Vytauto Didžiojo Universitetas
Dailės namų darbas
Carl‘o Kronberger‘io kūrinio
“Naktinis sargybinis„ analizė
Darbą atliko:
Dovilė Šukytė PMDI-2, PD040038Kaunas 2005
Šiame darbe pateikiama XIX a. dailininko Carl’o Kronberger’io (1841 – 1921
m.) kūrinio „Naktinis sargybinis“ analizė.
Paveikslas eksponuojamas M. Žilinsko dailės galerijoje 2 aukšto XII salėje.
XII salėje ir fojė eksponuojami praėjusio šimtmečio kūriniai supažindina su
XIX amžiaus europos daile. XIX amžius – sudėtingas laikas. Tai naujų
ekonominių – politinių sistemų ir meninių – statistinių perversmų epocha.
Pirmoji didelė XIX amžiaus srovė – romantizmas.
Šioje salėje eksponuojamas garsaus ankstyvojo vokiečių romantizmo
dailininko K. Blecheno (1789 – 1840 m.) darbas „Pilies kiemas“, kuriame
matomi romantikų megti gotikinių katedrų, griūvėsių motyvai, apgaubti
ilgesingos ir melancholiškos vakaro nuotaikos. Ypatingą dėmėsį romantikų
pasaulėžiūroje užima ir gamta. H. Bendelio (1814 – 1853 m.) – šveicarų
kilmės dailininko, dirbusio Vokietijoje, kūrinys „Peizažas su figūromis“
sukurtas dar naudojantis idealistio peizažo principais, tačiau akivaizdu,
kad autoriui gamta jau įkūnija romantizuotą taikų pasaulį, kurio ilgėtis
ėmė intencivios urbanizacijos išvargintas XIX amžiaus žmogus. Nemažiau
meninkus domino ir žmogaus dvasios sudėtingumas: pastangų gilintis į
žmogaus sielą pavyzdžiai ekspozicijoje – romantiniai italo C. de Paris
(1800 – 1861 m.) ir lenkų dailininko J. K. Kaniewskio (1805 – 1867 m.)
portretai bei vokiečio H. Thoma (1839 – 1924 m.) žanrinė kompozicija. Tuo
tarpu vokiečio Ph. Aronso (1821 – 1902 m.) „Grafienės M. Tiškevičienės
portretas“, rusų dailininko I. Makarovo (1822 – 1897 m.) „Berniukas“
išryškina neretą tandenciją romantinio stiliaus bruožus jungti su saloninės
tapybos stilistika.
Apie 1830 m. Vokietijoje ir Austrijoje susiformavo savitas stilistinis
reiškinys – bydermėjeris, atsigręžęs į kasdienišką paprasto žmogaus
pasaulį. Ankstyvąjį bydermėjerį reprezentuojantys XII salės darbai –
nežinomo vokiečių dailininko „Miesto vaizdas“ ir vengrų kilmės, Austrijoje
kūrusio meninko E. Wirostenko „Pagyvenusios moters portretas“. O štai C.
Bublitzo(1866 – 1933 m.), C. Kronbergerio (1841 – 1921 m.), R. S.
Zimmermanno (1815 – 1893 m.) paveikslų aplinka ir veikėjai jau tipiški
bydermėjeriui – keisti, truputi juokingi personažai, gyveną savo jaukiame
ir nesudėtingame namų interjerų, senų gatvelių pasaulyje. Rusų tapytojo v.
Makovskio (1846 – 1920 m.) ir iš dalies lenko S. Grocholskio (1858 – 1932
m.) darbai demonstruoja šios srovės populiarumą kitose šalyse iki amžiaus
pabaigos, o jo sąsajos su istoriniais stiliais išryškėja įspūdingoje
vokiečių dailininko P. Weimaro (1855 – 1890 m.) drobėje „Pokalbis“ – senųjų
olandų žanrinių scenų pavyzdžiu nutapytas paveikslas žavi savo ramybe,
tapybos kultūra ir poetiška bei momentalia nuotaika.
XIX amžiui būdingas stilistinis eklektizmas nulėmė, kad ir šioje salėje
greta naują meninį mastymą atspindinčių darbų kabo tradiciniai žanro ir
plastikos prasme paveikslai: prancūzų akademisto L. E. Watelet (1780 – 1866
m.), A. Defaux (1826 – 1900 m.) peizažai, vokiečių E. Merten (1847 – ? m.)
ir F. Wagnerio (1819 – 1881 m.) natiurmortai, prancūzo L. G. E. Isabey
(1803 – 1886 m.) ir anglo B. Riviere’os tapybinės kompozicijos.
Toliau eksponuojami realizmo atstovų darbai. Domimasi objaktyvia realybės
fiksacija ir socialinėmis problemomis. Vokiečių C. Moserio (1819 – 1882
m.), F. Grebe’s (1850 – ? m.) pezažai, lenkų dailininko W. Gersono (1831 –
1901 m.), J.Monie (1842 – 1897) ir kitų paveikslai.
Realistinės tendencijos ilgainiui susipynė su naujosiomis XIX amžiaus ir XX
amžiaus srovėmis – impresionizmu, simbolizmu, ekspresionizmu – dramatiškos
nuotaikos C. J. E. Liudwigo (1839 – 1901 m.) „Ežeras kalnuose“.
Su impresionizmu siejamo dailininko J. B. C. Corot (1798 – 1875 m.)
„Pezaže“- perteikiama poetiška gamtos vizija. Taip pat įprasta jį sieti ir
su Borbizono peizažo mokykla. Vieno jo atstovo – J. Dupre (1811 – 1889 m.)
darbas taip pat kabo šioje salėje.[1]Analizuojamas paveikslas priklauso bydermėjeriui. Šis stilius nėra taip
plačiai žinomas kaip pvz. Renesansas, realizmas ar kt. Jis kiatip dar
vadinamas bydermejeriu arba bydermajeriu. Iš pradžių – geraširdžio
miesčionio apibūdinimas. Žodis sudarytas iš dviejų „Fliegende Blatter“
veikėjų pavardžių – Biedermano ir Bummelmaierio; kitados tai buvo
pseudonimas, kuriuo L. Eichrotas ir A. Kussmaulis 1855 – 57 publikavo savo
eilėraščius. XIX a. pab. – XX a. pr. bydermejeriu imta vadinti gyvenimo
stilių, viešpatavusį Vokietijoje ir Austrijoje nuo 1815 Vienos kongreso iki
buražuazinės – demokratinės 1848 revoliucijos. Ši sąvoka veikiau nusako
visuomenės dvasinę
būseną nei dailės stilių. Vienas bydermejerio požymių
yra miesčioniškai jaukus, nors ir kuklus gyvenimo būdas, itin išryškėjantis
buities kultūroje. Pažymėtini nepriekaištingo rankų darbo, gerų medžiagų
baldai, mielas, jaukus interjeras, nevartojimas ornamentų. Impulsų teikė
XVIII a. pab. Anglijos buržuazinis menas.
Svarbu paminėti, kad bydermėjerio stiliaus baldai yra labiau žinomi, nei
paveikslai. Tačiau tapyba taip pat buvo klestanti daugelyje vietų, tokių
kaip Miunchenas, Drezdenas, Berlynas ir Hamburgas. Hamburge yra geriausi ir
svarbiausi šio laikotarpio Hamburgo dailininkų (pvz. Erwin Speckter, Julius
Oldach, Friedrich Nasmann. Christian Morgenstern ir kt.) darbai. Jie
eksponuojami muziejuje, kurio buvęs direktorius Alped Kichtwork daug
prisidėjo prie šių darbų įsigyjimo.
Tapyboje tapo įprasta kopijuoti gamtą. Pezažai nors ir nuotaikingi ir
jasumingi, tačiau nelabai ir smulkūs tisklūs. Portretuose vyrauja
buržuazinis realizmas. Populiaru vaizduoti ramų šeimos gyvenimą vykstantį
namų svetainėse, kurios buvo tarsi prieglobstis nuo skaudaus realizmo.
Bydermėjerio laikotarpiu bene labiausiai būdinga žanrinė tapyba.
Bydermėjeris neaplenkė ir muzikos. Šiuo laikotarpiu kūrė tokie muzikos
grandai kaip Bethovenas ir Šubertas.
Stiliaus pabaiga laikoma 1848 m. įvykęs Pramonės perversmas, kad žmonės
įgyjo daugiau laisvių ir jų gyvenimas nebebuvo toks uždaras. Prasidėjo
romantizmo laikotarpis, atnešęs didelias permainas.Paveikslas „Naktinis sargas“ priklauso vaizduojamosios dailės šakai. Tai
molbertinės tapybos, buitinio žanro kūrinys, nutapytas aliejiniais dažais
ant medžio lentos. Vertikaliai pailginto formato paveikslas įrėmintas
rusvai auksinio atspalvio rėmuose, kurie yra gana platūs ir papuošti gražia
apdaila.Kūrinyje vaiazduojamas vyresnio amžiaus kareivis, iš pavadinimo galima
suprasti, kad jis atliekasargybinio pareigas. Jis vilki uniformą: žalią
švarką su raudonais apavais ir pilkai žalsvas kelnes. Taip pat dėvi kepurę.Sargybinis, regis, gerai atlieka savo pareigą, net seka tai, kas vyksta