Namas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Namas dokumentas

1121

ANTIKA

(VIIIa. pr. Kr.- V po Kr.)

1. Tuo metu atsiranda pirmoji literatūra. Pirmieji kūriniai – Homero „Iliada” ir „Odisėja”.(Manė, kad literatūra yra didinga)

2. GRAIKŲ ĮSIVAIZDUOJAMAS PASAULIS

Iš pradžių buvo chaosas. Iš jo atsirado dangus „Uranas” ir žemė „Gaja”. Jie pradėjo gimdyti dievus, kurie buvo baisūs, gremėzdiški, ir juos nutrenkė į požemius, kad nemaišytų pasaulyje.

Dangus (valdo Dzeusas)

Žemė (valdo Dzeusas)

Vandenys (valdo Poseidonas)

Požeminis pasaulis (Tartaras) (valdo Hadas)

Urano sūnus Chromas (laikas) sukyla prieš Uraną ir veda jo dukterį Rėją. Atsiranda laikas. Gimė 5 vaikai. Chromas surydavo savo vaikus, nes bijojo, kad jie atims iš jo valdžią. Gimė Dzeusas(labai gražus vaikelis), todėl motina jo pagailėjo ir vietoj vaikelio Chromui praryti nunešė akmenį. Dzeusas augo Elzės saloj, o kai užaugo, sukilo prieš savo tėvą, nužudė jį bei savo seseris ir brolius. Dzeusas tapo valdovu. Vedė Herą. Valdovas buvo neištikimas savo žmonai, ir ši norėjo jį nubausti, tačiau Dzeusas pakabino Herą tarp dangaus ir žemės ir žaibais išplakė. Nuo to laiko Hera klauso savo vyro ir jam nebepriekaištauja.

· Kiekvienas dievas turi savo sferą, pvz.: Artemidė – medžioklės, ugnies deivė; Apolonas – menų ir t.t. (Viskas yra griežtai suskirstyta)

· Dievai yra žemiški – turintys žmogiškų ydų, tokių kaip kerštas, pavydas ir t.t.

· Graikų žmogus turėjo nuolat su kiekvienu dievu kontaktuoti.

· Mitai –pasakojimai apie dievus, jų gyvenimą, elgseną ir t.t. („Trojos karo mitas”, „Edipo mitas”, „Argonautų mitas” …)

„ Prometėjo žygis” – pasiaukojantis darbas, žinant, kad viskas baigsis baisiai; pasiaukojantis darbas dėl kitų, nereikalaujant atlygio.

„Tantalo kančios’ – nežmoniškos moralinės kančios.

„ Prokrusto lova” – visų sulyginimas (visi turi būti vienodi).

„Trojos arklys” – masalas, apgaulė, įvykdoma suviliojant kokiu nors daiktu.

„Edipo kompleksas” – motinos begalinė meilė savo sūnui.

„Sizifo darbas” – beprasmis, bergždžias darbas; tai absurdas (absurdo aiškinti nereikia, dėl jo nesiginčijama).

3. Atstovai:

· Homeras,

· Sofoklis,

· Ovidijus.

ŠVENTASIS RAŠTAS

1. Šventasis raštas – tai religinė knyga, kurioje sutelktos moralinės tiesos, atskleidžiamos žmogaus vertybės. Tai svarbu visai žmonijai.

2. Šv. r. temos:

· Dievo esmė.

· Pasaulio sutvėrimas.

· Žmogaus santykis su Dievu.

· Žmogaus nuopuolis ir nuodėmių išpirkimas.

· Žmogaus siela ir amžinas gyvenimas.

3. Nurodo žmonių santykį:

· Gailestingumas

· Meilė ir t.t.

4. Šv. raštą sudaro dvi dalys:

I – Senasis testamentas (46 knygos), parašytas prieš Kristaus gimimą.

II – Naujasis testamentas (27 knygos), parašytas apaštalų ir jų mokinių.

SENASIS TESTAMENTAS (PRADŽIOS KNYGA)

Senajame testamente kalbama apie:

I. Pasaulio sutverimą, pirmuosius tėvus.

Pirmieji tėvai buvo Ieva ir Adomas. Kai abu suvalgė uždraustą vaisių, pamatė vienas kito skirtumus, pajuto trauką. Jie tapo nebetyri.

II. Pirmuosius vaikus.

Ievos ir Adomo vaikai buvo Kainas ir Abelis.

Abelis Dievui aukojo ėriuką, o Kainas – vaisius. Dievas priėmė Abelio auką, o Kaino ne, tad Kainas nužudė savo brolį kaip auką, bet Dievas to nepriėmė. Žudymas žudymui yra nelygus.

Taip pasauly įvyko pirmoji žmogžudystė ir brolžudystė.

III. Pasaulinį tvaną.

Dievo pamiršimas – moralinių vertybių atsisakymas, todėl buvo tvanas. Deja, žmogus nepasimoko, nes jis yra silpnas, todėl daro klaidas.

Nojaus arka – daiktas, kuris gali išgelbėti.

IV. Babelio bokštą.

Statydami Babelio bokštą, žmonės sukilo prieš Dievą. Kad žmonės negalėtų toliau maištauti, Dievas kiekvienai tautai paskyrė atskirą kalbą.

Dievas pasirinko žydų tautą. Jeigu žmogui yra skiriama kančia, vadinasi jis yra bandomas, stebimas. Žydams teko daug įvairių išbandymų. Šią tautą išgelbėjo Mozė – jis vedė žydus į pažadėtąją žemę. Kelionė truko 40 metų. Per šį laikmetį pasikeičia karta, pasilieka tik patys tvirčiausi ir ištikimiausi.

NAUJASIS TESTAMENTAS

(Apie Jėzaus gyvenimą)

N. T. sudaro:

I. Keturios evangelijos pagal:

· Matą,

· Luką,

· Morkų,

· Joną.

Evangelija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia geroji naujiena.

Geroji naujiena – Kristaus žodžių ir darbų atpasakojimas. Išryškinama Kristaus:

· Dieviška kilmė,

· Dieviška asmenybė.

II. Apaštalų darbai.

Apaštalų darbuose aprašomas:

· Evangelijos išplitimas pasaulyje,

· Supažindinama su kultūra, papročiais ir t.t.

III. Apaštalų laiškai.

Daugiausiai Pauliaus.

· Atskleidžia ankstyvosios bažnyčios mokymą,

· Tikėjimo tiesos

· Parodoma nepaprasta Pauliaus asmenybė.

IV. Apreiškimas Jonui.

Apreiškime kalbama apie:

· Bažnyčios ateitį,

· Tikėjimo ateitį,

· Pasaulio ateitį, pasaulio pabaigą.

· Babelio bokštas – ėjimas pas Dievą.

· Saliamonas – išminties simbolis.

· 40 matų – laikotarpis, kai pasikeičia mąstymas, karta.

· Sūnus palaidūnas – išklydęs ir sugrįžęs (žmogus klysta, nes yra silpnas. Blogiausia – nesuprasti klaidos, neatsikelti, o jei atsikėlei, tau bus atleista. Dievas baudžia tą, kuris nesigaili.)

· Ėjimas per Nezareto ežerą –
besąlygiškas tikėjimas savimi, Apvaizda.

S. T. parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis.

N. T. parašytas graikų kalba.

S. T. buvo išverstas į graikų kalbą, o viduramžiais – į lotynų. Lotynų vertimą perėmė daugelis bažnyčių.

XIV – XV a. Pradėta versti į kitas kalbas.

VIDURAMŽIAI

(V a. pab. – XIV a.)

1. Jei Antikos laikotarpiu vyravo kūno ir sielos harmonija, tai dabar visas dėmesys skiriamas sielai, žmogaus vidui.

2. Propaguojamas asketizmas (kūniškų malonumų, patogumų atsisakymas).

3. Akcentuojamas pamaldumas.

Atsiranda polinkis į mistiką. Manoma, kad viskas yra Dievo valioje.

4. Manoma, kad kūnas priklauso velniui, o siela – Dievui.

5. Statiniai, paminklai didingi; literatūroje daug alegorijų, fantastinių elementų.

6. Paprasti žmonės literatūroje nevaizduojami.

Vaizduojamas:

· Šventųjų

· Didvyrių

· Riterių gyvenimas.

Suklesti herojinis epas:

· Rolando giesmė

· Riteriniai romanai ir t.t.

7. Paskutinysis viduramžių poetas – Dantė.

RENESANSAS

(XIV a. pr. – XVII pab.)

1. Pirmasis renesanso poetas – Dantė.

2. Žodis renesansas reiškia atgimimas.

3. Uždegama žalia šviesa kūnui.

4. Ryškus meno ir mokslo pakylimas (pastatytas Vilniaus universitetas, pilys, Daukša, Mažvydas, Servantesas, Šekspyras su savo dramomis ir sonetais, Bokačas su savo „Dekameronu”).

5. Atsiranda humanistinė pasaulėžiūra.

6. Žmogus tampa vertybe.

7. Atsisakoma asketizmo, misticizmo.

8. Literatūriniu objektu tampa bet koks žmogus (Don Kichotas, Sanča Panča ir t.t.).

9. Labai svarbus žmogaus ir laiko santykis (bandoma ieškoti jaunystės eleksyro, sustabdyti laiką (alchemija), ieškoma absoliuto).

10. Renesanso žmogus – universali asmenybė (Leonardas Da Vinči – tapytojas, atradėjas, anatomikas, architektas ir t.t.).

11. Didelis dėmesys skiriamas gamtai.

12. Be dvasinių, atsiranda ir žemiški poreikiai.

13. Primena antiką.

14. Atstovai:

· Dantė,

· Servantesas,

· Šekspyras,

· Bokalas,

· Daukša,

· Mažvydas.

BAROKAS

(XVI a. – XVIII a.)

1. žodis barokas reiškia įmantrus, keistas.

2. Tai permainų laikotarpis (nyksta senojo mąstymo stereotipai, keičiasi pasaulis, o su juo ir mąstyseną). Tai nulemia atradimai (atrasta Amerika ir t.t.).

Iš esmės pasikeičia pasaulis. Žmogus turi pradėti galvoti visai kitaip, nes jis keičiasi ir kuria visai kitokį meną.

3. Keičiasi meno tikslas. Kita meno koncepcija. Menas turi būti subtilus, skoningas, skirtas žmonėms, norintiems skoningesnio meno, patenkinantis subtilių žmonių poreikius.

Tačiau meno supratimui reikia išprusimo, skonio ugdymo ir pripratimo nuolat jį ugdyti. Atsiranda žmonių, turinčių skonį.

4. Menas jau turės kategorijas.

5. Suklesti teatras.

6. Pagrindinis leitmotyvas:

· Gyvenimas yra trapus, laikinas.

· Pasaulyje nieko pastovaus nėra, viskas kinta.

7. Literatūra tampa puošni, parašyta sudėtinga forma.

· Gilinamasi į žmogaus jausmus, protą ir į kūną,į pokyčius kūne. Gilinamasi į viską kartu.

· Labai daug alegorijų, fantastinių elementų.

· Daug erotikos.

· Vaizduojamos priešingybės.

· Atsiranda komiški dalykai.

· Atsiranda tragikomiški dalykai (žmogus pamato gyvenimą įvairesnį).

8. Mene:

· Derinami įmantrumai (priešingi).

· Atsiranda estetizmas (grožio ieškojimas).

· Atsiranda simboliškumo užuomazgos.

· Atsiranda natūralizmas.

· Menai jungiasi.

9. Pagrindinis užsienio rašytojas – Kalderonas.

ŠVIEČIAMASIS (PROTO) AMŽIUS

(Visas XVIII a. / Lietuvoje XVIII –XIX a.)

1. Žmonės tikėjo mokslo ir proto galia.

2. Švietėjai manė, kad švietimas gali išgelbėti visuomenę ir pasaulį.

3. Manyta, kad visi žmonės yra geri (priklausomai nuo šeimos, kurioj auga), tačiau žmogų sugadina visuomenė, todėl ji turi būti vienalytė (neturi būti kilmingųjų ir vargšų).

4. Išdrįstama kritikuoti religiją.

5. Manyta, kad žmogus gimsta laisvas (, nes žmogus yra gamtos dalis), todėl buvo siekiama vaizduoti laisvą, nesuvaržytą žmogų.

6. Smerkiamas nepakantumas kitiems, nes švietėjas turi būti tolerantiškas.

7. Skelbiama įsitikinimų ir sąžinės laisvė.

8. Literatūroje vyrauja pamokantys siužetai.

9. Tai publicistikos amžius (kelionių aprašymai).

10. Rašytojai:

· Getė („Faustas”)

· Danielis Defo („Robinzonas Kruzas”)

· Kristijonas Donelaitis („Metai”).

ROMANTIZMAS

(Vakarų Europoje XVIII a. pab. –XX a. pr. Lietuvoje – XIX a. pab.)

1. Atmetama realybė. Ji vaizduojama tokia, kokią žmogus nori matyti.

2. Vaizduojama išskirtinė asmenybė su asmeniniais troškimais bei siekiais.

3. Naudojama tautosaka.

4. Atsiranda labai daug kūrinių, turinčių istorinius siužetus. Populiarus ir istorinis žanras.

5. Užsienio rašytojai:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1425 žodžiai iš 2848 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.