Naujausi vilniaus statiniai jų architektura konstrukcijos
5 (100%) 1 vote

Naujausi vilniaus statiniai jų architektura konstrukcijos

1121314151

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Verslo technologijų katedra

NAUJAUSI VILNIAUS STATINIAI, JŲ ARCHITEKTŪRA, KONSTRUKCIJOS

REFERATAS

Studentas: Jomantė Jankeliūnaitė vv45

Dėstytojas:Vilnius

2005

Turinys

Įvadas 2

Sporto, pramogų ir verslo centrai 4

„Europa“ 4

Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“ 5

Naujoji „Siemens” arena Vilniuje 8

Gyvenamieji pastatai 11

Daugiaaukščiai 11

Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų raida 14

Naujienos 16

Moderni ligoninė vienai dienai 16

Naujas prekybos centras Fabijoniškėse 17

Aukščiausias pastatas kairiajame Neries krante 17

Šeškinės vizija – europietiškas komercinis centras 18

Sostinės Naujamiestyje iškils daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos

klasės viešbutis 19

Išvados 21

Literatūra 22

Įvadas

Architektūros neįmanoma ilgą laiką išvengti. Su ja susiduriame beveik

kiekvieną gyvenimo akimirką – galime pasirinkti laiką, kada grožėtis

paveikslais, kada skaityti literatūros kūrinius, kada žiūrėti filmus, bet

architektūrinių statinių atžvilgiu tokios pasirinkimo laisvės neturime. Tai

vienintelė meno forma, kurianti tiek vidinę, tiek išorinę erdvę, taigi

apribojanti begalinę erdvę trimačiais objektais. Eidami gatve žiūrime į

namų fasadus. Dirbdami, pirkdami arba judėdami atsiduriame įvairiuose

pastatuose arba greta jų. Net jei daugiau laiko praleidžiame gamtoje,

anksčiau ar vėliau mums prireikia keturių sienų ir stogo. Dailės,

literatūros, kinematografijos kūriniai iš esmės yra marginaliniai

reiškiniai, jie kasdienybėje nevaidina jokio praktinio vaidmens, nebent,

jei galima taip pasakyti, teikia pramogas. Tuo tarpu statiniai yra visur ir

visada, net jei to nesuvokiame. Jie susiję su visomis žmogaus veiklos

sritimis, stovi dešimtmečiais, jei ne šimtmečiais, ir taip paprastai jų

nepašalinsi iš pasaulio, iš mūsų gyvenimo. Netgi kai norime pasižiūrėti

dailės, kinematografijos kūrinių, paskaityti knygas, tai yra patirti sąlytį

su nearchitektūrinėmis meno formomis, noromis ar nenoromis susiduriame ir

su architektūra – juk turime eiti į parodų sales, kino teatrus, bibliotekas

ir pan.

Kadangi kiekviena valstybės sostinė reprezentuoja šalį, man buvo įdomu

pasidomėti Mūsų Lietuvos sostinės – Vilniaus naujausiais statiniais, t.y

gyvenamaisiais namais, sporto, pramogų ir verslo pastatais, su kuriais mes

neišvengiamai susiduriame arba nuolat apie juos girdime. O tikslas buvo

sužinoti, kokios medžiagos, konstrukcijos, naujovės panaudotos

projektuojant tuos pastatus, kokios architektūrinės tendencijos vyrauja

šiomis dienomis. Vis dėlto mūsų poreikiai auga, nuolat keičiasi, todėl man

buvo įdomu sužinoti, kaip keičiasi pati architektūra, kokie dėsningumai

turi įtakos pastatų projektavimui ir kas svarbu projektuojant šiuolaikinę

architektūra, kad ji būtų kuo geriausiai įvertinta.

Sporto, pramogų ir verslo centrai

„Europa“Vienas svarbiausių verslo centų –„Europos“, nes tai aukščiausias

komercinės paskirties pastatas Baltijos šalyse, 126,1m. aukščio, 33 aukštų,

17 000 m2 bendrojo ploto. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, o šio

vaizdingo dangoraižio architektai yra A. Ambrasas ir V. Adomonytė.

Šis statinys minimas ne viename prestižiniame tarptautiniame konkurse,

kaip vienas geriausių Europos architektūrinių objektų

[pic]

Iš 38 garsiausių pasaulio architektų darbų naujasis Vilniaus

dangoraižis pateko į geriausių 15-tuką. Darbai buvo vertinami pagal bendrą

vizualinį pastato architektūros įspūdį, pastato darną urbanistinėje bei

socialiniame kontekste, formos ir konstrukcijos logiškumą bei darną, taip

pat statybos kainą.

Iš tiesų, dangoraižis “Europa” – vienas įspūdingiausių dešiniajame

Neries krante besiformuojančio naujojo Vilniaus akcentų, kuris formuoja

savotišką urbanistinę kalvą, aplink kurią formuojasi naujasis Vilniaus

centras.

Dangoraižio konstrukcija

Pastatas yra ryšinės konstrukcijos. Laikančios dalys – vertikalūs

erdvinio karkaso elementai (kolonos, diafragmos) ir horizontalūs elementai

(perdangų plokštės).

Pamatai įrengti gręžininiai, apie 4,5 m ilgio poliai subetonuoti tam

tikru betonu. Po visu pastatu išlieta gelžbetoninė 800mm pamatų plokštė iš

B25 klasės betono. Dėl to garantuojamas viso pastato vienodas sėdimas.

Visos išorinės sienos pastatytos iš aliuminio profilių fasadinių detalių,

įstiklintų refleksiniu stiklu. Laiptai-iš B25 klasės betono ir surenkamųjų

dalių.

Daugiau kaip 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą

“Europa” dengia stiklinis stogas, kuriam sukurti sunaudota
virš 2000

kvadratinių metrų stiklo. Tai elegantiška aplinka ir europietišku paslaugų

kokybės suvokimu išsiskiriančiantis centras. “Europoje” įsikūrusi beveik

700 kvadratinių metrų ploto kosmetikos ir parfumerijos parduotuvė “Sarma”

yra viena didžiausių Baltijos šalyse.Prekybos centras “Europa” jau pateko į Lietuvos rekordų knygą. Dvi ore

kabančios kavinės “Ore” ir “ Piazzo D’Oro” 2004 metų Velykų proga

pripažintos didžiausiais Lietuvoje butaforiniais margučiais. Jų ilgis su

papuošimu – 8,25 metro, aukštis – 4,60 metro.

Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“

[pic]

Keli faktai apie FORUM PALACE:

• centras pradėtas statyti 1999 m. rugpjūtį, baigtas – 2002 m. gruodį;

• daugiafunkcinio pastato projekto vadovas – Vladas Segalis, projekto

autorius architektas Gintaras Čaikauskas

• į centrą investuota 68 mln. litų;

• visas penkių aukštų pastato plotas – 18 732 m2; tūris 82 596 m3

• trijose lauko ir dviejose požeminės automobilių laikymo aikštelėse

telpa 500 automobilių;

• didžiausia pramogoms ir verslui skirta centro patalpa – trijų aukštų

amfiteatrinė renginių salė. Joje vienu metu gali pramogauti iki 1 200

žmonių.

Pagrindinė FORUM PALACE architektūros idėja

FORUM PALACE pastatas žymi naujojo Vilniaus centro, kuriamo

dešiniajame Neries krante, pradžią. Ypatinga pastato idėja lėmė unikalų

architektūros sprendimą. Terasomis kylantis tūris betarpiškai išauga iš

aplinkos, fasadų bangos kartoja upės vingį, pabrėžia natūralų reljefo

charakterį. Sudėtingo transporto mazgo sūkurys, daugiaplanės ir gausios

apžvalgos padiktavo monumentalią, lengvai įsimenamą, vienodai reikšmingą iš

visų pusių, tačiau lakonišką ir paprastą ovalo formą. Stiklo gausa suteikia

demokratiškumo, atvirumo aplinkai pojūtį. Vidaus pasaulis jaučiamas esant

išorėje, būnant viduje – tiesiogiai suvokiamos ne tik vertingiausios miesto

panoramos, naujieji pastatai, bet ir nepakartojami gamtos ypatumai.

 

Kompaktiška pastato išorė viduje atveria didelius veiklos plotus, kurie

savo paskirtimi ir suskirstymu į zonas sukuria ištisą mikropasaulį,

leidžiantį atskirti, o kartu ir suvienyti gana prieštaringas verslo,

laisvalaikio pramogų ir poilsio funkcijas. Daugialypė pastato paskirtis

prieštarauja kasdienybės rutinai. Tai pabrėžia išraiškingos vidaus erdvės,

kurios savo praktiška tėkme sukuria savitą atmosferą, jaukų vidinį

gyvenimą, hipnotizuojantį savo unikalumu, kur lankytojas pagal savo

nuotaiką ir poreikius gali pasirinkti uždaras arba atviras erdves.

Svarbiausia „FORUM PALACE“ kūrėjų mintis-visos bendravimo formos

vienoje vietoje. Projekto autoriai siekė jaukią namų aplinką perkelti į

naujuosius rūmus, sudaryti visas sąlygas ramiai pasiruošti naujai darbo

dienai ar pailsėti savaitgalį. Statybos ypatumai

Iš Neries šlaite buvusios statybvietės išvežta 33 800 m3 grunto,

atvežta daugiau kaip 5 700 m3 monolitinio betono ir gelžbetonio, sumontuota

apie 300 tonų metalinių laikančiųjų stogo konstrukcijų.

Originalių formų pastatas įspūdingai atrodo į upės slėnį

besileidžiančioje teritorijoje. Apleistas Vilniaus plotas tapo lankoma

vilniečių vieta. Tačiau, kad būtų įgyvendinti architektų užmojai,

statybininkai turėjo gerokai pasistengti. Su pirmaisiais sunkumais jie

susidūrė atlikdami statybinius geodezinius matavimus. Išorinės ašys nebuvo

tarpusavyje statmenos, dėl to iškilo nužymėtų ašių užtvirtinimo ir

atstatymo svarba ir sudėtingumas. Techniniame rūsyje baseino atramoms

nužymėti reikėjo kitos ašių sistemos. Šiame statinyje buvo suprojektuotas

kreivalinijinės sienos , atkartojančios Nėries vingį.

Objektas suprojektuotas iš trijų dalių: dviaukštis autoparkingas, 6

aukštų pagrindinis „Forum Palace“ pastatas ir 1-2 aukštų sveikatingumo

zona. Visų trijų pastato dalių statybinės konstrukcijos suprojektuotos

atskiriant jas temperatūrinėmis – deformacinėmis siūlėmis.

Perdangos įrengtos monolitinės gelžbetoninės besijinės 240 mm storio.

Sveikatingumo komplekso zonoje virš 25 m ilgio baseino įrengta sijinė

perdanga. Ji buvo betonuojama nepertraukiamu būdu supilant 700 m3 betono.

Kolonos ir perdangos sujungtos šarnyrais naudojant specialiai lenktus

armatūros karkasus, o visi pastato laiptai yra monolitiniai gelžbetoniai.

Lanksčioji stogo konstrukcija – plieno ilginiai ir 14,6 m. ilgio

plieno santvaros virš amfiteatro angos. Plieno konstrukcijos sudaro

standžią konstrukciją. Tam panaudoti standūs ryšiai, ryšio santvaros bei

įtemptos atotampos.

Pagrindinėse „Forum Palace“ pastato dalyse vidaus sienos ir pertvaros

įrengtos iš lengvųjų konstrukcijų, t.y. gipskartonio plokštės ant metalinio

karkaso. Dauguma sienų kreivalinijinės. Grindų dangos statinyje labai

įvairios polivinichloridinės kiliminės, keraminių plitelių, parketo. Sporto

klube sukurta ypatinga aplinka. Pirmojo aukšto holo grindų apdaila-

poliruotos plitelės,
koridoriuose-kiliminė danga, kavinėse-raudonmedis.

[pic] [pic]

Pirmame aukšte esančių ypatingiems lankytojams skirtų patalpų

interjeras išsiskiria savo originalumu ir tuo pačių atliekamų darbų

sudėtingumu.

[pic]

(Egipto stiliaus svetainė)

Beje šis statinys buvo tinkamai įvertintas „Lietuvos metų gaminio

medaliu“.

Kaip matome, kartu su kitoje gatvės pusėje esančiu „Forum

Palace“pastatu „Hanner“ verslo centras netgi sudaro savotišką vertikalaus

ir horizontalaus pastatų ansamblį.

Naujoji „Siemens” arena Vilniuje

Tai geriausias 2004 m. sporto statinys. Jis buvo atrinktas iš 7 naujų

sporto objektų, kurie buvo pastatyti praėjusiais metais. „Siemens arena“ –

universaliausia ir moderniausia iš jų. Manoma, kad ši arena puošia ne tik

Vilnių, bet visą Lietuvą. Rinkdami geriausią metų sporto statinį, sporto

specialistai vadovavosi tokiais kriterijais kaip sporto objekto statinio

universalumas, teikiamų paslaugų įvairovė, paslaugų socialinį prieinamumas,

kainos ir jų lankstumas įvairioms socialinėms žmonių grupėms, objekto

užimtumo laikas, apkrovimas ir kt.

Tai pirmas Lietuvoje tokios koncepcijos statinys, savo galimybėmis

prilygstantis garsiausioms Europos arenoms. 29 m aukščio arenos plotas

siekia 20 000 m2, o tūris – 200 000 m3.

[pic]

Moderniausia Baltijos šalyse „Siemens arena“ stebina ne tik savo

talpumu ar čia galėsiančių apsilankyti žmonių skaičiumi. Specialistų

vertinimu, jos techninės galimybės beveik neribotos o naudojamos medžiagos

įrengimai aparatūra bei programinė įranga leidžia erdves transformuoti

pagal pačių įvairiausių renginių paskirtį. Todėl su „Siemens arena“ jau

dabar bendradarbiauja stambios renginių organizavimo kompanijos randančios

čia tinkamą erdvę įvairiausiems projektams.

Teigiama, kad čia krepšinio halė galės lengvai tapti jaukia teatro

sale arba hipodromas – ledo arena, arba, jei prireiks – 20 m aukščio erdve

lazerių ir fejerverkų šou.

[pic]

Panaudotos technologijos naujovės

Kaip rodo universalių arenų Šiaurės Amerikoje ar Europoje patirtis

minėtoms transformacijoms įgyvendinti nereikia stebuklo – tam užteka

specialios įrangos, taip pat informacinės sistemos, kuri valdo pastato

šildymo, vėdinimo, vandens šaldymo, apšvietimo, durų atidarymo, vaizdo,

garso ir apsaugos sistemas. Transformacijoms ir renginiams „Siemens

arenoje“ reikalinga ir apie 3,5 megavatų galingumo speciali elektros

pastotė. Daugiausia energijos prireikia per didžiuosius renginius ant ledo,

nes vienu metu energija naudojama daugumai reikmių: virtuvėms, ložėms,

visai erdvei apšviesti, renginiams įgarsinti, specialiai ledo dangai

būtiniems šaldymo bei kondicionavimo įrenginiams.

Vilniaus arenos grindys išlaiko apie 50 tonų svorį, taigi ir apie 2000

kub. metrų vandens. Todėl „Siemens arenoje“ galima rengti net ir burlenčių

varžybas. Vandens ir ledo dangoms vanduo tiekiamas specialiais grindyse

įmontuotais vamzdynais, iki kurių jis atkeliauja statinio sklype nutiesta

atskira aukšto slėgio vamzdyno atšaka.

Arenos grindys yra itin atsparios gniuždymui ir kitoms deformacijoms.

Jų daugiasluoksnės technologijos pagrindą sudaro žvyro sluoksnis, dengiamas

vandeniui atsparia plėvele; ant jo užlietas trečiasis – 180 mm storio

betono – sluoksnis, kuris yra padengtas 100 mm storio apšiltinamuoju

sluoksniu. Penktąjį arenos grindų sluoksnį sudaro 175 mm storio betono

danga, kurioje ir įmontuoti minėti vamzdynai ledo bei vandens dangoms. Apie

500 kW galios kompresoriai užšaldo vandenį net 1800 kv. m ploto (60×30 m)

ledo dangai. Šiam darbui aptarnaujantis personalas tesugaišta vos parą – ir

po neseniai pasibaigusio kitokio renginio arenos lankytojus galima

pakviesti stebėti ledo ritulio rungtynių arba dailiojo čiuožimo pasirodymų.

Ledui ir vandeniui naudoti „Siemens arenoje“ pritaikytas visas

pastatas su jo vėdinimo garso bei saugumo sistemomis. Kadangi įrengta

speciali oro cirkuliacijos sistema šalia ledo žmonės nejaučia šalčio o 5 cm

nuo ledo atstumu kaip reikalaujama ledo arenose palaikoma reguliari

temperatūra.

Sceną teatro spektakliui, rimtosios muzikos koncertui ar baleto

pasirodymui galima įrengti arenos centre arti tribūnų, o vietų jose skaičių

taip pat galima reguliuoti pagal organizatorių norus. Tam naudojama

„užuolaidų sistema“ specialios kilnojamos uždangos leidžiančios mažinti ir

didinti žiūrovų salę bei atskirti nuo jos užkulisius. Arenos erdvę galima

sumažinti net dviem trečdaliais, todėl mažesniam žiūrovų ratui skirtuose

renginiuose čia jaukiai jausis vos pusantro tūkst. lankytojų. Be to, tokiu

būdu sutaupomos energijos sąnaudos nenaudojamoje arenos dalyje.

Kitos „Siemens arena“ techninės charakteristikos

Renginių organizatorių atsivežamą įrangą Vilniaus arenoje paprasta

greitai sumontuoti ir išmontuoti su specialiai tam skirtomis „kapsulėmis“.

Tai angos grindyse, išdėstytos tam tikrais atstumais. Jose be jokių

papildomų konstrukcinių
lengvai įtvirtinami lauko teniso ar

tinklinio stovai.

Pastato stoge, iki 20 m aukštyje, jau įrengta daugybė aparatūros

pakabinimo taškų. Jais bus galima originaliai apšviesti ir kitaip

modeliuoti erdvę skirtingiems renginiams. 78 m. ilgio stogo santvaros

išlaiko beveik 100 t sveriančią koncertinę įrangą.

Įgyvendinant šį projektą jau pasiekta ir kitų Lietuvos rekordų bei

įdiegtos šalyje iki šiol nenaudotos technologijos: videokubo sistema sveria

apie 5 tonas. Vilniaus „Siemens arenoje“ įrengtas videokubas su 4 LED

ekranais, kurių įstrižainės sieks net 5 metrus. Šis įrenginys naudojamas

įvairiems informaciniams, reklamos, totalizatoriaus pranešimams, taip pat

vaizdui perduoti, ir, žinoma, atlieka švieslentės funkcijas. Arenos vidaus

pranešimai įgarsinti iš viso daugiau kaip 250 garsiakalbių, išdėstytų kas 6

metrai vienas nuo kito.

Didžiausia naujovė Lietuvoje, kuri įgyvendinta tik „Siemens arenoje“,

per koncertus, sporto ir kitus renginius leidžia stebėti triukšmo salėje

lygį decibelais ir fiksuoti rekordus. O taip pat žiūrovai gali išvysti savo

veidus stambiu planu videokube. Veiksmą arenoje galima stebėti ir pastato

koridoriuose – per vidaus TV sistemą. Vilniaus arenos statytojai

atsižvelgia ir į čia vyksiančių renginių transliavimo televizijos kanalais

poreikį. „Siemens arenoje“ įdiegta integruota telekomunikacijų sistema –

daugybė taškų su visomis kameromis reikalingomis komunikacijomis.

Visos viešos arenos erdvės stebimos vaizdo kameromis. Tarptautinius

arenų standartus atitinka ir vėdinimo sistema, oro kiekius reguliuojanti

pagal momentinę žmonių koncentraciją pastato erdvėje. Dėl šios sistemos

„oras keliauja paskui žmones“ o jo srautams valdyti pasitelkiami visose

patalpose įrengti davikliai.

Konstrukcijų sprendimai:

• Stogo santvaros ilgis: apie 80 m (ilgiausia tokia santvara Lietuvoje)

• Metalo konstrukcijų kiekis: apie 400 tonų

Galimybės:

• 500 tūkst. lankytojų ir 111 renginių per metus

• Koncertams: 12 000 vietų

• Krepšinio varžyboms: 11 000 vietų

• Ledo ritulio varžyboms: 8 750 vietų

• Teatro spektakliams: 3 500 vietų

Gyvenamieji pastatai

Kiekvienas miestas savaip evoliucionuoja. Europos miestų statybos

tendencija, mados krypsta daugiaaukščių pastatų, vertikalių link. Todėl

Lietuvoje šalia stovinčių dangoraižių, verslo, sporto ir prekybos centrų

kyla nauji aukšti gyvenamieji pastatai.

Daugiaaukščiai

Vilniuje ryškėja nauja gyvenamųjų namų tipologija. Tai daugiaaukščiai

pastatai prestižinėse vietose. Žmonės „stengiasi“ būti viršūnėje. Tokių

pavyzdžių galima rasti ne vieną. Jau pradėtas statyti daugiaaukštis

gyvenamasis pastatas kartu su komercijos bei pramogų centru Konstitucijos

prospekte, Vilniuje, architektai R. Bimba ir S. Šliažas.

[pic]

Tų pačių arhitektų projektuojami du  16 aukštų daugiabučiai

gyvenamieji namai Baltupių mikrorajone, numatomos 2-jų  aukštų  komercinės

paskirties patalpos, požeminės  automobilių stovėjimo vietos ir  antžeminė

automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabučiuose namuose bus 210 tipinių

vieno ir dviejų kambarių butų.Tipiniuose butuose – galimas pertvarų išdėstymas pagal užsakovo

pageidavimą. Numatoma galimybė jungti  tipinius butus į 3-jų ir 4-ių 

kambarių butus.Jų konstrukciniai-inžineriniai sprendimai:

1.   Pastato konstruktyvas – monolitinio gelžbetonio .

2.   Fasadų apdaila- akmens masės keramika ir struktūrinis tinkas.

3.   Butų vidaus pertvaros- 8 cm storio gipso blokeliai.4.   Sienos tarp butų ir laiptinių- 8 cm storio gipso blokeliai su akmens

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2548 žodžiai iš 5073 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.