Motyvacijos teorijos
5 (100%) 1 vote

Motyvacijos teorijos

ĮVADAS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir sparčiai vystantis privačiam verslui, kuriantis naujoms įvairaus masto (dydžio) organizacijoms bei įmonėms šios temos aktualumas tampa nekvestionuojamas. Privataus verslo plėtra skatina naujų organizacijų su sudėtinga vidaus struktūra ir plačiu veiklos diapazonu atsiradimą ir sparčią jų plėtrą. Gausios inovacijos technologiniame bei darbo organizacijos lygmenyse skatina pažvelgti į organizacijos struktūrą šiek tiek atidžiau, todėl gausi tiek teorinė, tiek praktinė organizacijos struktūros analizė tampa tiesiog būtinu veiklos atributu norint pasiekti efektyvią bet kokios įmonės veiklos raidą.

Būtent todėl temą “Motyvacijos teorijos raida” pasirinkau neatsitiktinai. Šios temos aktualumą stiprina daugelis veiksnių, vienas iš jų tai, kad pati dirbu privačioje įmonėje, kurioje itin ryškiai pastebima darbuotojų nemotyvuotumo problema. Šios problemos atsiradimui įtakos turėjo keletas faktorių, iš kurių pagrindiniu laikau vadovų abejingumą personalo atžvilgiu. Čia motyvacijos teorijos nėra taikomos, nes vadovai jas supranta kaip laiko gaišimą bei bereikalingą įmonės pinigų leidimą.

Apskritai motyvacijos tema šiais laikais ir mūsų nedidelėje valstybėje, kuri dar nėra gerai žinoma pasaulyje, turėtų būti diskutuojama ir bandoma pritaikyti daug dažniau. Turint omenyje, kad jaunų žmonių emigracija arba, taip vadinamas „protų nutekėjimas“ jau kelerius metus (jei ne gerą dešimtmetį) yra viena iš esminių Lietuvos problemų, verdančių visuomenės bei politikų diskusijose, tai, jog jaunimas emigruoja į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį. Tokių problemų egzistavimas mūsų visuomenėje verčia susimastyti ir įsigilinti į priežastis, verčiančias jaunus ir perspektyvius darbuotojus emigruoti ir ieškoti savo veiklos perspektyvų bei savirealizacijos svetur. Galbūt motyvacijos teorijų netaikymas yra viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės emigruoja tikėdamiesi rasti geresnį gyvenimą? Lietuvoje mano amžiaus žmonės nemato perspektyvų užsidirbti tiek kiek galėtų išvykę į užsienį, taigi jau vien tai yra paskatinimas išvykti. Turint omenyje, kad Lietuvoje dauguma darbdavių, kurie bent kažkiek domisi motyvacija, vis dar remiasi “Teorijos X” patarimais – apdovanoti, įbauginti arba bausti, (tik, žinoma, dažniau įbauginti ir bausti), būtent dėl to, mano manymu, jauni žmonės vos tik pasitaikius galimybei renkasi emigraciją.

James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert knyga “Vadyba” buvo pagrindinis literatūros šaltinis, kuriuo remdamasi rašiau referatą.

MOTYVAS IR MOTYVACIJA

Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: “Kas vertė tave tai daryti?” arba “Kodėl tu taip pasielgei?” Psichologijoje motyvacija- tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tiklą. Kaip ir intelektas, motyvacija yra hipotetinė sąvoka.

Žmogaus suvoktas poreikį tenkinantis objektas arba tai, kas atsispindi žmogaus sąmonėje ir skatina jį veikti, nukreipia jo veiklą taip, kad būtų patenkintas kilęs poreikis, vadinamas tos jo veiklos motyvu.

Motyvo terminas yra kilęs iš prancūzų kalbos- motif ir reiškia priežastį, paskatą. Kaip žmogaus veiklos komponentas jis atsako į klausimą, kodėl žmogus taip elgiasi.

Motyvas- tai ne fiziologinės sąlygos, sukeliančios čiaudėjimą, pašaliniam kūnui patekus į nosį, ar kosėjimą, paspringus kąsniu. Tai ne emocijos ar jausmai, kai klykiame iš baimės ar džiaugsmo. Motyvas- tai vidinė būsena, skatinanti žmogų sąmoningai veikti siekiant tikslo.

Motyvas gali būti konkretus ir atsispindėti žmogaus sąmonėje jutiminio vaizdo forma bei su juo asocijuojamais vaizdiniais. Alkanas žmogus įsivaizduoja sumuštinį bei valgant kilsiančius kvapo ir skonio jutimus bei sotumo jausmą. Toks motyvas sužadina atskirą norą, kuris sutampa su veiksmu- sumuštinio gaminimu.

Daugeliu atvejų mūsų veikla sudėtingesnė ir motyvai nėra vien tik biologinių poreikių tenkinimas. Biologinių poreikių motyvacija tik iš dalies paaiškina tai, kas skatina ir nukreipia mūsų elgesį. Yra motyvų, kurie, priešingai negu alkis ar lytinis potraukis, nėra susiję su biologiniais poreikiais. Milijonieriai gali būti motyvuojami gauti dar pinigų, kino žvaigždės- dar labiau išgarsėti, darbuotojai- gauti dar didesnį atlyginimą. Šie motyvai, net ir juos patenkinus, nesusilpnėja. Kuo daugiau laimime, tuo dar daugiau norime laimėti.

Žmogų veikti skatina ne vienas, o daug motyvų. Tai motyvacija. Trumpiau tariant, galima teigti, jog motyvai- tai vidinė paskata veikti, motyvacija- tai motyvų visuma, kuri vėliau virsta tam tikru elgesiu.

ORGANIZACINĖ PSICHOLOGIJA

Vienu metu darbuotojai buvo laikomi tik dar vienu indėliu prekių ir paslaugų gamybos procese. Tai, kas, ko gero, pakeitė šį požiūrį buvo nuo 1924 iki 1932 metų Hawthorne Studijų tyrimai, atlikti Eltono Mayo. Ši studija parodė, jog darbuotojų motyvacijai turi įtakos ne tik pinigai, bet ir jų pačių požiūris. Hawthorne Studijos sukūrė žmonių santykių modelį, kur darbuotojų motyvacija ir poreikiai tampa svarbiausiu vadybos specialistų dėmesio centru.

Pramonės, arba organizacinė psichologija ėmėsi tirti tai, kaip vadovai turėtų:

Atrinkti
motyvuotus, geriausiai tinkančius darbuotojus;

Paskirti žmonėms geriausiai jiems tinkančias užduotis;

Sukurti darbo aplinką, kuri gerintų nuotaiką ir produkciją, mažintų pravaikštų skaičių bei darbo kaitą;

Įvertinti atliktį ir sukurti paskatas už labai gerą darbą;

Skatinti bendrą komandos darbą bei grupės laimėjimus.

Vadovai ir valdymo teoretikai ilgai tikėjo, jog organizacijos tikslų neįmanoma pasiekti be ilgalaikio organizacijos narių pasiaukojimo. Motyvacija šiuo požiūriu suvokiama kaip psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo laipsnį.

(paveikslas Nr. 16- 1)

Analizuojant motyvacijos teorijas bei vadovų naudojamą motyvavimo praktiką reikia suvokti keletą esminių teiginių.

Pirmiausia, motyvaciją visuotinai priimta laikyti teigiamu reiškiniu. Ar teko girdėti giriant žmones už tai, kad jie nemotyvuoti? Mus sąlygoja įvairūs aplinkos veiksniai bei jos pokyčiai (mokykla, bažnyčia, šeima, darbas ir organizuotas sportas), kur neįmanoma gerai jaustis, jei neturi motyvų.

Antra, motyvacija- vienas iš keleto veiksnių, sąlygojančių asmens veiklos rezultatus. Taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip sugebėjimai, ištekliai ir sąlygos, kuriomis tai atliekama. Galite būti nepaprastai motyvuotas siekti karjeros ir pagelbėti žmonėms kaip medikas profesionalas. Tačiau šią motyvaciją dar turi papildyti jūsų moksliniai sugebėjimai, mokymosi ištekliai universitete ir tokios sąlygos kaip galimybė reguliariai susitikti su savo dėstytojais. „Wal- Mart“ partneriams suteikta veikimo laisvė,- tam tikras išteklius- kaip priedas prie motyvuojančių tiesioginių vadovų pranešimų.

Trečia, vadovai ir teoretikai mano, jog motyvacija nėra pastovi būsena, todėl ją reikia periodiškai kurstyti. Motyvacijos teorija ir motyvavimo praktika nagrinėja procesus, kurie iš tikro niekada nesibaigia, remiantis nuostata, jog motyvacija ilgainiui gali „išsisklaidyti“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1079 žodžiai iš 3539 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.