Namų ūkio statistika ir ekonometrija
5 (100%) 1 vote

Namų ūkio statistika ir ekonometrija

1. Ką tiria ūkio statistika?

Ūkio statistika tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę.

2. Ūkio statistika pateikia

– pateikia matų sistemą konkretiems reiškiniams ir procesams apibūdinti kompleksiniais ūkinių reiškinių analizės būdais;

– pateikia statistinių tyrimų atlikimo metodiką;

– supažindina su statistinių metodų ir ekonometrinių modelių taikymo ūkiniams procesams analizuoti metodiką.

3. Kokie sėkmingo statistikos taikymo etapai?

Sėkmingo statistikos taikymo etapai:

– uždavinio teorinė analizė ir performulavimas statistinėmis kategorijomis;

– tyrimo atlikimas ir vertinimas;

– rezultatų interpretavimas.

4.Kokie gali būti statistiniai duomenys?

Statistiniai duomenys gali būti:

– amžius;

– lytis;

– gyvenama vieta;

– pajamos ir t.t.

Priklauso nuo to ką norime žinoti.

5.Kokie metodai būdingi tik statistikai?

Tik statistikai būdingi metodai:

– statistinis identifikavimas;

– statistinis klasifikavimas;

– faktorinė indeksinė analizė;

– įvairių formų statistinis balansavimas ir makroekonominiai skaičiavimai;

– ekonometrinė analizė ir prognozavimas.

6. Statistinis klasifikavimas ir grupavimas- tai sutvarkytas, viduje neprieštaringas tiriamosios ūkinės visumos elementų skirstymas į grupes. Klasifikavimas ir grupavimas skirtas konkrečios procesų struktūros tyrimui.

7. Statistinis identifikavimas – tai suformulavimas tokių statistinių apibrėžimų, kurie leidžia nustatyti tiriamą masinį reiškinį. Tirdama masinius ūkinius reiškinius, ūkio statistika vartoja makro ir mikroekonomines teorijos, vadybos, marketingo, finansų mokslų sąvokas. Ūkio statistika tas sąvokas sukonkretina, detalizuoja, pritaiko konkretiems reiškiniams empiriškai aprašyti ir nagrinėti. Identifikuotos teorinės sąvokos virsta rodikliais.

8. Kam reikalinga faktorinė-indeksinė analizė?

Faktorinė-indeksinė analizė – tai rezultatų rodiklių pokyčių tyrimas, nustatantis konkrečių veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.

9. Kam naudojama ekonometrinė analizė?

Ekonometrinė analizė naudojama ūkinių reiškinių praeities analizei.

10. Ką duoda prognozavimas?

Prognozė panaudojama ateities prognozavimui, įstatymų kūrimui ir t.t.

11. Ką numato statistikos įstatymas?

Statistikos įstatymas nustato statistikos valstybėje organizavimą, tikslus, duomenų gavimo būdus, formas bei prievoles, naudojimo sąlygas, atsakomybę už duomenų pateikimo ir naudojimo tvarkos pažeidimus.

12. Kas gali ruošti oficialiąją statistiką?

Oficialiąją statistiką gali ruošti valstybinės įstaigos.

13. Statistinę informaciją gali rengti valstybinės ir nevalstybinės įstaigos. Lietuvoje – Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Statistinę informaciją taip pat gali rinkti, analizuoti ir skelbti ministerijos, bendrijos, partijos ir kt. privačios struktūros.

14. Ką atlieka statistikos tarnybos?

Statistikos tarnybos tvarko įvairių lygių valstybės statistiką, t.y.:

– renka;

– apibendrina

– analizuoja ir skelbia duomenis apie gyventojus, aplinkos apsaugą, juridinių bei fizinių asmenų gamybinę, komercinę ir finansinę veiklą.

15. Kokie pagrindiniai valstybės statistikos organizavimo principai?

– centralizuota statistikos sistema;

– regioninis statistikos decentralizavimas;

– neutralumo principas;

– mokslinio savarankiškumo principas;

– legalizavimo principas ir informacijos pateikimo prievolė;

– konfidencialumo principas.

16. Ką garantuoja centralizuota statistikos sistema?

Centralizuota statistikos sistema garantuoja metodologinį vientisumą, kuris yra būtinas atliekant makroekonominius skaičiavimus.

17. Ką rodo neutralumo principas?

Neutralumo principas rodo:

– valstybės statistika neturi atsižvelgti ar kitaip vienašališkai reaguoti į partijų, visuomenės sluoksnių, seimo ar vyriausybės interesus;

– statistika turi būti pagrįsta statistikos įstatyme numatytais principais;

– statistika turi atvaizduoti tikrovę, kokia ji yra;

– neutralumas yra duomenų objektyvumo sąlyga.

18. Ką reiškia valstybės statistikos mokslinio savarankiškumo principas?

Jis reiškia, kad valstybės statistikai niekas negali primesti rodyklių bei įvairių indikatorių skaičiavimo metodų ir metodikų, nuo kurių priklauso rodyklių reikšmės, jų interpretavimas. Valstybės statistika turi būti aprobuota statistikos taryboje, kuri yra neutrali ir kurioje yra specialistai – ekspertai, atstovaujantys svarbiausioms valstybės gyvenimo sritims, valdymui, ūkio struktūroms, mokslui, visuomeniniams judėjimams.

19. Kas reglamentuoja privalomą informaciją?

Privalomą informaciją reglamentuoja statistikos įstatymai ir vyriausybės potvarkiai.

20. Ką reiškia vardinių duomenų konfidencialumas?

Vardinių duomenų konfidencialumas garantuoja duomenų objektyvumą.

21. Kokios yra valstybinės statistikos funkcijos?

– pažintinė

– valdymo

– viešumo ir kt.

22. Ką reiškia pažintinė statistikos funkcija?

Tai statistinis tyrimo principas, kuris padeda atskleisti ir nustatyti:

– reiškinių santykius;

– dėsningumus;

– kitimo tendencijas tada, kai kiti metodai nepajėgūs to padaryti.

Statistika apibendrintai gali pasakyti, kas vyksta valstybėje, kokie yra susiklostę santykiai, proporcijos bei ryšiai ir kaip jie kinta. Visą tai sudaro prognozių skaičiavimų, reikalingų valdymo sprendimams priimti
bazę.

23. Kas lemia valdymo funkciją?

Šią funkciją lemia statistinės informacijos poreikis vyriausybės ministerijų sprendimams priimti, įstatymų leidybai statistinės, valstybės ekonominės, socialinės bei demografinės būklės.

24. Ką reiškia viešumo funkcija?

Ši funkcija parodo, kad valstybėje turi būti sudarytos sąlygos kiekvienam šalies piliečiui susipažinti su ekonomine ir socialine raida. Demokratinėje visuomenėje, kurioje statistika yra labiausiai nepriklausoma, sudarytos informacinės prielaidos valstybės institucijų veiklai vertinti. Valstybės statistinė sistema sudaro tokias sąlygas periodiškai publikuodama statistinius duomenis apie visas svarbiausias valstybės gyvenimo sritis.

25. Kokie pagrindiniai valstybės statistikos uždaviniai?

– statistines informacijos metodinis bei techninis rengimas bei skelbimas teikiant šalies ir tarptautinių organizacijų poreikius.

– duomenų rinkimas, kaupiant įmonių, namų ūkių, gyventojų adresų duomenis, kurie numatyti statistikos bei kituose įstatymuose.

– statistikos organizavimas šalies valdymo organų užsakymu.

– kitų šalių bei tarptautinių bendrijų statistinės informacijos kaupimas bei skelbimas.

– makroekonominiai skaičiavimai.

– bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis bei institutais rengiant statistinę, bei teisinę bazę.

– duomenų banko automatizuotos informacijos sistemos dalies kūrimas ir palaikymas.

– valstybės įstaigų konsultavimas statistikos klausimais.

– tyrimų organizavimas, taikant imčių metodus, būsimi stebėjimo vieneto informavimas apie dalyvavimą statistinio stebėjimo procese, tyrimo tikslus, jų teises ir pareigas.

26. Kam reikalinga statistinių duomenų apsauga?

Duomenų apsauga reikalinga tam, kad statistika išlaikytų gyventojų pasitikėjimą, garantuotų duomenų tikslumą. Informacija valdymo poreikiams ir viešumo funkcija statistikoje turi būti derinama su asmens laisvės teisių bei komercinės veiklos paslapties saugojimu. Todėl visomis prieinamomis priemonėmis (teisinėmis, ekonominėmis, techninėmis bei organizacinėmis) riekia garantuoti, kad asmenų, įmonių, bendrovių ir kitų objektų stebėjimo duomenys, sukaupti statistikos tarnybos, netaptų kokia nors „paieškos“ sistema, „pramoninio, techninio bei finansinio šnipinėjimo arena“ ar paprasčiausio smalsumo objektu. Reikia taikyti visas įmanomas priemones, kad nebūtų naudojama statistinė individuali informacija.

27. Kas garantuoja statistinių duomenų apsaugą?

Duomenų apsaugą teisinėje valstybėje garantuoja detalūs duomenų apsaugos įstatymai.

28. Kokios tarptautinės statistikos organizacijos?

– EUROSTAT (Europos bendrijos statistikos tarnyba, Liuksemburgas);

– JT statistikos tarnyba (Niujorkas);

– OECD (Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Paryžius);

– JT Europos ekonomikos komisija (Ženeva);

– EUROAPARATAS (Strasbūras);

– UNESKO (Paryžius) ir kt.

29. Statistinės informacijos šaltiniai?

Statistinės informacijos šaltinius galima nagrinėti 2 aspektais: informacijos rengėjo ir vartotojo. Statistikos tarnybos yra statistinės informacijos rengėjos ir naudoja įvairius informacijos šaltinius. Vartotojas gali naudoti statistikos tarnybų, tarptautinių organizacijų parengtą informaciją: metraščius, internetą, biuletenius. Statistinė informacija skirstoma:

-bendrosios publikacijos;

– specializuoti leidiniai;

– apžvalgos;

– užsienio šalių statistikos leidiniai.

30. Ką charakterizuoja nacionalinių sąskaitų sistema?

Ji charakterizuoja pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą, turtą.

31. Ką apima nacionalinių sąskaitų sistema?

Ji apima sąskaitas ir balansus. Sąskaitos skirstomos į einamąsias ir kaupimo.

32. Kokios sąskaitos sudaromos?

Sąskaitos gali būti prekių ir paslaugų. Einamosios sąskaitos: gamybos, pajamų formavimo, pirminių pajamų paskirstymo, antrino pajamų paskirstymo, koreguotų pajamų paskirstymo, disponuojamų pakoreguotų pajamų panaudojimo. Kaupimo sąskaitos: kapitalo, finansinė, kitų aktyvų pokyčių, nuvertėjimo.

33. Kas yra produkcija?

Produkcija – tai gamybos metu sukurtų prekių ir paslaugų verčių suma. Produkcija – tai rinkos ir ne rinkos prekės ir paslaugos. Ji parodo prekių ir paslaugų bazinę vertę, kuri yra rezidencinių institucinių vienetų veiklos rezultatas per tam tikrą laikotarpį. Rinkos produkcija – tai prekės ir paslaugos, kurios turi paklausą ir yra parduodamos rinkoje. Ne rinkos produkcija – tai prekės ir paslaugos, kurios gaminamos asmeniniam vartojimui arba nemokamai perduoti kitiems instituciniams vienetams individualiai arba kolektyviai.

34. Kam lygi bendroji pridėtinė vertė?

Bendroji pridėtinė vertė – bendrasis vidaus produktas (BVP). Ši vertė lygi iš produkcijos vertės atėmus tarpinį vartojimą. BVP- apibendrinantis dydis, nusakantis rezidentinių vienetų sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pagal kiekvieną ekonominę veiklą suma plius grynieji mokesčiai gaminiams ir importo mokesčiai. Taip pat tai yra gyventojų piniginių pajamų ir įmonių ekonominės veiklos pajamų suma (samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas, ūkinių subjektų bei verslininkų uždirbtas pelnas ar mišrios pajamos).

35. Kaip skirstomas turtas (aktyvai)?

Turtas – nefinansinis ir finansinis. Nefinansinis – sukurtas ir nesukurtas. Sukurtas
ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikis – materialus (gyvenamieji pastatai, kt. pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, kultivuojami biologiniai ištekliai, gyvuliai, paukščiai, žuvys, bičių šeimos, daugiamečiai sodiniai.) ir nematerialus (mineralų tyrinėjimas, kompiuterių programinis aprūpinimas, pramogų, literatūros, vaidybos kūriniai, kt. nematerialus sukurta turtas.). Trumpalaikis (žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, kt. prekės skirtos perparduoti.). Nesukurtas – vertybės (nepiniginis auksas, kiti brangieji metalai ir akmenys, antikvariniai ir kito meno kūriniai, kitos vertybės), materialus (žemė, požeminiai ištekliai, nekultivuoti biologiniai ištekliai: laukiniai gyvūnai, miškas, vandens ištekliai), nematerialus (patentai, licencijos ir kt. perduodami kontraktai, įgytas prestižas, kt. nematerialus nesukurtas turtas.). Finansinis (piniginis auksas ir SST, valiuta ir indėliai, vyriausybės vertybiniai popieriai, paskolos, akcijos, draudimo techniniai rezervai, kt. debitorių ar kreditorių sąskaitos: prekybinis kreditas ir išankstinis apmokėjimas, dividendai, nuoma, atlyginimai).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1476 žodžiai iš 4626 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.