Naujoji tarptautinė tvarka po šaltojo karo turinys ir realizacijos būdai
5 (100%) 1 vote

Naujoji tarptautinė tvarka po šaltojo karo turinys ir realizacijos būdai

Turinys

Įvadas 3

1. Tarptautinės tvarkos samprata 4

2. Tarptautinių santykių kryptys po Šaltojo karo pabaigos 5

3. Pastangos atsverti JAV galią ir multipoliarinio pasaulio perspektyvos 10

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Paskutinio praėjusio tūkstantmečio dešimtmečio pradžia teikė vilčių, kad tarptautinė bendrija įžengs į naują tūkstantmetį daug stabilesnė nei XX amžiuje. Tokios viltys visų pirma buvo siejamos su šaltojo karo pabaiga ir jos suponuotais pozityviais tarptautinės sistemos pokyčiais. Kita vertus šie pokyčiai pasižymėjo „šalutiniais efektais“ – suaktyvėjusiais lokaliais karais ir etniniais konfliktais.

„Šaltojo karo“ metu buvo įsigalėjusi bipoliarinė tvarka, pasaulyje dominavo JAV ir SSRS. Daugelis vakarų tyrinėtojų tikėjo, kad tokia tvarka išliks ganėtinai ilgai. Tačiau pasibaigus „Šaltajam karui“ vienintele supergalybe išliko tiks JAV. Todėl teigiama, kad įsitvirtino vienpoliaris pasaulis. Tačiau tokia tvarka nėra labai gera, nes neužtikrina stabilumo. Akivaizdžiai tai įrodo JAV politika Irako klausimu, kai neatsižvelgusi kitų nuomonės pradėjo invaziją. Dėl to siekiama ieškoti būdų kaip atsverti JAV galybę, šiuos būdus pamėginsiu akcentuoti savo darbe.

Taigi po „ Šaltojo karo“ prasidėjo Naujoji Tarptautinė tvarka“ („Naujoji Pasaulio tvarka“). Šiame savo darbe sieksiu kuo išsamiau aptarti šią Naująją tvarką, pažvelgti į multipoliarinės sistemos perspektyvas.

Darbo tikslas: apžvelgti Naujosios Tarptautinės Tvarkos ypatybes po „Šaltojo karo“.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti tarptautinės tvarkos samprata.

2. Aptarti tarptautinių santykių kryptis po šaltojo karo.

3. Ir įvardinti pastangas įveikti JAV vienvaldystę šių dienų pasaulyje.

1. Tarptautinės tvarkos samprata

Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad tarptautinė ir pasaulinė tvarka iš esmės niekuo nesiskiria, nes pasaulis yra tautų visuma. Todėl pateiksiu pasaulinės tvarkos sąvokos apibrėžimą. Be to, šiame darbe ši sąvoka bus pavartota ganėtinai dažnai.

Taigi, pasaulio tvarka- tai visuma politinių, kultūrinių, etninių faktorių, visuotinai priimtinų ir laikomų tarptautinės teisės norma .

Pasaulio tvarka keičiasi ir laiko atžvilgiu: tai, kas atrodo teisėta ir tvarkinga vienose istorijos epochose, pasirodo nereikšminga ar net neteisėta kitose. XIX amžiuje net ir pačios demokratiškiausios šalys, pvz., D. Britanija, buvo kolonijinės imperijos, o kolonializmas buvo teisėta Pasaulio tvarkos dalis; atrodė visai natūralu nepalikti pasaulyje kokių nors nekontroliuojamų teritorijų. XX amžiaus antroje pusėje Pasaulio tvarkos dalimi tapo dekolonizacija. XIX amžiuje demokratija nebuvo ypač svarbus valstybių kokybės požymis, šiandien manoma, kad „tvarkingos“ valstybės turi būti tvarkomos demokratiškai – autoritariniai ir totalitariniai režimai laikomi Tvarkos ardytojais .

Nesutariama ką laikyti Pasaulio Tvarkos pradžia. Yra tyrėjų, laikančių, kad Pasaulio Tvarka atsirado XVII amžiuje po Trisdešimties Metų karo kaip Vestfalijos taikos rezultatas, kai bene pirmą kartą susitarta dėl valstybių bendravimo principų.

Galima išskirti keturis Pasaulio Tvarkos modelius:

1. Vienos kongreso tvarka;

2. Versalio taika;

3. Jaltos taika;

4. Paryžiaus taika (šaltojo karo pabaiga – „Naujosios Tarptautinės tvarkos pradžia).

Nesustodamas prie kitų, aš pereisiu iš karto prie Paryžiaus taikos. Taigi galima teigti, kad 1990 metais pasirašyta Paryžiaus chartija, skelbusi, jog Europa yra „vientisa ir laisva“, deklaravo ir Naująją Pasaulio tvarką. Pagal ją Vidurio bei rytų Europos šalys pradėjo demokratizaciją, rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimą. Europos – vientisos ir laisvos – šūkis atsirado NATO strateginėje koncepcijoje.

2. Tarptautinių santykių kryptys po Šaltojo karo pabaigos

Pirmoji kryptis yra taikos užtikrinimas. Mes visi galėjome stebėti, kad po Šaltojo karo pabaigos įvyko branduolinio ginklo, kaip strategiškai svarbaus įrankio nuosmukis. Pasaulis yra pusiaukelėje atsisakydamas branduolinio ginklo, kaip centrinio objekto kuriant globalinius santykius. Šaltojo karo eroje, tarptautinė politika buvo kuriama išrikiavus branduolines galvutes. Šiais laikais tai vis dažniau sukelia juoką. Juk ir taip visiems yra aišku, kad branduolinis ginklas negali būti naudojamas. Nors jis ir dar tebėra, vienas iš veiksnių, išlaikančių jėgų pusiausvyra pasaulyje, tačiau nebevaidina tokio didelio vaidmens, kaip kad Šaltojo karo metais. Greičiau yra dedamos didelės pastangos sumažinti branduolinį arsenalą.

Saugumo politikos fronte yra aiškiai matomas didžiųjų valstybių dialogo formavimasis, bei kompromisų paieška sprendžiant politikos uždavinius.

Branduolinio karo pavojus yra žymiai sumažėjęs, pasaulis tapo taikesniu. Bet tuo pat metu išauga nauji pavojai, kurie drumsčia pasaulio taiką: nacionalizmas, fundamentalizmas, terorizmas, separatizmas, etnonacionalizmas. Šie konfliktai yra tiesioginė grėsmė pasaulio taikai, bei nacijų integracijai. Nauji trumpalaikiai, bei ilgalaikiai pasaulinio saugumo iššūkiai taip pat tampa vis svarbesni, kaip pavyzdžiui vykstantys regioniniai konfliktai, masinio naikinimo ginkluotės problemos, bei
besitęsiančios reformos buvusiose Sovietų Respublikose.

Dar viena ir ypač svarbi tarptautinės saugumo politikos dalis yra ekonominė nepriklausomybė, aplinkosauga ir demokratija bei žmogaus teisės.

Antra – tai ekonominė tarptautinių santykių kryptis. Čia iškyla trys pagrindiniai poliai: Europos Sąjunga, Šiaurės Amerika, Rytų Azija. Kiekvienam iš šių polių priklauso viena ketvirtoji pasaulinio bendrojo produkto dalis. Ekonomikos svarba tarptautiniuose santykiuose skatina kurtis politiniams apsisaugojimo faktoriams. Ir vienas iš pagrindinių šių laikų ekonomikos iššūkių yra iškylanti trintis tarp šių didžiųjų polių.

Kadangi visi suprantame, kad tarp šių trijų polių būtinas ekonominis reguliavimas, mes galime iškelti klausimus: Ar transatlantinis saugumas, bei bendradarbiavimas gali susidurti su rimtais sunkumais? Ar gali egzistuoti ekonominė nepriklausomybė tarp šių trijų polių ir kaip sumažinti trintį tarp jų?

Galiausiai žvelgiant iš ideologijos pusės, idėjos apie prekybinę demokratiją, pilietinę visuomenę, valdžios skaidrumą ir atsakomybę už veiksmus ir galiausiai prekybinę ekonomiką tampa vis universalesnės.

Komunizmo žlugimas paliko JAV bei jos sąjungininkams didelę įtaką formuojant intelektualinę, bei mokslo politiką. Dauguma Sovietų Sąjungos deklaruojamų vertybių buvo atmestos arba tiesiog nerado pritarimo tarptautiniame lygmenyje. Socializmo formuojama ekonomikos vizija taip pat buvo visiškai atmesta. Vakarietiški prekybos principai, privatinė nuosavybė tapo pagrindu ekonomikoje. Komunistų partijos valdžios monopolis ir išplėtota biurokratija tapo visiška praeitimi, kurią pakeitė: demokratiniai rinkimai, demokratijos tradicijomis besiremianti valdžia, pilietinė visuomenė. Visi šie veiksniai tapo pagrindu formuojant valstybių valdymą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 992 žodžiai iš 3276 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.