Narkotikų vartojimas paauglysteje
5 (100%) 1 vote

Narkotikų vartojimas paauglysteje

11213141

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………….3

2. Tikslas……………………………………………………………………………………4

3. Narkotikų vartojimo raidos kryptys ir stadijos……………………………..4

4. Narkomanija ir elgsena……………………………………………………………..6

5. Kokios gi pagrindinės psichologinės priklausomybės teorijos?………6

6. Kodėl vaikai pradeda vartoti narkotikus?……………………………………..7

7. Narkomanijos prevencijos ypatumai mokyklose……………………………9

8. Apibendrinimas, rekomendacijos………………………………………………..13

9. Literatūra…………………………………………………………………………………16

Įvadas

…Kavinėje sėdi keturi jaunuoliai. Vienas iš jų iš kišenės išsitraukia baltą popieriaus gumulėlį, kruopščiai jį išvynioja. Paskui ant stalo patiesia keturias popierines servetėles, paima išvyniotą popieriaus gumulėlį, iš kurio ant kiekvienos servetėlės beria baltus miltelius. Likusieji susikaupę stebi jo judesius. Kai jis baigia, kiekvienas iš sėdinčiųjų pasitraukia kas sau po baltą popierinę servetėlę, prikiša ją prie nosies, ir užsimerkę godžiai uosto baltus miltelius. Šis vaizdelis – anaiptol ne iš Holivudo filmo ar Olandijos „kavinių”, kuriose galima nusipirkti narkotikų. Viskas vyko vienoje iš Vilniaus kavinių, o šios scenos pagrindiniai herojai – mūsų gimnazijos mokiniai, matyt, tokiu būdu nusprendę atšvęsti mokslo metų pabaigą… Specialistai aliarmuoja, kad pastaruoju metu labai plinta narkomanija, ypač tarp nepilnamečių. Šis reiškinys – ne tik didmiesčių specifika. Jis vis dažniau pasiekia ir vadinamąją provinciją. Tokią kaip Ignaliną ar aplinkiniai kaimai. Statistikos duomenys liudija, kad per pastaruosius metus narkomanų Lietuvoje padaugėjo keliolika kartų. Vis jaunesni vaikai siekia narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų.

“Narkomanija – tai psichologinė problema, kurios sprendimo šiandieną neturime. Narkomanų daroma žala visuomenei, jau nekalbant apie žalą jiems patiems, dažniausiai yra padarinys vagysčių, kurių jie griebiasi savo įpročiui patenkinti, – bet teisės požiūriu nusikaltimas yra vagystė, o ne narkomanija. Tikroji heroino kaina yra maždaug dešimt centų už injekciją; jeigu ji būtų įteisinta, paplitusi nelegali prekyba juo pasibaigtų, pasibaigtų ir naujų aukų verbavimas (tiekėjams siekiant daugiau pinigų) bei vagystės pačių narkomanų, kuriems dažnai reikia aštuoniasdešimties dolerių per dieną savo įpročiui patenkinti. Narkomanija neišnyktų, bet išnyktų nusikaltimai: spėjama, kad 75 procentai visų įsilaužimų Niujorke padaromi narkomanų, o įteisinus narkotikus visų šių nusikaltimų būtų išvengta vienu ypu. (Tik tuo atveju, kai narkotikų vartojimas nepaneigiamai kelia pavojų kitiems, jis turi būti draudžiamas įstatymu. Libertarizmas atmeta tik tuos įstatymus, kuriais žmones ginami nuo savęs pačių).

Turi būti apsiribota tik antros grupės įstatymais, draudžiančiais individų agresiją prieš kitus individus. Tai įstatymai, kurių paskirtis – ginti žmones nuo kitų žmonių kėsinimosi, o tai ir yra, kaip matėme, vienintelė derama valdžios funkcija”. Tai citata iš straipsnio “Kas yra libertarizmas”, kurio autorius J. Hospers (Degutis A.“Laisvoji rinka“ skaitiniai, KTU, 1992).

Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gresiantį pavojų – mokyklose klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės, pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas dar nėra. Aišku viena – toks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema visiškai nauja, netikėta, gal todėl ji ir atrodo tokia grėsminga. Apie ją pradėta kalbėti neseniai, ir dažnai – gana populistiškai.

1. Tikslas

Šiame darbe nebus pateikinėjami statistiniai duomenys apie pradedančių jaunuolių narkomanų skaičių. Tiesiog bus bandoma pažvelgti į šią problemą kaip į vieną iš socialinės, psichologinės realybės aspektų. Lietuvoje ši problema tikrai nėra išskirtinė. Taip pat bus pasiūloma metodų, kaip su šia problema kovoti.

2. Narkotikų vartojimo raidos kryptys ir stadijos

Visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvije, narkotikų vartojimas mokymo įstaigose bei jaunimo pasilinksminimo vietose plinta. Tai pavojingas tiek socialinis, tiek psichologinis reiškinys, nes narkomanija paauglysteje kenkia įgūdžiū ir gebėjimų formavimuisi, normalaii psichiniai egzistencijai. Formuojasi savitas paauglių požiųris, esą narkotikai verčia pajusti kažką naujo, “padeda atsiskleisti”, “plečia sąmonės ribas” (L.Bulotaitė,2000)

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji
„Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes. Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“ tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja, kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas…

Su narkotikais, alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra „normalus“ dalykas.

Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų.

Kaip teigia sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė O. Grimalauskienė (2002), narkotikų vartojimas gali būti keleto tipų:

eksperimentinis, kai vartojama norint “pabandyti”. Eksperimentuoti gali yvairaus amžiaus, įvairios socialinės padėties žmonės, tačiau dažniausiai jauni;

rekreacinis, kai vartojama diskotekose arbaruose, siekiant smagiai praleisti laiką;

situacinis, kai vartojama siekiant sumažinti stresą ar įveikti nuovargį, esant tam tikroms situacijoms;

intensyvus narkotikų vartojimas galimas kaip reakcinio ar situacinio vartojimo pasekmė, siekiant išvengti nuolatinių problemų, tačiau toks jaunuolis dar nepraranda socialinių, ekoniminių ryšių;

priverstinis, kai vartotojas jau priklausomas nuo vieno ar kito narkotiko. Tokie asmenys kreipiasi dėl gydymo ir yra registruoti sveikatos priežiūros centruose.

Pagal N. Craig, yra keletas priklausomybės raidos stadijų.

1 stadija – asmenybės pokyčiai. Viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą dėl tam tikro įvykio ar pan. Priklausomybės ligomis sergančių asmenų tyrimai liūdija, kad tai buvo labai įsimintina ir sukėlė ryškų nuotaikos pasikeitimą. Dauguma narkomanų detaliai prisimena savijautą kai pirmą kartą pavartojo narkotikus.

Esant nepriklausomybei, asmuo nepasitiki kitais žmonėmis, aplinka. Priklausomybė vis labiau užvaldo žmogaus mintis. Pamažu apima gėdos jausmas, kuris mažina pasitikėjimą savimi, savikontrolę, pagarbą sau. Okiai asmenybei būdingi saviti jausmai, galvosena, elgsena. Jausmai, kurie sukelia diskomfortą, skatina veikti. Kartais šie žmonės suprnta, kad tai, ką jie daro yra negerai. Tada jie ieško pasiteisinimų ir greitai juos randa.

2 stadija – gyvensenos pasikeitimas. Šioje stadijoje aplinkiniai pastebi, kad kažkas vyksta ne taip. Elgesys vis labiau tampa nekontroliuojamas. Žmogus meluoja, kaltina kitus, ritualizuoja savo veiksmus. Visi aplinkiniai tokiems žmonėms trugdo, jų nesupranta. Šeimos nariai irgi į tai įsitraukia, jausdami gėdą ir kaltę dėl priklausomo asmens elgesio.

3 stadija – gyvenimo sudužimas. Šią stadiją žmogus pasiekia sunkiai “dirbdamas”, kad susikurtų skausmą, baimę, gėdą, vienišumą ir pyktį, kuriuos galėtų nuslopinti piknaudžiaudamas.

Šioje stadijoje nei ritualinis elgesys, nei logika, nei mintys apie įvykį ar objektą nebetenka prasmės. Svarbiasia – piknaudžiavimas. Žmogus nebesirūpina savo kūnu, o tik be atodairos juo naudojasi. Vis didėjantis vienišumas ir izoliacija kelia emocinių ryšių poreikį. Toks žmogus bando priartinti prie savęs namiškius, darugus, sakydamas “Tu vienintelis, kurį turiu…” psichologai pando rasti atsakymą į klausimą, kodėl tiek daug žmonių susikuria priklausomybės ryšius Viena priežaščių – šiuolaikinė visuomenė, vertinanti tobulą, visur suspėjantį, save kontroliuojantį žmogų. Gyvenimo tempas, konkurencija sukelia nemažai skausmo, įtampos stresų. O kartu kyla ir poreikis juos numalšinti. Priklausomybės priežastys glūdi ir šeimoje – jos vertybėse, nuostatuose, šeimos narių elgesyje.

Taigi paaugliai, vartojantis narkotikus turėtų būti priskiriami pirmąjai priklausomybės raidos stadijai.

3. Narkomanija ir elgsena

Kaip teigia O. Grimalauskienė, vartojančio narkotikus jauno žmogaus kinta psichka ir elgesys. Jam sunku bendrauti
aplinkiniais ar šeimoje. Narkotikams reikia pinigų, todėl januoliai jų prasimano iš nusikalstamos veiklos: iš namų neša daiktus, brangenybes, nelanko mokyklos. Kad gautų reikiamą dozę, dažnai imasi platinti narkotikus. Elgesyje pastebima pasikeitimų: nesidomi tuom, kuo ankščiau.

Narkomanijos problema elgsenos požiūriu nagrinėjama integruojant farmakologijos žinias. Pagal tradicinę sampratą, vartotojo įgyta tolerancija skatina didinti vartojamojo narkotiko dozes, o tai sunkina abstinencijos reakciją. Dauguma narkotikų, vartojamų vidiniam pasitenkinimui sukelti, ilgainiui suformuoja tam tikros elgsenos stereotipus. Narkotikų vartojimo elgsenos negalima aiškinti vien gelbėjimusi nuo abstinencijos simptomų, kurią aiškina abstinencijos vengimo teorijų. Jai didelę įtaką daro narkotikų prieinamumas.

4. Kokios gi pagrindinės psichologinės priklausomybės teorijos?

Taigi, viena iš pagrindinių psichologinės priklausomybės teorijų ir yra abstinencijos vengimo teorija. Taip pat labai plačiai yra aiškinamos ir kitos dvi teorijos, tai noro patirti malonumą ir motyvacijos iškreipimo.

Kaip jau ir buvo prieš tai užsiminta, abstinencijos vengimo teorija daugiausia taikytina farmakologinei priklausomybei. Remiantis ja, narkotikų vartojimą skatina smalsumas, socialiniai veiksniai, medicinos preparatų poreikis, malonumo ar pasitenkinimo troškimas. Kaip minėta, ilgalaikio narkotikų vartojimo pasekmė – įgyjama tolerancija jo poveikiui, tad siekiant to paties rezultatoreikia vis didesnės dozės. Ši tolerancija tai prisitaikymas prie pusiausvyros atkūrimo mechanizmo. Prisitaikymas reiškia, jog negavus narkotiko, patiriama abstinencija, nemalonūs pojūčiai ar net kyla grėsmė gyvybei – klinikinės abstinencijos būsena (L. Bulotaitė, O. Grimalauskienė, 1999).

Noro patirti malonumų teoriojs skiriasi pagal vartojamą narkotiką. Pavyzdžiui yra teorija, jog žmogui tampasvarbesnė už sveikatą. Tvirtinama, jog alkoholis padeda įveikti stresą, skatindamas veikti, bukindamas pojūčius, trukdydamas rišliai mąstyti ar atpalaiduodamas, sukeldamas slopinimą. Teigiama, jog tokie psichomotoriniai stimuliantai, kaip amfetaminas, ne tik sukelia euforiją, bet padeda geriau atlikti sudėtingas užduotis.

Nors teigiamas sukeliančių priklausomybę medžiagų poveikis iš dalies paaiškina, kodėl žmonėms sunku susilaikyti, jei jie nepatiria abstinencijos nemalonumų, tačiau to nepakanka priklausomybės sampratai. Pavyzdžiui noro pajusti malonumą teorijos negali paaiškinti, kodėl tapti priklausomam reikia nemažai laiko. Narkotiko poveikis patiriamas anksti, todėl galoma manyti, kad didėjant tolerancijai, vartojimo turėtų būti atsisakyta.

Pasak motyvacijos išreipimo teorijas, ilgalaikis narkotiko vartojimas ar besikartojanti elgsena keičia jos stereotipą ir iškreipia motyvaciją. Psichologai vartoja sąvoką įpročio jėga. Ji reiškia priežastinį ryšį tarp paskatos veikti ir būsimo veiksmo. Neaišku kas stiprina ryšį, kai esant paskatai veiksmas kartojamas. Motyvacijos iškreipimą galima aiškinti ir vartojamų nrkotikų poveikiu. Pavyzdys – nuomonė, kad nikotinas veikia gliukozės reguliavimo procesą, todėl metimas rūkyti susijęs su apetito padidėjimu ir saldumynų poreikiu. 5. Kodėl vaikai pradeda vartoti narkotikus?

Tėvų nuomone, dažniausiai juos pastūmėja draugai. Tačiau JAV Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių jie vartoja narkotikus:

Kad jaustųsi suaugę;

Kad prisitaikytų prie grupės;

Kad atsipalaiduotų ir gerai jaustųsi;

Kad surizikuotų ir pamaištautų;

Kad patenkintų smalsumą.

Tai, ar žmogus taps priklausomu nuo narkotikų ir kada tai įvyks, priklauso nuo įvairių paties individo savybių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad alkoholį ir tabaką vartojantys vaikai labiau linkę pradėti rūkyti marihuaną; o marihuaną vartojantys paaugliai labiau linkę pradėti vartoti kitus priklausomybę sukeliančius narkotikus, taip pat jiems lengviau perimti ir atitinkamą gyvenimo stilių, susijusį su sunkumais mokykloje, ankstyvu seksualiniu gyvenimu, neplanuotu nėštumu, problemomis su teisėsauga ir t. t. JAV Nacionalinės narkotikų kontrolės politikos tarnybos duomenimis, nors priežastinis ryšys tarp rūkymo bei alkoholio vartojimo paauglystėje ir narkotikų vartojimo vėlesniame gyvenime nėra įrodytas moksliškai, tačiau statistinė koreliacija yra akivaizdi: cigaretes rūkantys vaikai 5,9 karto labiau linkę naudoti nelegalias narkotines medžiagas; jie 12,1 karto dažniau pradeda rūkyti marihuaną, ir 19,3 karto labiau linkę pradėti vartoti kokainą. Egzistuoja ir tam tikri genetiniai, socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai, lemiantys, jog vieni individai tampa priklausomais nuo alkoholio, tabako bei kitų narkotikų, o kiti – ne. Ypatinga rizikos grupė – alkoholikų vaikai, kurie gali paveldėti polinkio į priklausomybę genus, be to, jų sunki vaikystė taip pat yra riziką didinantis veiksnys. Įtakos turi ir charakterio savybės – čia pavojus kyla naujų potyrių ieškotojams, kuriuos traukia apsvaigimo jausmo naujumas. Psichologinių problemų turintys, pavyzdžiui, nuo elgesio sutrikimų kenčiantys vaikai, šiomis medžiagomis gali bandyti „gydytis”. Į padidėjusios rizikos grupę patenka ir mokymosi sutrikimų turintys ar sunkiai prie mokymosi sistemos prisitaikantys
vaikai, arba skurdžiomis sąlygomis gyvenantys vaikai, nematantys galimybių ir išteklių siekti pasisekimo. Kuo daugiau tokių rizikos veiksnių būdinga vaikui, tuo labiau pažeidžiamas jis yra.

Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų priklausomas.

Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.

Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo žingsnį. Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labai didelė – ji svarbi ir apsisprendžiant vartoti cigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių medžiagų.

Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos posėdžio metu pristatyto tyrimo rezultatai teigia, kad nėra teisinga tėvams priskirti kaltę dėl to, jog jų vaikams kyla narkotikų vartojimo problemų, tačiau narkotikų vartojimas gali būti įtakotas tokių veiksnių, kaip griežta disciplina ar tėvų narkotikų vartojimas. Tyrimai parodė, kad piktnaudžiavimas uždraustais narkotikais stipriau koreliuoja su šeimos dezintegracija, nei su skurdu. Amerikos medicinos asociacijos duomenimis, tie paaugliai, kurie jautė artimus ryšius su savo šeimomis, rečiau vartojo narkotikus, alkoholį ar tabaką.

Kažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis. Tokių mitų yra nemažai. Štai keletas mitų ir realios situacijos palyginimų:

Mitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra „visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.

Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip tabake – kartais jų koncentracija net dar didesnė.

Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.

Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.

Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga.

Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pripratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.

Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.

Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skirtingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų.

Narkotikų vartojimas paauglystėje lemia ir akademines nesėkmes ir pašalinimą iš mokyklos; narkotikus vartojantys nepilnamečiai dažniau tampa nusikaltėliais arba išprievartavimo, apiplėšimo, užpuolimo, žmogžudystės ir kitų smurtinių nusikaltimų aukomis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2666 žodžiai iš 5272 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.