo patogų būdą nuosekliai patenkinti būtiniausius poreikius, vis dėlto, išskiriama keletas problemų, susijusių su autoriaus požiūriu į motyvaciją. Kai kurie žmonės apskritai neturi Maslow įvardintų poreikių, žmonės gali būti motyvuoti patenkinti dviejų lygių poreikius tuo pačiu metu. Dauguma individų pirmiausia yra suinteresuoti aukščiausio lygio poreikiais, nors pagrindiniai fiziniai poreikiai toli gražu nėra patenkinti.

C.P.Alderfer perorganizavo Maslow teoriją į tris pagrindinių poreikių grupes: egzistencijos, giminystės ir augimo. Šią savo poreikių teoriją pavadino ERG (lietuviškai – EGA). Ši teorija teigia, kad pirmoje pakopoje yra egzistencijos poreikiai, kurie atitinka ir Maslow fiziologinius poreikius, materialinę saugumo poreikių dalį. Antra pakopa – giminystės poreikiai. Ji apima saugumo (žmonių tarpusavio santykius) ir socialinius poreikius. Viršuje yra augimo poreikiai, kuriuos sudaro pagarbos ir saviraiškos poreikiai. Pagal ERG teoriją, žmogų gali veikti ne vienas, o keli poreikiai vienu metu. Be to, ši teorija teigia, kad nėra tokios griežtos poreikių hierarchijos, kad žemesniojo lygio poreikiai turėtų būti patenkinti, prieš patenkinant aukštesniojo lygmens poreikius. Individas gali siekti augimo poreikių patenkinimo, net jei ir nepatenkinti egzistencijos ar giminystės poreikiai. Alderfer teigia, kad visos 3 poreikių grupės gali veikti vienu metu. ERG teorija teigia, kad patenkinus žemesnio lygio poreikius, jie tampa mažiau svarbūs ir nebemotyvuoja individo, o aukštesniojo lygmens poreikiai tampa dar svarbesni (Gordon, 1993).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1343 žodžiai iš 2532 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.