narkotiniu medziagu vartojimo priezastys bei prikla
5 (100%) 1 vote

narkotiniu medziagu vartojimo priezastys bei prikla

112131

TYRIMO PROBLEMOS FORMULAVIMAS

Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gresiantį pavojų – mo-kyklose klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės, pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas dar nėra. Aišku viena – toks reiški-nys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaiz-duoja.

Mes nesame kažkokie išskirtiniai – Vakaruose narkotikų, alkoholio ir cigare-čių paplitimas tarp vaikų ir jaunimo aptarinėjamas jau daugelį metų. Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties dešimtų klasių moksleivių yra bandę marihuanos; kito tyrimo duomenimis, 2001 m. 28 % vyresnių klasių mokytojų bei 19 % vidurinių klasių mokytojų teigė, jog bent kartą per pastarąjį mėnesį į jų pamoką atėjo išgėręs arba nuo narkotikų apsvaigęs mokinys.

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „trankiai muzikai“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supan-čios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultū-ros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizda-juosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruo-jančias vertybes. Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“ tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai.

TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; inter-neto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigž-dės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru ir taip toliau.

Su narkotikais, alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pa-siekti visai netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai neskatina varto-jimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra „normalus“ dalykas.

Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak papli-tusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų.

Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimų duomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti tabaką, yra maždaug 12 metų, gerti alkoholį – 13 metų, rūkyti marihu-aną – 14 metų. Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja šių medžiagų, tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniame amžiuje. Kodėl vaikai pradeda vartoti narkotines medžiagas?

Tėvų nuomone, dažniausiai juos pastūmėja draugai. Tačiau JAV Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių jie vartoja narkotikus:

Kad jaust8si suaugę;

Kad prisitaikytų prie grupės;

Kad atsipalaiduotų ir gerai jaustųsi;

Kad surizikuotų ir pamaištautų;

Kad patenkintų smalsumą.

Tai, ar žmogus taps priklausomu nuo narkotikų ir kada tai įvyks, priklauso nuo įvairių paties individo savybių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad alkoholį ir tabaką varto-jantys vaikai labiau linkę pradėti rūkyti marihuaną; o marihuaną vartojantys paaugliai labiau linkę pradėti vartoti kitus priklausomybę sukeliančius narkotikus, taip pat jiems lengviau perimti ir atitinkamą gyvenimo stilių, susijusį su sunkumais mokykloje, ankstyvu seksualiniu gyvenimu, neplanuotu nėštumu, problemomis su teisėsauga ir t.t.

Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima iš-gydyti. Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų pri-klausomas.

Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pas-tūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.

Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo nuostatų nar-kotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo
bendraamžiai pasmerks šį jo žingsnį. Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labai didelė – ji svarbi ir apsisprendžiant vartoti cigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei jaunuolis galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių medžiagų.

Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos posėdžio metu pristatyto ty-rimo rezultatai teigia, kad nėra teisinga tėvams priskirti kaltę dėl to, jog jų vaikams kyla narkotikų vartojimo problemų, tačiau narkotikų vartojimas gali būti įtakotas to-kių veiksnių, kaip griežta disciplina ar tėvų narkotikų vartojimas. Tyrimai parodė, kad piktnaudžiavimas uždraustais narkotikais stipriau koreliuoja su šeimos dezintegracija, nei su skurdu. Amerikos medicinos asociacijos duomenimis, tie paaugliai, kurie jautė artimus ryšius su savo šeimomis, rečiau vartojo narkotikus, alkoholį ar tabaką.

Kažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis. Tokių mitų yra nemažai. Štai keletas mitų ir realios situacijos palyginimų:

Mitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra „visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.

Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip taba-ke – kartais jų koncentracija net dar didesnė.

Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.

Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.

Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga.

Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pri-pratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.

Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.

Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skir-tingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų.

Iš tiesų nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl vaikas ar paauglys, jaunuolis pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį. Dažniausiai tai lemia kele-to veiksnių – visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suau-gusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotar-pis, kitaip tariant kompleksų amžius . Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas – mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį.

Naudota statistinė, parengiamoji medžiaga: www.sociumas.lt. www.stok.lt www.pedagogika.lt

PROBLEMOS IŠTYRIMO LAIPSNIS IR AKTUALUMAS

Lietuvoje vyksta sparčios ekonomines, socialinės ir žmonių gyvenimo per-mainos. Dėl sudėtingų socialinių ir ekonominių sąlygų labiausiai pažeidžiamas jau-nimas.

Kaip naujas socialinis reiškinys, pamėgdžiojant vakarus, tarp jaunimo, net pa-auglių susiburimo vietose (ypač diskotekose) paplito įvairių narkotinių medžiagų var-tojimas: Alkoholio, rūkalų, amfetaminų grupės, ekstazių, haliucinogeno LSD preparatų, rūkomojo hašišo ir marihuanos ir net heroino, kuris per labai trumpą laiką sukelia priklausomybę.

Narkotikai pardavinėjami mokymo įstaigose Ir gatvėse Labai jauni žmonės net paaugliai – linkę pradėti vartoti narkotikus bei užsiimti su narkotikais susijusia rizikin-ga veikla. Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe, jų platinimas mokyklose tapo grėsmin-gusocialiniureiškiniu.

Daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Narkotikų verslas tampa organi-zuotų nusikaltėlių grupių veiklos objektu. Daugėja smurto, prievartos, plėšimų, ku-riuos įvykdo jauni žmonės.

Narkotikai mokyklose

( parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos instituto duomenis)

1995 ir 1999 metais Lietuva dalyvavo Europos Tarybos Pompidu grupės inicijuotame Europos 26 šalių mokyklų projekte tiriant alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo paplitimą tarp 15-16 amžiaus moksleivių.

1995 metų tyrimo rezultatai parodė, kad tik 3,2 procento moksleivių vartojo nelegalius narkotikus. Labiausiai tarp moksleivių buvo paplitęs marihuanos rūkymas. Tačiau buvo ir vartojusių anfetaminą; kreką, ekstazį, heroiną bei LSD. Būta ir pažy-mėjusių, kad vartojo alkoholį su „tabletėmis“. Nustatytas paplitęs anabolinių steroidų, raminamųjų, migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo – 14,6 proc., lakių-jų medžiagų, klijų, uostymas -15,7 proc. Lietuvos rezultatus palyginus su kitų 26 Eu-ropos šalių duomenimis, paaiškėjo: Lietuvos paaugliai pagal psichotropinių medžiagų varto-jimą užėmė antrą vietą po Lenkijos, pagal piktnaudžiavimą lakiosiomis medžia-gomis, klijais – ketvirtąją vietą Europoje.

1998 metais Pedagogikos institutas atliko pakartotinus tyrimus Vilniaus mieste dėl nelegalių narkotikų vartojimo tarp moksleivių. Tyrimo rezultatai kai kuriose Vil-niaus
grėsmingą situaciją. 1995 metais nelegalius narkotikus mokyk-lose vartojo 3,2 procentai, o 1998 metais nelegalius narkotikus vartojo 26 procentai tų pačių amžiaus grupių moksleivių. Per dvejus metus nelegalių narkotikų vartojimas išaugo 8 kartus. Marihuanos vartojimas išaugo 12,5 karto Daugybė narkotikų gerai žinomi moksleiviams.

1999 m. epidemiologinis tyrimas dėl narkotikų vartojimo buvo atliktas Klai-pėdos miesto mokyklose Apklausta apie 700 devintųjų ir vienuoliktųjų klasių mok-sleivių. Nustatyta, kad moksleiviams iš nelegalių narkotikų labiausiai yra žinomi ma-rihuana ir hašišas Daugelį nelegalių narkotikų moksleiviai nurodė naudoję 6-9 kartus. Marihuaną ir hašišą, klijus,aerozolius ir psichotropines medžiagas buvo naudoję 40 ir daugiau kartų. Kai kurie moksleiviai nurodė Išbandę 3-4 narkotikus. 27,1 procento 11 klasės moksleivių rūkė marihuaną, 19,7 procento vartojo kitus nelegalius narkotikus.

1999 metais visoje šalyje

Pedagogikos institutas anonimiškai apklausė net 5039 vidurinių ir profesinių mokyklų studentų dėl alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo. Tyrimų rezultatai parodė, kad nelegalius narkotikus šalyje vidutiniškai vartoja 21 pro-centas berniukų , 9,6 procentai mergaičių, iš viso 15.5 procento.

Tuo tarpu 1998 metais Vilniuje nelegalius narkotikus vartojo net 30,2 procen-to berniukų, 14,6 mergaičių, iš viso 22,7 procento. Vilniuje net 37,3 procentai šio am-žiaus mergaičių yra vartoję raminamuosius ir migdomuosius.

Klaipėdoje nelegalius narkotikus vartoja net 37,3 procentai berniukų – 11 kla-sės moksleivių, 14 procentų mergaičių. Iš viso 23,9 procento (~24%).

Tyrimo rezultatai parodė naujas narkotikų vartojimo tendencijas.Tarp mokslei-vių plinta labai pavojingo narkotiko heroino rūkymas. Šis narkotikas sukelia greitą priklausomybę pereinant prie intraveninio heroino vartojimo. Heroinas platinamas ir rajonuose.

Išaiškinta labai daug problemų, susijusių su narkotikų ir alkoholio vartojimu.

Nemažai paauglių, jaunimo priklauso rizikos grupei – nelanko mokyklos, nedirba. Šis kontingentas neištirtas

TYRIMO OBJEKTAS

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1781 žodžiai iš 3560 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.