Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Verslo technologijų katedra
NAUJAUSI VILNIAUS STATINIAI, JŲ ARCHITEKTŪRA, KONSTRUKCIJOS
REFERATAS
Studentas: Jomantė Jankeliūnaitė vv45
Dėstytojas:Vilnius
2005
Turinys
Įvadas 2
Sporto, pramogų ir verslo centrai 4
„Europa“ 4
Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“ 5
Naujoji „Siemens” arena Vilniuje 8
Gyvenamieji pastatai 11
Daugiaaukščiai 11
Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų raida 14
Naujienos 16
Moderni ligoninė vienai dienai 16
Naujas prekybos centras Fabijoniškėse 17
Aukščiausias pastatas kairiajame Neries krante 17
Šeškinės vizija – europietiškas komercinis centras 18
Sostinės Naujamiestyje iškils daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos
klasės viešbutis 19
Išvados 21
Literatūra 22
Įvadas
Architektūros neįmanoma ilgą laiką išvengti. Su ja susiduriame beveik
kiekvieną gyvenimo akimirką – galime pasirinkti laiką, kada grožėtis
paveikslais, kada skaityti literatūros kūrinius, kada žiūrėti filmus, bet
architektūrinių statinių atžvilgiu tokios pasirinkimo laisvės neturime. Tai
vienintelė meno forma, kurianti tiek vidinę, tiek išorinę erdvę, taigi
apribojanti begalinę erdvę trimačiais objektais. Eidami gatve žiūrime į
namų fasadus. Dirbdami, pirkdami arba judėdami atsiduriame įvairiuose
pastatuose arba greta jų. Net jei daugiau laiko praleidžiame gamtoje,
anksčiau ar vėliau mums prireikia keturių sienų ir stogo. Dailės,
literatūros, kinematografijos kūriniai iš esmės yra marginaliniai
reiškiniai, jie kasdienybėje nevaidina jokio praktinio vaidmens, nebent,
jei galima taip pasakyti, teikia pramogas. Tuo tarpu statiniai yra visur ir
visada, net jei to nesuvokiame. Jie susiję su visomis žmogaus veiklos
sritimis, stovi dešimtmečiais, jei ne šimtmečiais, ir taip paprastai jų
nepašalinsi iš pasaulio, iš mūsų gyvenimo. Netgi kai norime pasižiūrėti
dailės, kinematografijos kūrinių, paskaityti knygas, tai yra patirti sąlytį
su nearchitektūrinėmis meno formomis, noromis ar nenoromis susiduriame ir
su architektūra – juk turime eiti į parodų sales, kino teatrus, bibliotekas
ir pan.
Kadangi kiekviena valstybės sostinė reprezentuoja šalį, man buvo įdomu
pasidomėti Mūsų Lietuvos sostinės – Vilniaus naujausiais statiniais, t.y
gyvenamaisiais namais, sporto, pramogų ir verslo pastatais, su kuriais mes
neišvengiamai susiduriame arba nuolat apie juos girdime. O tikslas buvo
sužinoti, kokios medžiagos, konstrukcijos, naujovės panaudotos
projektuojant tuos pastatus, kokios architektūrinės tendencijos vyrauja
šiomis dienomis. Vis dėlto mūsų poreikiai auga, nuolat keičiasi, todėl man
buvo įdomu sužinoti, kaip keičiasi pati architektūra, kokie dėsningumai
turi įtakos pastatų projektavimui ir kas svarbu projektuojant šiuolaikinę
architektūra, kad ji būtų kuo geriausiai įvertinta.
Sporto, pramogų ir verslo centrai
„Europa“Vienas svarbiausių verslo centų –„Europos“, nes tai aukščiausias
komercinės paskirties pastatas Baltijos šalyse, 126,1m. aukščio, 33 aukštų,
17 000 m2 bendrojo ploto. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, o šio
vaizdingo dangoraižio architektai yra A. Ambrasas ir V. Adomonytė.
Šis statinys minimas ne viename prestižiniame tarptautiniame konkurse,
kaip vienas geriausių Europos architektūrinių objektų
[pic]
Iš 38 garsiausių pasaulio architektų darbų naujasis Vilniaus
dangoraižis pateko į geriausių 15-tuką. Darbai buvo vertinami pagal bendrą
vizualinį pastato architektūros įspūdį, pastato darną urbanistinėje bei
socialiniame kontekste, formos ir konstrukcijos logiškumą bei darną, taip
pat statybos kainą.
Iš tiesų, dangoraižis “Europa” – vienas įspūdingiausių dešiniajame
Neries krante besiformuojančio naujojo Vilniaus akcentų, kuris formuoja
savotišką urbanistinę kalvą, aplink kurią formuojasi naujasis Vilniaus
centras.
Dangoraižio konstrukcija
Pastatas yra ryšinės konstrukcijos. Laikančios dalys – vertikalūs
erdvinio karkaso elementai (kolonos, diafragmos) ir horizontalūs elementai
(perdangų plokštės).
Pamatai įrengti gręžininiai, apie 4,5 m ilgio poliai subetonuoti tam
tikru betonu. Po visu pastatu išlieta gelžbetoninė 800mm pamatų plokštė iš
B25 klasės betono. Dėl to garantuojamas viso pastato vienodas sėdimas.
Visos išorinės sienos pastatytos iš aliuminio profilių fasadinių detalių,
įstiklintų refleksiniu stiklu. Laiptai-iš B25 klasės betono ir surenkamųjų
dalių.
Daugiau kaip 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą
“Europa” dengia stiklinis stogas, kuriam sukurti sunaudota
virš 2000
kvadratinių metrų stiklo. Tai elegantiška aplinka ir europietišku paslaugų
kokybės suvokimu išsiskiriančiantis centras. “Europoje” įsikūrusi beveik
700 kvadratinių metrų ploto kosmetikos ir parfumerijos parduotuvė “Sarma”
yra viena didžiausių Baltijos šalyse.Prekybos centras “Europa” jau pateko į Lietuvos rekordų knygą. Dvi ore
kabančios kavinės “Ore” ir “ Piazzo D’Oro” 2004 metų Velykų proga
pripažintos didžiausiais Lietuvoje butaforiniais margučiais. Jų ilgis su
papuošimu – 8,25 metro, aukštis – 4,60 metro.
Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“
[pic]
Keli faktai apie FORUM PALACE:
• centras pradėtas statyti 1999 m. rugpjūtį, baigtas – 2002 m. gruodį;
• daugiafunkcinio pastato projekto vadovas – Vladas Segalis, projekto
autorius architektas Gintaras Čaikauskas
• į centrą investuota 68 mln. litų;
• visas penkių aukštų pastato plotas – 18 732 m2; tūris 82 596 m3
• trijose lauko ir dviejose požeminės automobilių laikymo aikštelėse
telpa 500 automobilių;
• didžiausia pramogoms ir verslui skirta centro patalpa – trijų aukštų
amfiteatrinė renginių salė. Joje vienu metu gali pramogauti iki 1 200
žmonių.
Pagrindinė FORUM PALACE architektūros idėja
FORUM PALACE pastatas žymi naujojo Vilniaus centro, kuriamo
dešiniajame Neries krante, pradžią. Ypatinga pastato idėja lėmė unikalų
architektūros sprendimą. Terasomis kylantis tūris betarpiškai išauga iš
aplinkos, fasadų bangos kartoja upės vingį, pabrėžia natūralų reljefo
charakterį. Sudėtingo transporto mazgo sūkurys, daugiaplanės ir gausios
apžvalgos padiktavo monumentalią, lengvai įsimenamą, vienodai reikšmingą iš
visų pusių, tačiau lakonišką ir paprastą ovalo formą. Stiklo gausa suteikia
demokratiškumo, atvirumo aplinkai pojūtį. Vidaus pasaulis jaučiamas esant
išorėje, būnant viduje – tiesiogiai suvokiamos ne tik vertingiausios miesto
panoramos, naujieji pastatai, bet ir nepakartojami gamtos ypatumai.
Kompaktiška pastato išorė viduje atveria didelius veiklos plotus, kurie
savo paskirtimi ir suskirstymu į zonas sukuria ištisą mikropasaulį,
leidžiantį atskirti, o kartu ir suvienyti gana prieštaringas verslo,
laisvalaikio pramogų ir poilsio funkcijas. Daugialypė pastato paskirtis
prieštarauja kasdienybės rutinai. Tai pabrėžia išraiškingos vidaus erdvės,
kurios savo praktiška tėkme sukuria savitą atmosferą, jaukų vidinį
gyvenimą, hipnotizuojantį savo unikalumu, kur lankytojas pagal savo
nuotaiką ir poreikius gali pasirinkti uždaras arba atviras erdves.
Svarbiausia „FORUM PALACE“ kūrėjų mintis-visos bendravimo formos
vienoje vietoje. Projekto autoriai siekė jaukią namų aplinką perkelti į
naujuosius rūmus, sudaryti visas sąlygas ramiai pasiruošti naujai darbo
dienai ar pailsėti savaitgalį. Statybos ypatumai
Iš Neries šlaite buvusios statybvietės išvežta 33 800 m3 grunto,
atvežta daugiau kaip 5 700 m3 monolitinio betono ir gelžbetonio, sumontuota
apie 300 tonų metalinių laikančiųjų stogo konstrukcijų.
Originalių formų pastatas įspūdingai atrodo į upės slėnį
besileidžiančioje teritorijoje. Apleistas Vilniaus plotas tapo lankoma
vilniečių vieta. Tačiau, kad būtų įgyvendinti architektų užmojai,
statybininkai turėjo gerokai pasistengti. Su pirmaisiais sunkumais jie
susidūrė atlikdami statybinius geodezinius matavimus. Išorinės ašys nebuvo
tarpusavyje statmenos, dėl to iškilo nužymėtų ašių užtvirtinimo ir
atstatymo svarba ir sudėtingumas. Techniniame rūsyje baseino atramoms
nužymėti reikėjo kitos ašių sistemos. Šiame statinyje buvo suprojektuotas
kreivalinijinės sienos , atkartojančios Nėries vingį.
Objektas suprojektuotas iš trijų dalių: dviaukštis autoparkingas, 6
aukštų pagrindinis „Forum Palace“ pastatas ir 1-2 aukštų sveikatingumo
zona. Visų trijų pastato dalių statybinės konstrukcijos suprojektuotos
atskiriant jas temperatūrinėmis – deformacinėmis siūlėmis.
Perdangos įrengtos monolitinės gelžbetoninės besijinės 240 mm storio.
Sveikatingumo komplekso zonoje virš 25 m ilgio baseino įrengta sijinė
perdanga. Ji buvo betonuojama nepertraukiamu būdu supilant 700 m3 betono.
Kolonos ir perdangos sujungtos šarnyrais naudojant specialiai lenktus
armatūros karkasus, o visi pastato laiptai yra monolitiniai gelžbetoniai.
Lanksčioji stogo konstrukcija – plieno ilginiai ir 14,6 m. ilgio
plieno santvaros virš amfiteatro angos. Plieno konstrukcijos sudaro
standžią konstrukciją. Tam panaudoti standūs ryšiai, ryšio santvaros bei
įtemptos atotampos.
Pagrindinėse „Forum Palace“ pastato dalyse vidaus sienos ir pertvaros
įrengtos iš lengvųjų konstrukcijų, t.y. gipskartonio plokštės ant metalinio
karkaso. Dauguma sienų kreivalinijinės. Grindų dangos statinyje labai
įvairios polivinichloridinės kiliminės, keraminių plitelių, parketo. Sporto
klube sukurta ypatinga aplinka. Pirmojo aukšto holo grindų apdaila-
poliruotos plitelės,
koridoriuose-kiliminė danga, kavinėse-raudonmedis.
[pic] [pic]
Pirmame aukšte esančių ypatingiems lankytojams skirtų patalpų
interjeras išsiskiria savo originalumu ir tuo pačių atliekamų darbų
sudėtingumu.
[pic]
(Egipto stiliaus svetainė)
Beje šis statinys buvo tinkamai įvertintas „Lietuvos metų gaminio
medaliu“.
Kaip matome, kartu su kitoje gatvės pusėje esančiu „Forum
Palace“pastatu „Hanner“ verslo centras netgi sudaro savotišką vertikalaus
ir horizontalaus pastatų ansamblį.
Naujoji „Siemens” arena Vilniuje
Tai geriausias 2004 m. sporto statinys. Jis buvo atrinktas iš 7 naujų
sporto objektų, kurie buvo pastatyti praėjusiais metais. „Siemens arena“ –
universaliausia ir moderniausia iš jų. Manoma, kad ši arena puošia ne tik
Vilnių, bet visą Lietuvą. Rinkdami geriausią metų sporto statinį, sporto
specialistai vadovavosi tokiais kriterijais kaip sporto objekto statinio
universalumas, teikiamų paslaugų įvairovė, paslaugų socialinį prieinamumas,
kainos ir jų lankstumas įvairioms socialinėms žmonių grupėms, objekto
užimtumo laikas, apkrovimas ir kt.
Tai pirmas Lietuvoje tokios koncepcijos statinys, savo galimybėmis
prilygstantis garsiausioms Europos arenoms. 29 m aukščio arenos plotas
siekia 20 000 m2, o tūris – 200 000 m3.
[pic]
Moderniausia Baltijos šalyse „Siemens arena“ stebina ne tik savo
talpumu ar čia galėsiančių apsilankyti žmonių skaičiumi. Specialistų
vertinimu, jos techninės galimybės beveik neribotos o naudojamos medžiagos
įrengimai aparatūra bei programinė įranga leidžia erdves transformuoti
pagal pačių įvairiausių renginių paskirtį. Todėl su „Siemens arena“ jau
dabar bendradarbiauja stambios renginių organizavimo kompanijos randančios
čia tinkamą erdvę įvairiausiems projektams.
Teigiama, kad čia krepšinio halė galės lengvai tapti jaukia teatro
sale arba hipodromas – ledo arena, arba, jei prireiks – 20 m aukščio erdve
lazerių ir fejerverkų šou.
[pic]
Panaudotos technologijos naujovės
Kaip rodo universalių arenų Šiaurės Amerikoje ar Europoje patirtis
minėtoms transformacijoms įgyvendinti nereikia stebuklo – tam užteka
specialios įrangos, taip pat informacinės sistemos, kuri valdo pastato
šildymo, vėdinimo, vandens šaldymo, apšvietimo, durų atidarymo, vaizdo,
garso ir apsaugos sistemas. Transformacijoms ir renginiams „Siemens
arenoje“ reikalinga ir apie 3,5 megavatų galingumo speciali elektros
pastotė. Daugiausia energijos prireikia per didžiuosius renginius ant ledo,
nes vienu metu energija naudojama daugumai reikmių: virtuvėms, ložėms,
visai erdvei apšviesti, renginiams įgarsinti, specialiai ledo dangai
būtiniems šaldymo bei kondicionavimo įrenginiams.
Vilniaus arenos grindys išlaiko apie 50 tonų svorį, taigi ir apie 2000
kub. metrų vandens. Todėl „Siemens arenoje“ galima rengti net ir burlenčių
varžybas. Vandens ir ledo dangoms vanduo tiekiamas specialiais grindyse
įmontuotais vamzdynais, iki kurių jis atkeliauja statinio sklype nutiesta
atskira aukšto slėgio vamzdyno atšaka.
Arenos grindys yra itin atsparios gniuždymui ir kitoms deformacijoms.
Jų daugiasluoksnės technologijos pagrindą sudaro žvyro sluoksnis, dengiamas
vandeniui atsparia plėvele; ant jo užlietas trečiasis – 180 mm storio
betono – sluoksnis, kuris yra padengtas 100 mm storio apšiltinamuoju
sluoksniu. Penktąjį arenos grindų sluoksnį sudaro 175 mm storio betono
danga, kurioje ir įmontuoti minėti vamzdynai ledo bei vandens dangoms. Apie
500 kW galios kompresoriai užšaldo vandenį net 1800 kv. m ploto (60×30 m)
ledo dangai. Šiam darbui aptarnaujantis personalas tesugaišta vos parą – ir
po neseniai pasibaigusio kitokio renginio arenos lankytojus galima
pakviesti stebėti ledo ritulio rungtynių arba dailiojo čiuožimo pasirodymų.
Ledui ir vandeniui naudoti „Siemens arenoje“ pritaikytas visas
pastatas su jo vėdinimo garso bei saugumo sistemomis. Kadangi įrengta
speciali oro cirkuliacijos sistema šalia ledo žmonės nejaučia šalčio o 5 cm
nuo ledo atstumu kaip reikalaujama ledo arenose palaikoma reguliari
temperatūra.
Sceną teatro spektakliui, rimtosios muzikos koncertui ar baleto
pasirodymui galima įrengti arenos centre arti tribūnų, o vietų jose skaičių
taip pat galima reguliuoti pagal organizatorių norus. Tam naudojama
„užuolaidų sistema“ specialios kilnojamos uždangos leidžiančios mažinti ir
didinti žiūrovų salę bei atskirti nuo jos užkulisius. Arenos erdvę galima
sumažinti net dviem trečdaliais, todėl mažesniam žiūrovų ratui skirtuose
renginiuose čia jaukiai jausis vos pusantro tūkst. lankytojų. Be to, tokiu
būdu sutaupomos energijos sąnaudos nenaudojamoje arenos dalyje.
Kitos „Siemens arena“ techninės charakteristikos
Renginių organizatorių atsivežamą įrangą Vilniaus arenoje paprasta
greitai sumontuoti ir išmontuoti su specialiai tam skirtomis „kapsulėmis“.
Tai angos grindyse, išdėstytos tam tikrais atstumais. Jose be jokių
papildomų konstrukcinių
lengvai įtvirtinami lauko teniso ar
tinklinio stovai.
Pastato stoge, iki 20 m aukštyje, jau įrengta daugybė aparatūros
pakabinimo taškų. Jais bus galima originaliai apšviesti ir kitaip
modeliuoti erdvę skirtingiems renginiams. 78 m. ilgio stogo santvaros
išlaiko beveik 100 t sveriančią koncertinę įrangą.
Įgyvendinant šį projektą jau pasiekta ir kitų Lietuvos rekordų bei
įdiegtos šalyje iki šiol nenaudotos technologijos: videokubo sistema sveria
apie 5 tonas. Vilniaus „Siemens arenoje“ įrengtas videokubas su 4 LED
ekranais, kurių įstrižainės sieks net 5 metrus. Šis įrenginys naudojamas
įvairiems informaciniams, reklamos, totalizatoriaus pranešimams, taip pat
vaizdui perduoti, ir, žinoma, atlieka švieslentės funkcijas. Arenos vidaus
pranešimai įgarsinti iš viso daugiau kaip 250 garsiakalbių, išdėstytų kas 6
metrai vienas nuo kito.
Didžiausia naujovė Lietuvoje, kuri įgyvendinta tik „Siemens arenoje“,
per koncertus, sporto ir kitus renginius leidžia stebėti triukšmo salėje
lygį decibelais ir fiksuoti rekordus. O taip pat žiūrovai gali išvysti savo
veidus stambiu planu videokube. Veiksmą arenoje galima stebėti ir pastato
koridoriuose – per vidaus TV sistemą. Vilniaus arenos statytojai
atsižvelgia ir į čia vyksiančių renginių transliavimo televizijos kanalais
poreikį. „Siemens arenoje“ įdiegta integruota telekomunikacijų sistema –
daugybė taškų su visomis kameromis reikalingomis komunikacijomis.
Visos viešos arenos erdvės stebimos vaizdo kameromis. Tarptautinius
arenų standartus atitinka ir vėdinimo sistema, oro kiekius reguliuojanti
pagal momentinę žmonių koncentraciją pastato erdvėje. Dėl šios sistemos
„oras keliauja paskui žmones“ o jo srautams valdyti pasitelkiami visose
patalpose įrengti davikliai.
Konstrukcijų sprendimai:
• Stogo santvaros ilgis: apie 80 m (ilgiausia tokia santvara Lietuvoje)
• Metalo konstrukcijų kiekis: apie 400 tonų
Galimybės:
• 500 tūkst. lankytojų ir 111 renginių per metus
• Koncertams: 12 000 vietų
• Krepšinio varžyboms: 11 000 vietų
• Ledo ritulio varžyboms: 8 750 vietų
• Teatro spektakliams: 3 500 vietų
Gyvenamieji pastatai
Kiekvienas miestas savaip evoliucionuoja. Europos miestų statybos
tendencija, mados krypsta daugiaaukščių pastatų, vertikalių link. Todėl
Lietuvoje šalia stovinčių dangoraižių, verslo, sporto ir prekybos centrų
kyla nauji aukšti gyvenamieji pastatai.
Daugiaaukščiai
Vilniuje ryškėja nauja gyvenamųjų namų tipologija. Tai daugiaaukščiai
pastatai prestižinėse vietose. Žmonės „stengiasi“ būti viršūnėje. Tokių
pavyzdžių galima rasti ne vieną. Jau pradėtas statyti daugiaaukštis
gyvenamasis pastatas kartu su komercijos bei pramogų centru Konstitucijos
prospekte, Vilniuje, architektai R. Bimba ir S. Šliažas.
[pic]
Tų pačių arhitektų projektuojami du 16 aukštų daugiabučiai
gyvenamieji namai Baltupių mikrorajone, numatomos 2-jų aukštų komercinės
paskirties patalpos, požeminės automobilių stovėjimo vietos ir antžeminė
automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabučiuose namuose bus 210 tipinių
vieno ir dviejų kambarių butų.Tipiniuose butuose – galimas pertvarų išdėstymas pagal užsakovo
pageidavimą. Numatoma galimybė jungti tipinius butus į 3-jų ir 4-ių
kambarių butus.Jų konstrukciniai-inžineriniai sprendimai:
1. Pastato konstruktyvas – monolitinio gelžbetonio .
2. Fasadų apdaila- akmens masės keramika ir struktūrinis tinkas.
3. Butų vidaus pertvaros- 8 cm storio gipso blokeliai.4. Sienos tarp butų ir laiptinių- 8 cm storio gipso blokeliai su akmens