Naktinis sargybinis analizė
5 (100%) 1 vote

Naktinis sargybinis analizė

Vytauto Didžiojo Universitetas

Dailės namų darbas

Carl‘o Kronberger‘io kūrinio

“Naktinis sargybinis„ analizė

Darbą atliko:

Dovilė Šukytė PMDI-2, PD040038Kaunas 2005

Šiame darbe pateikiama XIX a. dailininko Carl’o Kronberger’io (1841 – 1921

m.) kūrinio „Naktinis sargybinis“ analizė.

Paveikslas eksponuojamas M. Žilinsko dailės galerijoje 2 aukšto XII salėje.

XII salėje ir fojė eksponuojami praėjusio šimtmečio kūriniai supažindina su

XIX amžiaus europos daile. XIX amžius – sudėtingas laikas. Tai naujų

ekonominių – politinių sistemų ir meninių – statistinių perversmų epocha.

Pirmoji didelė XIX amžiaus srovė – romantizmas.

Šioje salėje eksponuojamas garsaus ankstyvojo vokiečių romantizmo

dailininko K. Blecheno (1789 – 1840 m.) darbas „Pilies kiemas“, kuriame

matomi romantikų megti gotikinių katedrų, griūvėsių motyvai, apgaubti

ilgesingos ir melancholiškos vakaro nuotaikos. Ypatingą dėmėsį romantikų

pasaulėžiūroje užima ir gamta. H. Bendelio (1814 – 1853 m.) – šveicarų

kilmės dailininko, dirbusio Vokietijoje, kūrinys „Peizažas su figūromis“

sukurtas dar naudojantis idealistio peizažo principais, tačiau akivaizdu,

kad autoriui gamta jau įkūnija romantizuotą taikų pasaulį, kurio ilgėtis

ėmė intencivios urbanizacijos išvargintas XIX amžiaus žmogus. Nemažiau

meninkus domino ir žmogaus dvasios sudėtingumas: pastangų gilintis į

žmogaus sielą pavyzdžiai ekspozicijoje – romantiniai italo C. de Paris

(1800 – 1861 m.) ir lenkų dailininko J. K. Kaniewskio (1805 – 1867 m.)

portretai bei vokiečio H. Thoma (1839 – 1924 m.) žanrinė kompozicija. Tuo

tarpu vokiečio Ph. Aronso (1821 – 1902 m.) „Grafienės M. Tiškevičienės

portretas“, rusų dailininko I. Makarovo (1822 – 1897 m.) „Berniukas“

išryškina neretą tandenciją romantinio stiliaus bruožus jungti su saloninės

tapybos stilistika.

Apie 1830 m. Vokietijoje ir Austrijoje susiformavo savitas stilistinis

reiškinys – bydermėjeris, atsigręžęs į kasdienišką paprasto žmogaus

pasaulį. Ankstyvąjį bydermėjerį reprezentuojantys XII salės darbai –

nežinomo vokiečių dailininko „Miesto vaizdas“ ir vengrų kilmės, Austrijoje

kūrusio meninko E. Wirostenko „Pagyvenusios moters portretas“. O štai C.

Bublitzo(1866 – 1933 m.), C. Kronbergerio (1841 – 1921 m.), R. S.

Zimmermanno (1815 – 1893 m.) paveikslų aplinka ir veikėjai jau tipiški

bydermėjeriui – keisti, truputi juokingi personažai, gyveną savo jaukiame

ir nesudėtingame namų interjerų, senų gatvelių pasaulyje. Rusų tapytojo v.

Makovskio (1846 – 1920 m.) ir iš dalies lenko S. Grocholskio (1858 – 1932

m.) darbai demonstruoja šios srovės populiarumą kitose šalyse iki amžiaus

pabaigos, o jo sąsajos su istoriniais stiliais išryškėja įspūdingoje

vokiečių dailininko P. Weimaro (1855 – 1890 m.) drobėje „Pokalbis“ – senųjų

olandų žanrinių scenų pavyzdžiu nutapytas paveikslas žavi savo ramybe,

tapybos kultūra ir poetiška bei momentalia nuotaika.

XIX amžiui būdingas stilistinis eklektizmas nulėmė, kad ir šioje salėje

greta naują meninį mastymą atspindinčių darbų kabo tradiciniai žanro ir

plastikos prasme paveikslai: prancūzų akademisto L. E. Watelet (1780 – 1866

m.), A. Defaux (1826 – 1900 m.) peizažai, vokiečių E. Merten (1847 – ? m.)

ir F. Wagnerio (1819 – 1881 m.) natiurmortai, prancūzo L. G. E. Isabey

(1803 – 1886 m.) ir anglo B. Riviere’os tapybinės kompozicijos.

Toliau eksponuojami realizmo atstovų darbai. Domimasi objaktyvia realybės

fiksacija ir socialinėmis problemomis. Vokiečių C. Moserio (1819 – 1882

m.), F. Grebe’s (1850 – ? m.) pezažai, lenkų dailininko W. Gersono (1831 –

1901 m.), J.Monie (1842 – 1897) ir kitų paveikslai.

Realistinės tendencijos ilgainiui susipynė su naujosiomis XIX amžiaus ir XX

amžiaus srovėmis – impresionizmu, simbolizmu, ekspresionizmu – dramatiškos

nuotaikos C. J. E. Liudwigo (1839 – 1901 m.) „Ežeras kalnuose“.

Su impresionizmu siejamo dailininko J. B. C. Corot (1798 – 1875 m.)

„Pezaže“- perteikiama poetiška gamtos vizija. Taip pat įprasta jį sieti ir

su Borbizono peizažo mokykla. Vieno jo atstovo – J. Dupre (1811 – 1889 m.)

darbas taip pat kabo šioje salėje.[1]Analizuojamas paveikslas priklauso bydermėjeriui. Šis stilius nėra taip

plačiai žinomas kaip pvz. Renesansas, realizmas ar kt. Jis kiatip dar

vadinamas bydermejeriu arba bydermajeriu. Iš pradžių – geraširdžio

miesčionio apibūdinimas. Žodis sudarytas iš dviejų „Fliegende Blatter“

veikėjų pavardžių – Biedermano ir Bummelmaierio; kitados tai buvo

pseudonimas, kuriuo L. Eichrotas ir A. Kussmaulis 1855 – 57 publikavo savo

eilėraščius. XIX a. pab. – XX a. pr. bydermejeriu imta vadinti gyvenimo

stilių, viešpatavusį Vokietijoje ir Austrijoje nuo 1815 Vienos kongreso iki

buražuazinės – demokratinės 1848 revoliucijos. Ši sąvoka veikiau nusako

visuomenės dvasinę
būseną nei dailės stilių. Vienas bydermejerio požymių

yra miesčioniškai jaukus, nors ir kuklus gyvenimo būdas, itin išryškėjantis

buities kultūroje. Pažymėtini nepriekaištingo rankų darbo, gerų medžiagų

baldai, mielas, jaukus interjeras, nevartojimas ornamentų. Impulsų teikė

XVIII a. pab. Anglijos buržuazinis menas.

Svarbu paminėti, kad bydermėjerio stiliaus baldai yra labiau žinomi, nei

paveikslai. Tačiau tapyba taip pat buvo klestanti daugelyje vietų, tokių

kaip Miunchenas, Drezdenas, Berlynas ir Hamburgas. Hamburge yra geriausi ir

svarbiausi šio laikotarpio Hamburgo dailininkų (pvz. Erwin Speckter, Julius

Oldach, Friedrich Nasmann. Christian Morgenstern ir kt.) darbai. Jie

eksponuojami muziejuje, kurio buvęs direktorius Alped Kichtwork daug

prisidėjo prie šių darbų įsigyjimo.

Tapyboje tapo įprasta kopijuoti gamtą. Pezažai nors ir nuotaikingi ir

jasumingi, tačiau nelabai ir smulkūs tisklūs. Portretuose vyrauja

buržuazinis realizmas. Populiaru vaizduoti ramų šeimos gyvenimą vykstantį

namų svetainėse, kurios buvo tarsi prieglobstis nuo skaudaus realizmo.

Bydermėjerio laikotarpiu bene labiausiai būdinga žanrinė tapyba.

Bydermėjeris neaplenkė ir muzikos. Šiuo laikotarpiu kūrė tokie muzikos

grandai kaip Bethovenas ir Šubertas.

Stiliaus pabaiga laikoma 1848 m. įvykęs Pramonės perversmas, kad žmonės

įgyjo daugiau laisvių ir jų gyvenimas nebebuvo toks uždaras. Prasidėjo

romantizmo laikotarpis, atnešęs didelias permainas.Paveikslas „Naktinis sargas“ priklauso vaizduojamosios dailės šakai. Tai

molbertinės tapybos, buitinio žanro kūrinys, nutapytas aliejiniais dažais

ant medžio lentos. Vertikaliai pailginto formato paveikslas įrėmintas

rusvai auksinio atspalvio rėmuose, kurie yra gana platūs ir papuošti gražia

apdaila.Kūrinyje vaiazduojamas vyresnio amžiaus kareivis, iš pavadinimo galima

suprasti, kad jis atliekasargybinio pareigas. Jis vilki uniformą: žalią

švarką su raudonais apavais ir pilkai žalsvas kelnes. Taip pat dėvi kepurę.Sargybinis, regis, gerai atlieka savo pareigą, net seka tai, kas vyksta

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 992 žodžiai iš 1963 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.