Narkomanija
5 (100%) 1 vote

Narkomanija

1121

, 2001m.

Narkomanija

2005

Turinys

Tikslai ir uždaviniai ……………………………………………………………………………………………… 3 psl.

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………….. 4 psl.

Socialinė parama asmenims igijusiems priklausomybę nuo narkotikų …………………….. 5 psl.

Kretingos rajono narkologinių pacientų statistika ………………………………………….. 8 psl.

Išvados ………………………………………………………………………………………………………… 9 psl.

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………..10 psl.

Tikslai ir uždaviniai:

• Išaiškinti sparčias narkomanijo plitimo priežastis

• Supažindinti su įvairiomis organizacijomis, ju parengtais projektais

• Supažindinti su reabilitacijos proceso efektyvumu

• Apžvelgti Kretingos rajono narkologinių pacientų statistika

Įvadas

Narkotikai. Vieniems tai dideli pinigai, neišsenkamas pajamų šaltinis, kitiems – skausmas ir neviltis.

Literatūros narkotikų tema Lietuvoje yra nedaug. Ji dar tik pradedama leisti, nors narkotikų problema kasdien tampa vis aktualesne.

Mūsų laikais tarptautines prekybos bei transporto vystymasis ir plėtimasis žymiai jsumažino atstumus tarp šalių. Augalai ir narkotinės medžiagos, anksčiau naudotos tik atskiruose planetos regionuose, tapo žinomos ir prieinamos kitose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, suklestėjo nelegali prekyba jomis- vienas iš sunkiausių tarptautinių nusikaltimų.

„Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis yra žalingas tiek atskiriems vartotojams, tiek visuomenei, kurioje jie gyvena. Asmenys, piktnaudžiaujantys narkotinėmis medžiagomis, susiduria su rimtomis fizinėmis, psichologinėmis, emocinėmis, elgsenos bei finansinėmis problemomis“ (Avižinis S. „Narkomanija ir prevencija: informacinė medžiaga“, Vilnius, 2001m.).

. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo atsirandačios problemos apsunkina tarpusavio santykius tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, tampa grubaus elgesio su žmona, vyru ar vaikų bei jų poreikių nepaisymo priežastimis. Nėsčių moterų piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis dažnai sukelia būsimo vaiko narkotinę priklausomybę.

Piktnadžiavimas narkotinėmis medžiagomis kenkia ir tarptautiniams santykiams. Šalys kritikuoja viena kitą dėl jų nesugebėjimo apriboti narkotikų gamybą, sumažinti paklausą, dėl aktyvaus dalyvavimo prekyboje narkotikais ir t.t. pvz Olandija.

Dabartiniu metu iškyla dar viena opi problema. Nusikalstamos struktūros jaunus žmones skatina ne tik vartoti narkotikus, bet ir juos platinti. Narkotikų verslo sferoje į jaunimą žiurima kaip į labai palankius pagalbininkus.

Socialinė parama asmenims, įgijusiems priklausomybę narkotikams

2001 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tęsė Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999—2003 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sau-sio 23 d. nutarimu Nr. 731 , įgyvendinimą (už programos koordinavimą bei vykdymą atsakinga Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija, kurios pirmininkas yra sveikatos apsaugos ministras).

2001 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdė penkias Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos priemones bei atliko tyrimą ‘Narkomanų reabilitacijos ir narkomanijos prevencijos projektų efektyvumas“.

Šioms priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto buvo skirta 736 tūkst. Lt. Daugiausiai lėšų numatyta organizacijų, dirbančių narkomanijos prevencijos ir reabilitacijos srityje, parengtiems projektams remti.

Taigi svarbiausia priemonė ir buvo įvairių organizacijų parengtų narkomanijos prevencijos bei narkomanų reabilitacijos projektų rėmimas. Tam skirta 460 tūkst. Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė atvirą konkursą, kuriam buvo pateikti 58 projektai. Iš jų vertinimo komisija atrinko 37 geriausius. Prioritetas buvo teikiamas narkomanų reabilitacijai, taip pat tęstiniams projektams, kurie buvo pradėti įgyvendinti praėjusiais metais ir kuriais pasiekta neblogų rezultatų. Tarp konkurso laimėtojų — VĮ „Vilties žingsniai“ įkurta Sveikstančių narkomanų socialinės ir darbinės reabilitacijos Degučių bendruomenė, VĮ „Sugrįžimas“ projektas „Vyrų, priklausomų nuo narkotikų ir alkoholio, reabilitacija“, Lietuvos pagalbos narkomanams fondo projektas „Pirmieji žingsniai-2“. Pažymėtina, kad sveikstantys narkomanai užsiima ne tik psichologine terapija, bet ir bendravimo įgudžių stiprinimu bei darbine veikla. Remiantis Švedijos pavyzdžiu, ir Lietuvos narkomanų bendruomenėse vadovaujamasi savipagalbos principu.

Narkomanų reabilitacijos bei narkomanijos prevencijos projektų konkurso efektyvumui įvertinti 2001 metais ir buvo atliktas minėtasis tyrimas. Į jo išvadas ir pasiūlymus atsižvelgta organizuojant konkursą 2002 metais.

Svarbiausios tyrimo „Narkomanų reabilitacijos ir narkomanijos prevencijos projektų efektyvumas“ išvados:

1) narkomanų reabilitacinių programų
kūrimas stichiškas procesas. Nėra parengta bendrų reikalavimų, reglamentuojančių reabilitacijos centrų steigimą,

jų teikiamas paslaugas, personalą;

2) nėra surinktos informacijos apie įgyvendinamas reabilitacijos programas. Bendruomenės nežino viena apie kitą, nebendradarbiauja;

3) reabilitacinės programos kuriamos ir steigiami centrai neatsižvelgiant į šalies poreikius. Kai kuriuose rajonuose reabilitacijos centrų visai nėra, kituose net keli;

4) reabilitacijos tikslas – ne vien išmokyti narkotikus vartojančius asmenis susilaikyti nuo narkotikų, bet ir padėti jiems atgauti normalią fizinę, psichologinę, emocinę, ekonominę būseną bei socialinį statusą. Dau gumoje reabilitacijos centrų apsiribojama tik socialine izoliacija ir darbo terapija;

5) ilgalaikiuose reabilitacijos centruose dažnai kyla keblių problemų: mokyklinio amžiaus klientų mokslo tęsimas; santykiai tarp vyrų ir moterų;

6) įtampa dėl tolesnės reintegracijos į visuomenę (išėjus iš reabilitacijos centro) neapibrėžtumo ir pan., trūksta pagalbos paaugliams, vartojantiems narkotines medžiagas, nesukurta nuoseklios, laipsniškos (pakopinės) pagalbos sistema). Todėl paaugliai dažnai nebaigia reabilitacijos kurso, o po reabilitacijos jiems iškyla reintegracijos į mokymosi procesą ar integracijos į darbinę veiklą problemų;

8) stokojama bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, priklausomybės ligų ar psichinės sveikatos centrų ir nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių narkomanų reabilitacija;

9) reabilitacijos centrų personalui labai trūksta žinių, įgūdžių bei specialistų paramos. Socialiniais darbuotojais dažnai dirba asmenys be specialaus išsilavinimo. Kai kurie socialiniai darbuotojai turi universitetinį išsilavinimą, kiti baigę tik 2 mėnesių arba 2 sa-

vaičių kursus;

10) nėra valstybės narkomanijos prevencijos politikos. Dauguma prevencinių programų vykdytojų remiasi vien savo supratimu ir patirtimi;

11) nėra miestų ar rajonų prevencijos planų, todėl darbas vykdomas nenuosekliai, netolygiai: dažnai tai būna tik pavieniai renginiai. Kai kuriuose rajonuose ar net atskirose mokyklose jų daug, kitur nevykdomas joks prevencinis darbas.

Remiantis šiomis tyrimo išvadomis buvo pateiktos rekomendacijos:

1) parengti bent minimalius reikalavimus ir rekomendacijas kuriantiems narkomanų reabilitacijos bendruomenes bei centrus (dėl teikiamų paslaugų, taiko-

mų metodų, personalo, darbo tvarkos ir pan.);

2) suorganizuoti specialius kursus reabilitacijos bendruomenių personalui, kad darbuotojai įgytų būtinų žinių, įgūdžių ir gautų sertifikatą, leidžiantį dirbti

tokiuose centruose ar bendruomenėse ir jas steigti;

3) inicijuoti asociacijos, vienijančios narkomanų reabilitacijos srityje dirbančius asmenis, steigimą;

4) plėsti priklausomybės ligų bei psichinės sveikatos centrų bendradarbiavimą su narkomanų reabilitacijos bendruomenėmis bei dienos centrais. Toks bendradarbiavimas leistų daug efektyviau spręsti šiuo metu narkomanų reabilitacijos srityje kylančias problemas, siekiant specialistų konsultacijų prieinamumo, pagalbos narkomanams visapusiškumo, pakopinės narkomanų reabilitacijos bei reintegracijos į visuomenę ir pan.;

5) kurti nuoseklią, laipsnišką (pakopinę) pagalbos

paaugliams sistemą

6) siulyti savivaldybėms ar švietimo skyriams rengti prevencinius planus, koordinuojant atskirų įstaigų bei organizacijų darbą;

7) skleisti pažangią reabilitavimo patirtį. Tam rekomenduojama išleisti specialų leidinį, kuris pristatytų visas Lietuvoje sėkmingai veikiančias reabilitacijos bendruomenes bei centrus. Tai būtų naudinga ne tik specialistams, bet ir ieškantiems pagalbos klientams.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1069 žodžiai iš 2112 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.