Nacionalinio produkto pusiausvyra
5 (100%) 1 vote

Nacionalinio produkto pusiausvyra

Įvadas

Šiuolaikiniai valstybių ūkiai (tiesiog vadinami ekonomikomis) gamina labia daug įvairių prekių ir paslaugų. Tai ir mainstays, ir butai, ir medicininis aptarnavimas, ir automobiliai. Vienas iš būdų įvertinti kurią nors ekonominę sistemą – išmatuoti visų jos teikiamų prekių bei paslaugų vertę. Žinoma, įvertinę visuminę gamybos apimtį, dar nesužinosim apie šalies žmonių pragyvenimo lygį. Mat turtingo žmogaus ire laimingo žmogaus sutapatinti negalima. Žmogui būtini ire kiti dalykai: pasitenkinimas savo darbu, bei aplinka, kuri jį supa. Kaip bebūtų, pagamintos produkcijos apimtis – tai vienas iš svarbių ekonomikos sėkmės rodiklų. Šioje temoje aptarsime nacionalinio produkto ir nacionalinio pajamų matavimus, visuminę paklausą ir visuminę pasiūlą, jų kitimo veiksnius, pusiausvyros nacionalinį produktą ir jo kitimą. Visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos modelis naudojamas, siekiant išskirti pagrindines makroekonominės teorijos kryptis ir parodyti jų praktinio pritaikymo ypatybes.

1. Nacionalinio produkto ir nacionalinio pajamų matavimas

1.1.Rinka ir pagamintos produkcijos matavimas

Gaminių įvairovė sąlygoja problemą: kaip reiktų išmatuoti visą nacionalinį produktą. Kaip galima sumuoti, pavyzdžiui, apelsinus ir obuolius? Tai fiziškai skirtingi produktai.

Atsakymą pateikia rinkos kainos. Jei obuoliai perkami po 1 litą už kilogramą, o apelsinai – po 50 centų, tai reiškia, kad kilogramas obuolių yra vertas dviejų kilogramų apelsinų. Pasinaudojant rinkos kainomis, apelsinus bei obuolius galima palyginti ir sumuoti (žr. 1 lentelę). Panašiu būdu galima nustatyti sudėtingos ūkinės sistemos teikiamų produktų bendrąją vertę. Padaugindami produkcijos kiekį iš kainos, gauname vieno kurio nors produkto vertę. Tuo tarpu sumuodami įvairių produktų – drabužių, maisto, automobilių ir t.t. – kainas, galime pinigais įvertinti metinį nacionalinį produktą.

Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikštaprekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (dažniausiai per metus), vertė.[1;90]

1 lentelė. Obuolių ir apelsinų sumavimas, panaudojant rinkos kainas.

(1)

Kiekis

(kilogramais)

Padauginta (2)

Kaina

(už kilogramą)

Lygu (3)

Rinkos vertė

(1)x(2)=(3)

Obuoliai 1000 x 1,00 Lt = 1000 Lt

Apelsinai 4000 x 0,50 Lt = 2000 Lt

Iš viso: 3000 Lt

1.2.Nacionalinis produktas ir nacionalinės pajamos

Nacionalinės pajamos – tai suma pajamų, atitenkančių visiems gamybos veiksniams. Jas sudaro darbo užmokestis, renta, palūkanos ir pelnas.

Kai kuriose šalyse bendras nacionalinis produktas (BNP) skaičiuojamas pagal “pajamų srautų” metodą – tai visuminių pajamų (atlyginimų, palūkanų, rentos, pelno ir kt.) ir amortizacinių atsiskaitymų suma (žr. 2 lentelė).

2 lentelė BNP apskaičiavimo metodų taikymas

BNP apskaičiavimas pagal gamybos apimtis arba “prekių srautų” metodą BNP apskaičiavimas pagal “pajamų srautų” metodą

Namų ūkio išlidos prekėms ir paslaugoms (C)

+

Verslo įmonių investicinės išlaidos (I)

+

Valstybės išlaidos prekėms ir paslaugoms (G)

+

Užsienio prekybos išlaidos (NX)

} =BNP= Darbo užmokestis

+

Dividentai

+

Pelnas

+

Palūkanos

+

Kitos pajamos

BNP įtakos turi kainų lygis, todėl kainų pokyčio įtaka BNP apimčiai įvertinama skaičiuojant realųjį BNP ir nominalųjį BNP.

BNP, apskaičiuotas einamųjų metų (pakitusiomis) kainomis, vadinamas nominaliuoju bendruoju nacionaliniu produktu (BNP), o BNP, apskaičiuotas bazinio laikotarpio nepakitusiomis kainomis, vadinamas realiuoju nacionaliniu produktu (BNPr).[2;8]

BNP kitimo tempai labai priklauso nuo:

• gamybos apimties,

• kainų svyravimo.

Visų prekių kainų kitimo rodiklis vadinamas BNP defliatoriumi.

BNPdefl.1998m. = BNPn1998 m. x 100.

BNPr1992 m.

Defliatorius – bendrojo kainų lygio indeksas, naudojamas realiam bendrajam nacionaliniam produktui apskaičiuoti (3 lentelė).

3 lentelė Lyginamieji infliacijos įvertinimai JAV 1986 – 1990 m.

Metai Defliatorius Vartojimo prekių kainų indeksas

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1989 6,4

3,9

3,8

3,3

2,7

3,1

3,6

3,7

3,7 6,1

3,2

4,3

3,6

1,9

2,9

4,1

4,2

4,3

Skaičiuojant BNP defliatorių kaip pagrindas yra kainų indeksas, tačiau defliatorius nuo kainų indekso skiriasi, kadangi yra platesnis pagal ekonominį turinį, nes BNP defliatorius rodo bendrą kainų pasikeitimą visos ekonomikos mastu, t.y. apima “rinkos krepšelio” kitimą ekonomikoje.

Defliatorius parodo ne tik kai kurių prekių ir paslaugų kainų pokyčius, bet ir investicinių prekių, vyriausybės perkamų prekių ir paslaugų bei pasaulinėje rinkoje pirktų prekių ir paslaugų kainų pokyčius.[2;9]

2. Bendroji paklausa ir bendroji pasiūla. Pusiausvyros nacionalinis produktas

2.1. Bendroji paklausa ir jos struktūra pagrindiniuose makroekonomikos modeliuose. Bendrosios paklausos kreivė

Ekonomikos teorijoje svarbią reikšmę turi visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos sąvokos, atskleidžiančios visų pirkėjų ir visų pardavėjų elgesį ir paslaugų rinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 652 žodžiai iš 2045 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.