Muitai jų tarifai bei normos
5 (100%) 1 vote

Muitai jų tarifai bei normos

TURINYS

1.Įvadas ………………………………………………………………………………………….3

2.Muitai ………………………………………………………………………………………….5

2.1.Muitų skirstymas pagal kriterijus…………………………………………………….6

2.2Muitų tipai ……………………………………………………………………………7

2.3Muitų rūšys ……………………………………………………………………………8

2.4Muitai pagal jų taikymo pobūdį ……………………………………………………….9

3Muitų tarifai ……………………………………………………………………………………..9

3.1Tarifų struktūra ………………………………………………………………………10

3.2Pagrindinės muitų tarifų funkcijos ……………………………………………………11

4Muitų normos …………………………………………………………………………………..12

4.1 Muitų normos pagal apskaičiavimo metodą …………………………………………14

5. Laisviosios prekybos regionai ir muitų sąjungos ……………………………………………..15

6. Laisvosios prekybos nauda Lietuvai ………………………………………………………….16

7. Išvados…………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

“jau šiuo savo raštu skelbiame, kad mūsų žemė

karališka malone yra laisva (nuo mokesčių) nuo

muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams,

riteriams, vasalams…

(Iš 1323 m. gegužės 26 d. Gedimino

laiško užsienio valstybių gyventojams).

Valstybės siena – yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis teritorijos – sausumos, vandenų, žemės gelmių, oro erdvės – ribas. Valstybės teritorijai galioja valstybės suverenitetas

ir jurisdikcija, įgyvendinama valstybės viršenybė (aukščiausia ir išimtinė valdžia Teritorijos ir joje esančių asmenų atžvilgiu).

Kiekviena valstybė rūpinasi savo sienomis ir organizuoja jų apsaugą, ir neliečiamumą daugeliu priemonių. Iš jų viena svarbesnių yra valstybės sienos rėžimas, apimantis valstybės sienos perėjimo tvarką; krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sieną tvarką; savo ir užsienio laivų plaukiojimo ir buvimo teritorinėje jūroje ir pasienio upėse, įlankų bei kitokių vandens telkinių Lietuvos vandenų dalyje, užsienio laivų įplaukimo į Lietuvą vidaus vandenis bei uostus ir buvimo juose tvarką; oro laivų skraidymo tvarką; valstybinės sienos priežiūrą, įvairių darbų vykymo ir kt. prie Lietuvos valstybės sienos tvarką. Asmenys, transporto priemonės bei kroviniai per Lietuvos valstybinę sieną leidžiami tik atlikus muitinės kontrolę. Svarbus vaidmuo sprendžiant šiuos klausimus tenka muitinei.

Muitinė – tai valstybinė įstaiga, tikrinanti krovinių, bagažo, pašto siuntų ir kt. gabenimą pr valstybinę sieną ir imanti muito mokesčius bei tam tikras rinkliavas. Muitinė tikrina, kaip laikomasi šalies įstatymų ir taiskylių, vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių apskaitą, priima krovinius, kovoja su kontrabanda, ima muitus ir rinlkiavas, taip pat baudas už muitų įstatymo pažeidimus, tikrina, ar laikomasi muitų formalumų, ar valstybės nutarimu gali konfiskuoti gaminius, uždrausti įvežti ar išvežti arba vežamus didesniais kiekiais, negu nustatyta pagal normą.

Muitinei patikėta ekonominė valstybės sienų apsauga. va su kontrabanda – ypatinga veiklos sritis. Valstybė muitais ir muitų tarifais vykdo valstybinės sienos ekonominę apsaugą, reguliuoja ekonominius ryšius su užsienio šalimis.

Užsienio ekenominėje politikoje išskiriamos dvi tendencijos: liberalizavimas ir protekcionizmas. Liberalizavimo politika siekia mažinti muito mokesčius bei kitus barjerus, trukdančius plėtoti užsienio ekonominius ryšus, o protekcionizmas gina vidaus rinką nuo užsienio konkurencijos.

Svarbi užsienio ekonominės politikos sudėtinė dalis yra muitų politika. Tai valstybės priimta ekonominių priemonių sistema užsienio prekybos tikslams siekti. Pasaulyje muitų politika įforminama dviem savarankiškais įstatymų blokais. Tai:

1. įstatymai, reglamentuojantys prekių ir kitų gerybių, kurios vežamos per šalies valstybinę sieną, apmuitinimo tvarką, juridinių bei fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus;

2. įstatymus, reglamentuojančius muitinių veiklą, teises ir pareigas, muitinės kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.

Antrojo tipo įstatymais reguliuojami klausimai paprastai yra kiekvienos šalies vidaus reikalas, o pirmojo problemos dažnai yra tarptautinių susitarimų objektas ir gali būti reguliuojamas dvišalėmis arba daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis. Dažniausias šių sutarčių objektas yra muitų tarifai. Tai susistemintas sąrašas prekių, kurios pervežamos per nacionalinę sieną ir apmokestinamos valstybiniu mokesčiu.

Socialinius ir ekonominius muitų padarinius reikia pirmiausia skirti dėl būtinų gyvenimui prekių muitais apmokestinti. Būtinų prekių
vartojimą muitai nedaug tesusiaurina. Kokia bebūtų tų prekių kaina, žmonės turės pirkti, nes tos prekės būtinos. Kitaip yra su nebūtinomis didesnės ar mažesnės prabangos prekėmis. Kai tokioms prekėms dedami didesni muitai, mažėja ir jų vartojimas. Dideli nebūtinų prekių muitai labai skatina kontrobandą, todėl maži tokių prekių muitai gali kartais būti iždui net naudingesni.

Lietuva yra viename iš geografinių Europos centrų, tačiau gamtiniu, kultūriniu ir kitais požiūriais jos padėtis yra kitokia, pakankamai įvairi ir nevienareikšmė. Praeityje mūsų valstybė buvo priversta bendrauti su dabartiniais rytiniais kaimynais. Dėl šimtus metų trukusių kovų su kryžiuočiais buvome atstumti nuo Baltijos jūros krantų. Lietuvos valsybę teko plėsti į rytus, ten semtis jėgų gynybai, šimtmečius bendrauti su rytiniais slavais, net totoriais. Nepaisant to, Lietuvoje nuo seno palankią veiklos dirvą rado ne tik Rytų, bet ir Vakarų kultūros.

Po pirmojo pasaulinio karo atkūrus ir apgynus valstybę, pasikeitus geopolitinei padėčiai, Lietuva pateko į Vidurio ir Vakarų Europos kultūrinę, politinę, ekonominę erdvę. O tai įtakojo ir Lietuvos užsienio politiką, ir muitų sistemą. Atsižvelgus į daugelio pasaulio šalių patirtį ir Lietuvos ūkio specifiką, 1993 m. balandžio mėn. 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas, pakeitęs 1991 m. laikinąjį muitų tarifų įstatymą, ir tų pačių metų balandžio 29 d. LR muitinės įstatymas, pakeitęs 1990 m. analogiškąjį laikinąjį įstatymą. 1997 m. kovo 24 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 268 “Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikos tvarkos”. Jame vyriausybė patvirtino: muitų už importuojamas prekes tarifų normas, muitų už eksportuojamas prekes tarifų normas, pagal ministerijų išduotas kvotas importuojamų be muito prekių sąrašą, valstybių, kurių kilmės prekėms taikomi konvenciniai importo muitai, sąrašą, valstybių, kurių kilmės prekėms taikomi preferenciniai importo muitai, sąrašą. Nutarime taip pat pateikti vartojamų sąvokų apibrėžimai, procedūrinės normos, išvardinti atvejai, kai muitas neimamas, reglamentuojamas specifinių prekių importas/eksportas bei konvencinių ir preferencinių muitų taikymo sąlygos. Šio nutarimo turinys bus aptartas darbe.

MUITAI

Muitai priklauso vienai iš seniausių mokesčių rūšių. Šis žodis kildinamas iš senovės rusų kalbos žodžio “myto” ir reiškia mokestį, kuriuo apmokestinamos gerybės, gabenamos per valstybės sieną. XVIa. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo imami muitų mokesčiai už įvežamas ir išvežamas prekes. LDK buvo imami specifiniai ir vertybiniai muitai, pavyzdžiui, 1548 m. už įvežamą vaško pūdą (pūdas = 40 svarų = 16,3805 kg., tai senovinis svorio vienetas) – 2 grašių muitas, už 10 įvežamų jaučio odų – 11 grašių.

Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į ūkio būklę, kitas aplinkybes, tam tikrą laikotarpį vykdo skirtingą užsienio prekybos politiką. Beveik visas užsienio prekybos formas galima suskirstyti į dvi kryptis: laisvoji prekyba ir protekcionizmas. Laisvoji prekyba remiasi muitų mažinimo politika, o protekcionizmas, atvirkščiai, – siekia muitais apsaugoti vidaus rinką nuo užsienio konkurencijos.

Pagrindiniai protekcionizmo tikslai – ekonominėmis priemonėmis padaryti šalies ūkį kuo mažiau priklausomą nuo tarptautinio ūkio, išugdyti ir ginti naujas besivystančias vidaus ūkio šakas.

Eksportas atsiranda tada, kai gamintojas gali parduoti savo produkciją brangiau užsienio, o ne vidaus rinkoje. Gali būti ir taip, jog gamintojas padidina gamybos apimtis ir realizuodamas produkciją užsienyje siekia išsikovoti vietą tarptautinėje rinkoje ir tikisi ateityje didesnio pelno. Vadinasi, eksportas atsiranda dėl to, kad: 1) didėja gamybos apimtis; 2) mažėja vartojimas vidaus rinkaus rinkoje. Vartojimo sumažėjimą vidaus rinkoje gali sąlygoti tai, jog gamintojas padidina produkcijos kainą.

Valstybė, norėdama apginti savo vartotojus, reguliuoja gamintojų elgseną įstatymais ir kitokiais normatyviniais aktais. Vienas iš reguliavimo būdų yra eksporto muitai. Jais siekiama sumažinti išvežamos produkcijos apimtį, o ypač strategiškai svarbią valstybei produkciją. Automatiškai, uždėjus eksporto muitą prekėms, padidėja jų kaina užsienio rinkoje, o tai mažina tų prekių paklausą. Dėl to gamintojai mažina parduodamos produkcijos kiekį užsienyje ir didina realizaciją vidaus rinkoje.

Panašiai veikia ir importo muitai. Importas būna tada, kai vienos šalies gamintojui labiau apsimoka realizuoti savo produkciją kitos šalies rinkoje. Taip gali būti dėl kainų skirtumo, pirkėjų perkamosios galios skirtumo ir pan. Šalies, į kurią importuojama, atsakomoji reakcija gali būti importo muitų įvedimas ar didinimas, t.y. sukuriami barjerai patekti į vidaus rinką. Taip siekiama apginti vidaus gamintojus nuo pigesnio ar konkurencingesnio užsienio produkto. Keičiami muitų tarifai bei kvotos neišvengiamai veikia šalies ekonomiką. Didinant importo tarifus, mažinamas importas, o tai didina vidaus gyventojų gaminamos produkcijos apimtis.

Priešinga protekcionizmui yra laisva prekyba. Laisvoji prekyba yra tada, kai pašalinti ne tik muitai, bet ir visos kitos prekybą ribojančios priemonės, žinomos
barjerų pavadinimu. Laisva prekyba turi savų privalumų; būtent ji gali duoti tam tikros ekonomijos bei naudos iš lyginamojo pranašumo.

Pasaulinėje praktikoje muitai suskirstomi pagal šiuos kriterijus:

1) pagal kilmę – autonomiški, nustatomi vienos valstybės, ir konvenciniai, fiksuojami kelių valstybių tarpusavio prekybos sutartimis;

2) pagal prekių kryptį – importo, eksporto ir tranzito;

3) pagal tikslą – fiskaliniai, siekiantys parūpinti valstybės biudžetui pajamų, ir protekciniai, kurių tikslas – apsaugoti vidaus gamybą nuo užsienio konkurencijos;

4) pagal taikymą – bendriniai, vienodai taikomi prekėms, nepaisant jų šalies gamintojos, ir diferenciniai, taikomi skirtingai įvairioms šalims. Diferenciniai muitai neretai vadinami diskriminaciniais;

5) pagal apmuitinimo pagrindą – specifiniai, pagįrsti įvežamų prekių svoriu, kiekiu, ir vertybiniai, mokami nuo piniginės prekės vertės imant nustatytą procentą;

6) pagal apmuitinimo laiką – nuolatiniai, skirti neribotam laikui, ir laikini, skirti užtikrinti kokios nors šalies gamintojams tam tikru metu norimą kainą.

Manoma, kad muitai keičiasi, todėl juos galima būtų skirstyti į klasikinius, kurie egzistuoja labai seniai, tai muitai pagal įtaką prekybai, pagal ėmimo pobūdį, pagal tarifų tipą, pagal muitų kilmę, pagal skaičiavimo būdą ir t.t.; ir į šiuolaikinius, taikomus pastaraisiais laikotarpiais: tai muitai pagal kitų valstybių politiką ir muitai pagal tarptautines operacijas.

Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Muitai yra netiesioginiai mokesčiai (gyventojų arba vartojimo mokesčiai) ir labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį.

Muitai mokėti Senovės Egipte, Romos imperijoje, Graikijoje, Kinijoje. Jie plačiai buvo taikomi viduramžiais Europoje. Muitais apmokestindavo ne tik per sieną pervežamas prekes, bet ir prekių judėjimą valstybės viduje tarp atskirų grafysčių. Dažniausiai muitines įrengdavo ant tiltų ir taikė šiuos muitų tarifus:

Ų Išvežamas tarifas – muito mokestį ima prekes išvežanti šalis;

Ų Tranzitis tarifas – muito mokestį ima šalis, per kurios teritoriją pervežamos prekės;

Ų Įvežamas tarifas – muito mokestį ima prekes įvežanti šalis.

Kai išsiplėtojo geležinkelių susisiekimas, jau nuo XIX a. pabaigos visi kraštai atsisakė tranzito muitų, nes tai trukdė valstybėms gauti didesnes pajamas. Šiandien kiekviena valstybė siekia kuo didesnio prekių tranzito, nes tai sudaro sąlygas geriau panaudoti geležinkelių pajėgumą ir gauti kraštui daugiau pajamų. Todėl ir mūsų dienomis valstybės tranzito ne tik neapsunkina muitais, bet dažnai skatina jį įvairomis lengvatomis. Siaurai taikyti ir tebetaikomi išvežamų prekių muito mokesčiai. Normaliomis sąlygomis išvežamieji muitai uždedami, kai norima sulaikyti negausią pačiam kraštui reikalingą žaliavą, kai turima pasaulinė kurio nors gamtos turto gamybos monopolija, kai norima priversti pagerinti išvežamųjų prekių kokybę. Uždėti išvežamoms prekėms muitai sumokami užsienio šalių vartotojų. Šiuo atveju svarbu numatyti, kad išvežamų prekių muitai nesumažintų užsienyje pabrangintų prekių vartojimo. Nenormaliomis sąlygomis išvežamieji muitai taikomi karo metais, siekiant apriboti strateginių medžiagų išvežimą, kai krašte didelė inflacija, nes tvirtos valiutos šalys, esant žemoms kainoms, gali “nualinti” krašto rinką, t.y. išpirkti daug prekių ir sudaryti tų prekių trūkumą, dėl kurio kyla visi infliacijos sąlygoti padariniai; prekių brangimas, spekuliacija, socialinės ir politinės suirutės.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1939 žodžiai iš 5902 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.