Naujoji viešoji vadyba
5 (100%) 1 vote

Naujoji viešoji vadyba

11213141516171

NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA –

ŽINIŲ VISUOMENĖS

VADYBA

TURINYS

Įvadas: Nauji iššūkiai valstybei

Du viešojo sektoriaus valdymo modeliai: biurokratinis ir vadybinis

Naujosios viešosios vadybos plitimas pasaulyje

Naujosios viešosios vadybos požymiai

Thomo ir Ritzo “IOP” modelis

Du viešojo sektoriaus valdymo modeliai: konsultavimosi vieta.

Biurokratinis valdymas/NVV ir dalyvaujančioji demokratija

Du viešojo sektoriaus valdymo modeliai: konsultavimosi vieta.

Konsultavimasis kaip valdymo instrumentas

Kam? Kaip?

Ištrauka iš Thom/Ritz knygos (Thom/Ritz 107-123)

ĮVADAS: NAUJI IŠŠŪKIAI VALSTYBEI

Pasaulyje vis labiau ryškėja prieštaravimas tarp privataus sektoriaus dinamiškumo ir Viešojo sektoriaus sugrubimo. Konkurencijoje išsirutuliavęs, nepaprastai aktyvus privatus verslas sugeba keistis ir prisitaikyti prie nepaprastais tempais kintančių sąlygų ir besikeičiančių vartojimo poreikių. Tuo pat metu klasikinio valdymo principais besiremianti viešųjų institucijų veikla nepajėgia taikytis prie veržlaus pasaulio ir akyse kintančių sąlygų. Šimtametėje konkurencijoje augęs verslas pagimdė globalų pasaulinį ūkį su kas diena kintančia produkcija, nepastoviais vartotojų poreikiais ir individualizuota šios sektoriaus darbuotojų motyvacija. Šiame pasaulyje gimė naujos gyvensenos ir veiklos vertybės. Tuo pat metu valstybinis sektorius daug kur išliko sugrubęs ir nepajėgiantis nei suprasti procesų, nei juo labiau efektyviai juos įtakoti. Naujos vertybės vis daugiau atsitrenkia į sustingusias administracines struktūras ir administracinė kultūrą.

Šitokios aplinkybės pareikalavo iš pagrindų peržiūrėti (remiantis inovacijų vadybos idėjomis) tai kas iki šiol yra vadinama valstybiniu arba viešuoju administravimu, reformuoti (pagal modernius personalo vadybos principus) tai kas vadinama valstybės tarnyba, pertvarkyti tai kas yra vadinama valstybės institucijomis (pasiremiant organizacijų vadybos teorija ir praktika bei atsižvelgiant į naujus piliečių dalyvavimo priimant sprendimus mechanizmus).

Visa eilė valstybių jau nuo aštunto dešimtmečio pradžios patraukė šiuo savo veiklos sferos peržiūrėjimo, veiklos pobūdžio atnaujinimo ir veiklos dalyvių išplėtimo bei jų įgalinimų plėtimo keliu. Deja, Lietuva čia dar nėra nuveikusi ženklių darbų.

Valstybės vaidins vis mažesnį vaidmenį kontroliuojant informacijos, technologijų, ligų, migrantų, legalių ir nelegalių finansinių transakcijų srautus jų viduje ir per jų sienas. Tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose reikaluose vaidins vis didesnį vaidmenį nevyriausybiniai veiksniai, pradedant verslu ir baigiant nepelno organizacijomis. Valstybės valdymo sritis modifikuojasi ir kinta ir jos veikimo būdai, reikalaujantys įdiegti iki tol menkai patirtus požymius: veikmingumą, kokybiškumą ir visuomeninį pritarimą. Valstybės veiklos kokybę didele dalimi apspręs kaip valstybė ir visuomenė susidoros su naujais globalių jėgų iššūkiais.

Valstybė turinti kompetentingą valdymą savo valdžios struktūras, personalą ir veikimą pritaikys prie dramatiškai besikeičiančios pasaulinės aplinkos, – padarydama juos labiau pajėgiais sąveikauti su vis labiau tarpusavyje susijusiu pasauliu. Efektyvus valdymas vis labiau bus apibrėžtas sugebėjimo ir noro siekti valdžios ir piliečių partnerystes, tam kad būtų sugebama išnaudoti vis didėjančius informacijos srautus, naujas technologines žinias, kuriuos turi piliečiai ir vis didės nevyriausybinio sektoriaus įtaka.

DU VIEŠOJO SEKTORIAUS VALDYMO MODELIAI: BIUROKRATINIS IR VADYBINIS

Šiandiena vis labiau išryškėja ženkli takoskyra tarp sugrubusio senojo biurokratinio administravimo ir lanksčios bei rezultatyvios naujosios viešosios vadybos. Žemiau pateikiamas šių sistemų palyginimas.

Du viešojo sektoriaus valdymo modeliai:

Biurokratinis (Viešasis administravimas (VA)) Naujoji viešoji vadyba

(NVV)

• Veiklos reglamentų primatas

• Veikimas: teisinis reglamentavimas

• Teisė: Pozityvistinis teisinis reglamentavimas

• Struktūros ir veikla sugrubusios

• Visuomenė: objektas

• Atsakomybė: už reglamentų laikymąsi

• Iniciatyva: suvaržyta • Principų, tikslų ir rezultatų primatas

• Veikimas: vadybinis

• Teisė: teisinis nominalizmas (teisė yra tarnybiška)

• Struktūros ir veikla: lanksčios

• Visuomenė: klientas

• Atsakomybė: už rezultatus, užtikslo pasiekimą

• Iniciatyva: išlaisvinta

Biurokratinis valdymas yra apspręstas racionaliai diegiama teise ir racionaliai sumanytais reglamentais. Specifinis šios biurokratijos funkcionavimo būdas pilnai išsiskleidė tik “modernioje” valstybėje ir plačiai išplėtotame kapitalizme Anot M. Weber jam būdinga (Thom/Ritz, 18):

• Veikti tik remiantis reglamentais ir įstatymais nustatytomis taisyklėmis.

• Biurokratinė tarnyba, numatanti giežtą paskirstymą tarnybinėmis pareigomis.

• įsakymų prievarta, kuri taipogi yra griežtai paskirstyta ir įstatymais apribota.

• Pareigų vykdymas yra užtikrinamas priimant į tarnybą asmenis turinčius nustatytą kvalifikaciją.

• Tarnybinės hierarchijos ir instancinio pavaldumo principas iššaukiantis griežtą viršutinę ir apatinę vyresnybės tvarką ir žemesniosios grandies paklusimą aukštesniajai.

• Darbo ir privačios sričių
atskyrimo principas: Vienos vadovybės pavaldume dirbančių tarnautojų ir jų vartojamų daiktinių priemonių visuma sudaro biurą. Nuo tarnautojų privačios nuosavybės tuo taip pat atskiriami pinigai ir priemonės.

• Įvadinis specialybės mokymas visoms specializuotoms tarnyboms.

• Pilnas tarnautojų užimtumas darbovietėje: Skirtingai nuo ankstesnio papildomo tarnybinio užimtumo, pilnai išsivysčiusi tarnybinė vieta pareikalauja iš tarnautojo tarnybinei veiklai skirti visas darbo jėgas.

• Taisyklėmis saistomos tarnybos principas: Taisyklių žinojimas pateikia tarnautojams ypatingą mokymą (priklausomai kam kokį: teisės žinojimą, administravimo mokslą ar kontoros mokslą). Tuo būdu vyresnybei nėra suteikta teisė priiminėti taisykles atvejis po atvejo – atskiriems atvejams, tačiau tik abstrakčias visuotinai galiojančias taisykles.

Šitokioje “modernioje” valstybėje galia, anot M. Weber, yra sutelkta ne piliečių ir net ne parlamentarų bet valdininkijos rankose, kuri perėmė valdymo vykdymą.

NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS PLITIMAS PASAULYJE

NVV susiformavo 20 amžiaus 80-ųjų metų viduryje kaip administravimo reforma, visų pirma Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. NVV nėra vieninga koncepcija, tačiau ji turi toli siekianti koherentišką struktūrinių elementų tinklą, kuris atsižvelgiant į situacijas yra skirtingai užpildomas. Valstybėse, kuriose NVV yra įdiegta, jos poveikis peržengia institucijų ribas ir viešojo sektoriaus institucines struktūras ir plačiai teigiamai apima įvairias visuomenės sritis. Jis stiprinančiai veikia taip pat valdymo struktūrų modernizavimą kaimyninėse valstybėse – pasekėjose.

Yra pastebėta, kad NVV centralizuotose valstybėse ir valstybinėse struktūrose yra radikaliau ir greičiau įdiegiama kaip federacinėse. Federacinėse valstybėse NVV pirmiausia vystosi žemiausiuose valstybės lygiuose, iki kol reformų idėjos yra priimamos valstybės centriniame lygyje.

Toliau pateiksime tris lenteles, iš kurių gerai matosi, kai NVV plito pasaulyje (šaltinis: Thom/Ritz, 56-61):

NVV raidos kai kuriose valstybėse ypatumai.

Viešojo sektoriaus struktūra Tarptautinė tendencija NVV atžvilgiu Reformų plėtra Reformų svorio centrai Reformų tendencijos

Australija Stipriai centralizuota su nereikšmingu komunaliniu lygiu. Vadybinės reformos nuo 1980. Radikali.

Federacija ir valstijos.

Vidinė institucijų modernizacija, jas peržengiantis struktūrų keitimas. Veiksmingumo didėjimas per decentralizavimą ir delegavimą.

Funkcijų mažinimas.

Daugiau laisvės vadybai. Konkurencinių struktūrų sustiprėjimas ir dekoncentravimas.

Siekis didinti lankstumą užimtumo srityje atmestas.

Vokietija Stipriai decentralizuota.

Veikia vietos savivalda. “Naujasis valdymo modelis” (“Neues Steue-rungsmodell”) nuo 1991 kaip visaapimanti struktūros ir vadybos reforma. Pragmatiška.

Prasidėjo komunose.

Nuo 1995 federaciniame lygyje.

Vidinė institucijų modernizacija, jas peržengiantis struktūrų keitimas. Apskaita.

Kontraktai.

Decentralizacija.

Personalo tvarkymas.

Orientacija į rezultatus ir produkciją. Konkurencinių struktūrų sustiprėjimas įvedant naujus santykius su piliečiais ir rinka.

Didžioji Britanija Stipriai centralizuota, komunos neturi savivaldos teisės, “Thatcherizmas” (“Thatcherismus”) (1979-1985).

“Sekančių žingsnių modelis” (“Next Steps Model”) nuo 1988 – plačiąja žodžio prasme neotaylorinis menedžerizmas. Radikali.

Inicijuota nuleidžiant iš viršaus žemyn nuo vyriausybės iki komunalinio lygio. Privatizavimas.

Agentūrų steigimas.

Rinkos struktūros.

Finansų reformos.

Vidinė modernizacija. Privataus ir viešojo sektorių rezultatyvumo optimizavimas.

Orientavimas į efektyvumą.

Kokybės vadyba.

Naujoji Zelandija Stipriai centralizuota, komunų funkcijas nustato vyriausybė. Naujoji viešoji vadyba (New Public Management) nuo 1984. Radikali.

Inicijuota centristiškai ir taip pat perkelta į komunas. Radikalus privatizavimas ir veiklos atsiejimas.

Rinkos ir konkurencijos elementai. Menedžmento ir kontrolės technikos. Visaapimantis politikos ir administravimo strateginis orientavimas.

Olandija Decentralizuota unitarinė valstybė. Tuo pat metu yra reikšmingos ir vyriausybė, ir vietos autonomijos. “Tilburgo modelis” (“Tilburger Modell”), kontaktrakt-menedžmentas nuo 1985. Saikingai evoliucinė.

Tiek centriniame, tiek komunaliniame lygiuose Valstybinių uždavinių delegavimas ir decentralizavimas.

Menedžmento instrumentai.

Personalo ir organizacijos ugdymas. Veiklos atsiejimas.

Ministerijų efektyvumo ir veiksmingumo padidinimas.

Politikos strateginis formavimas.

Austrija Federalistiškai decentralizuota struktūra su stipria federacinės vyriausybės kišimosi teise. Jokios nuosavos koncepcijos, kaimyninių valstybių įtaka apytiksliai nuo 1990. Santykinai pragmatiška.

Nepriklausoma plėtra federacijos ir žemių lygiuose. Funkcijų peržiūra.

Menedžmento instrumentai.

Personalo vadyba. Funkcijų ir veiklos rezultatų valdymas federacijoje.

Kultūros keitimas į labiau autonomišką ir savireguliuojančią.

Šveicarija Decentralizuota federacinė struktūra su vietos savivalda “Rezultatyvusis administravimas” (“Wirkungsorien-tierte Verwal-tungsführung”) nuo 1993. Pragmatiškai aktyvi.

Iš komunų per kantonus į federaciją. Vidinis
aitos.

Orientavimasis į klientus ir rezultatus. Veiklos atsiejimas.

Kontrakt-menedžmentas, kooperacija.

Strateginis politikos ir administravimo valdymas.

Suomija Norvegija Švedija Centristinės valdymo struktūros, egzistuojant konstituciškai garantuotai vietos savivaldai “Laisvų komunų eksperimentas” (“Free Commune Experiment”) nuo 1984, Pragmatiška.

Iš komunų į centrinė vyriausybę. Vidinis modernizavimas.

Menedžmentas pagal situaciją ir dėl rezultatų.

Agentūrų steigimas.

Organizacijų plėtra. Neribota orientacija į rinką.

Vidinis modernizavimas.

Strateginis valdymas.

JAV Centristinė federacijos vyriausybė ir nuo jos atpalaiduotos autonomiškos valstijos. Komunos, išskyrus miestų regionus, mažiau reikšmingos. “Valdymo

persvarstymas”

(“Reinventing Government”) nuo 1993 Mažai orientuota į primetimą.

Inicijuota federaliniame lygyje. Vidinis modernizavimas.

“Verslininkišku-mas”.

Privatizavimas ir konkurencija.

Orientavimasis į klientą. Orientavimas į rezultatus ir klientus.

Privatizavimas ir personalo pertvarka.

Personalo vadybos elementų išplitimas kai kuriose valstybėse

Plačiai išplitę Australija Vokietija Didžioji Britanija Naujoji Zelandija Olandija Austrija Šveicarija Suomija, Norvegija, Švedija JAV

Taikoma

Pirmieji požymiai

netaikoma

Personalo atranka Nauji atrankos reikalavimai

Įdarbinimo iš šalies padidinimas

Samdos sutarčių trukmės ribojimas

Personalo išsaugojimas Darbo panašumas su privačiu sektoriumi

Rezultatų įvertinimas, atlygis už rezultatus

Darbo išlaisvinimas

Personalo ugdymas Mobilumo rėmimas

Karjeros ugdymasKvalifikacijos ugdymas

Vadybos ugdymasPersonalo valdymas Terminuotos pareigos vadovams

Strateginis personalo valdymas

Personalo kontrolėPersonalo atleidimas Laisvas atleidimas iš darbo

Didesnė etatų sandaros kaita

Personalo vadybos organizavimas Personalo funkcijų decentralizavimas

Organizacinių-struktūrinių polyčių elementai skirtingose šalyse

Plačiai išplitę Australija Vokietija Didžioji Britanija Naujoji Zelandija Olandija Austrija Šveicarija Suomija, Norvegija, Švedija JAV

Taikoma

Pirmieji požymiai

netaikoma

Institucijų vidus Darbo proceso restruktūrizavimas

Organizacijos sandaros restruktūrizavimas

Institucijų išorė Politikos ir vykdymo sričių atskyrimas

Agentūrų kūrimasViešo ir privataus partnerystė

Privatizavimas

Komunų redukavimas

NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS POŽYMIAI

Pagrindinis NVV principas – veiklos rezultatyvumas, o šio rezultatyvumo matais yra:

• Piliečių lūkesčiai

• Organizacijos veiklos tikslingumas, strategiškumas

• Kaštų pragmatiškumas

• Politinis pragmatiškumas

Toks valdymas kyla ne tuščioje vietoje, bet atsižvelgiant į pakitusią visuomenės būklę.

Viešasis sektorius anksčiau ir dabar (Thom/Ritz, 21):

Iššūkiai viešajam sektoriui anksčiau ir šiandiena

Ankstesni Šiandieniniai

Skaidrūs dalykiniai santykiai ir probleminės sritys

Reliatyviai pastovios sąlygos

Aiškūs įtakojantys sąryšiai

Teisinės struktūros veikia pagal atskyrimo principą

Aiškios visuomeninės interesų grupės

Politinis prognozuojamumas

Pasitikėjimas vyresnybe, autoritetas

Sociokultūrinis stabilumas Neapžvelgiamumas ir kompleksiškumas

Dinaminiai pasikeitimai

Persipynimas ir multikauzalumas

Kombinacijos ir alternatyvos

Trumpalaikės interesų grupės, Nebalsuojantieji, migruojantys rinkėjai

Vertybių kaita, vertybių lygiavertiškumas

Demografiniai pokyčiai

NVV idėjas ryškiausia yra išdėstę D.Osborn’as ir T.Gaebler’is (Osborne/Gaebler) savo knygoje Reinventing Government. Savo veikale jie pateikė 10 esminių NVV principų: kurie galėtų būti panaudoti reformai, siekiant didesnio biurokratinio mechanizmo efektyvumo:

1. Valdžia kaip “katalizatorius”, t.y. radę pusiausvirą tarp išteklių ir poreikių viešojo sektoriaus vadovai turėtų savarankiškai generuoti kintamus veiklos kursus. (strategiškumas, savarankiškumas)

2. Valdžia priartinama prie bendruomenės. Tokiu būdu skatinama visuomenės iniciatyva, t.y. įgalioja piliečius ir bendruomenės viešąsias organizacijas priiminėti sprendimus ar dalyvauti jų priėmime.

3. Konkurencinė valdžia. Suvokus, kad bandymas imtis teikti visas paslaugas ne tik mažina valstybės išteklius, bet ir viešasis organizacijas verčia pernelyg išplėsti savo galimybes ir taip sumenkinti paslaugų kokybę, buvo pastebėta, kad reikia diegti konkurenciją tarp valstybinių, privačių ir nevyriausybinių paslaugų tiekėjų.

4. Vadžia, siekianti efektyvios organizacijų transformacijos. Kaip buvo minėta perdėtas taisyklių nustatinėjimas stabdo inovacijas ir riboja valdžios veiklą. Siekiant to išvengti, dėmesį reiktų sutelkti į institucijos misiją – ko organizacija siekia viduje ir už jos ribų. Paskui biudžetas, žmonių ištekliai ir kiti resursasi turėtų būti planuojamos taip, kad atspindėtų pagrindinę organizacijos misiją. Taip bus lengviau siekti išsikelto tikslo, bei racionaliau panaudoti išteklius.

5. Valdžia
orientuota į rezultatus. Dabartinės vertinimo ir atlyginimo sistemos dažniausiai nukreiptos į fiskalinį efektyvumą bei kontrolę ir retai klausiama kokių rezultatų buvo pasiekta, toks požiūris menkina išteklių naudotojų atsakomybę už resursus bei neskatina efektyvaus jų panaudojimo. Taigi pabrėžiama, kad turi būti labiau skatinamas valstybės tarnautojų atskaitingumas bei atsakomybė.

6. Klientas turi tapti varomąja jėga – svarbiausi turi būti kliento (t.y. piliečių), o ne biurokratijos poreikiai.

7. Valdžia – kaip įmonė: uždirbanti, o ne išleidžianti. Kilus fiskalinėms biudžeto problemoms, užuot padidinus mokesčius ar sumažinus valstybės programas, NVV šalininkai siūlo naujus būdus. Pelno koncepcija gali padidinti vertę ir užtikrinti gerus rezultatus – pertvarkyti rinkliavas ir mokesčius už valstybės teikiamas paslaugas, taip pat perskirstyti investicijas, kad būtų finansuojamos ateities iniciatyvos.

8. Prevencinė valdžia: užuot skiriant išteklius problemų sprendimo programoms, reiktų bandyti neleisti problemai atsirasti.

9. Decentralizuota valdžia: nuo hierarchijos pereinama prie dalyvavimo ir komandinio darbo. Informacinių technologijų pažanga, ištobulėjusi komunikacijų sistema ir didėjanti darbo jėgos kokybė priartino naują lankstesnių, komanda grindžiamų organizacijų amžių. Sprendimų priėmimas vyksta visoje organizacijoje – iniciatyva atiduodama į rankas tų, kurie gali įdiegti naujoves ir nustatyti kryptį, leidžiančią pasiekti aukštos kokybės rezultatų.

10. Į rinką orientuota valdžia: kaita reguliuojama rinkos svertais. Į kintamas sąlygas reaguojama ne tradiciškai, pavyzdžiui, bandant kontroliuoti visą padėtį, bet pasitelkus novatoriškų strategijų – taip veikti aplinką, kad galėtų veikti rinkos jėgos.

Apibendrinant šiuos principus pastebima, kad NVV būdinga: savarankiškas ir profesionalus valdymas, aiškūs veiklos standartai ir priemonės, didesnis dėmesys rezultatų kontrolei, priėjimas prie mažesnių organizacijų viešajame sektoriuje, perėjimas prie didesnės konkurencijos viešajame sektoriuje, privataus verslo vadybos stiliaus ryškinimas, didesnės disciplinos ir veiksmų laisvės naudojant resursus ryškinimas. Be to, NVV skatina administracines technologijas: klientų aptarnavimą, sutartis, sudaromas darbų atlikimo pagrindu, rinkos lengvatas ir dereguliavimą.

THOMO IR RITZO “IOP” MODELIS

Thomas ir Ritzas teigia, kad tais veiksniais, kurie gali įdiegti norimą valstybinės institucijos valdymą ar realizuoti jo pakeitimą yra, pirma, įdiegtas valstybinių institutų strateginis valdymas, antra, struktūros bei procesų pokyčiai ir, trečia, kultūros pasikeitimai. O betarpišką poveikį viešųjų institucijų keitimuisi turi tikslingai diegiami Inovacijų vadybos, Organizacijų formavimo ir Personalo vadybos instrumentai. pavieniui naudojami šie elementai neduoda pilnos pasikeitimų galios. Todėl jie ir formuluoja IOP vadybinį konceptą.

“Diegiant IOP konceptą pirmiausia yra siekiama padidinti inovacinį lygį, pasiekti lankstesnio valstybinių funkcijų vykdymo ir sustiprinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją bei pakelti jų kvalifikaciją. Šių trijų elementų kombinacijos įdiegimas į viešojo sektoriaus institucijų valdymo ir vystymo praktiką remiasi sistemiškai ir teoriškai pagrįstomis organizacinėmis priemonėmis. Todėl valstybinį administravimą mes laikome produktyvia ir socialiai veikiančia sistema, kuri negali būti suvokiama nepriklausomai nuo ją supančios visuminės aplinkos kompleksiškumo bei dinamikos ir iš jos iškylančių veiksnių. Kintantis tarpusavio grįžtamasis ryšys tarp struktūrų organizacinių pakeitimų ir organizacijos dalyvių elgsenos galiausiai ir sudaro administravimo produkuojamą išeigą (Output) ir josios poveikį aplinkai. Lemiančios reikšmės turi sistemos struktūrų lankstumo didinimas, siekiant priimti aktualią informaciją ir paskatinti plėtrą tiek sistemos viduje, tiek išorėje, ir kad atitinkamai greitai į tai būtų reaguojama. Tik toks vadovavimas darbuotojams ir toks jų ugdymas, kuris siekia didesnės jų motyvacijos ir kvalifikacijos pavestoms užduotims vykdyti, garantuoja, kad informacija iš aplinkos bus pastebėta ir galės būti apdirbta. Inovacinė veikla ir inovacinių rezultatų produkavimas iki šiol viešajame sektoriuje vaidina tik antraeilį vaidmenį. Vienok inovacijų vystymas yra, viena vertus, optimalaus struktūros suformavimo ir optimalaus personalo išugdymo produktas, ir antra vertus, į rinką orientuotoje aplinkoje inovacijų vystymas ilgainiui išugdo ir legitimuoja valstybinę valdžią ir administraciją”. (žr., Thom/Ritz 65-66).

IOP valdymo konceptas viešajam sektoriui (Thom/Ritz, 66)

DU VIEŠOJO SEKTORIAUS VALDYMO MODELIAI: KONSULTAVIMOSI VIETA.

Biurokratinė sistemai nėra būdingas poreikis orientuotis į pilietį. Visa administracinės sistemos pertvarka aptarnauti gerbūvio visuomenę buvo labiau nulemta politinių motyvų ir atstovaujamosios demokratijos mechanizmų nei biurokratijos vidinių gyvavimo principų. Tad ir konsultavimosi vieta šioje sistemoje yra gan ribota. Administracijai konsultavimasis tėra papildoma veiklos funkcija, apsunkinantį ir taip rutinos perkrautą veiklą. Galiausiai, nėra akivaizdu ką ir kaip daryti su konsultavimosi
rezultatais, nes greitus ir ryžtingus pokyčius trukdo perdėtai smulkmeniškai reglamentuota administravimo tikrovė.

Visiškai kitaip yra naujojo viešojo administravimo tradicijoje. Čia viešoji vadyba orientuojasi į veiklos rezultatyvumą. Tad ne reglamentai, bet piliečio interesai ir jo lūkesčiai tampa veiklos stimulu. Konsultavimasis tampa veiklos kompasu. Be jo tampa klaidu ir veikimas darosi nebeefektyviu. Ši sistema be kontakto su piliečiais negali išsiversti. Be to ima buksuoti jos mechanizmai ir palūžta vidiniai principai. Tuo požiūriu viešasis veikimas nieko nesiskiria nuo verslo veikimo.

BIUROKRATINIS VALDYMAS/NVV IR DALYVAUJANČIOJI DEMOKRATIJA

Kaip jau supratome, konsultavimosi vieta valdymo sistemoje yra nulemiama paties valdymo modelio. Biurokratinis valdymas gali nesunkiai apseiti ir be konsultavimosi metodų. Tuo tarpu NVV be jų tiesiog negali išsiversti, nes ji yra orientuota į kliento poreikį ir siekia rezultatyvumo.

Kokia yra konsultavimosi vieta skirtingos valdymo medeliose?

Viešasis administravimas

1. Politiniai motyvai

2. Atstovaujamoji demokratija

3. Keitimosi ir atsinaujinimo siekis

Viešoji vadyba

1. Piliečių interesai (vadybos esminis tikslas)

2. Rezultatyvumo siekis ir matavimas (vadybos efektyvumo šerdis)

Kita vertus, egzistuoja eilė aplinkybių skatinančių plėsti konsultavimąsi abiejose viešojo sektoriaus valdymo modeliuose:

1. Valstybinės veiklos procesai darosi kompleksiški ir susieti su tarptautiniais procesais.

2. Valstybinėje politikoje ima dominuoti ekonominis sprendimo kelias.

3. Visuomenė vis labiau individualizuojasi.

4. Vyksta technologinė revoliucija.

KONSULTAVIMASIS KAIP VALDYMO INSTRUMENTAS

Konsultavimasis priimant viešuosius sprendimus yra naujovė. Vis labiau plečiantis demokratijai tampa aišku, kad piliečiai:

a. Turi būti visapusiškai informuojami apie valstybės institucijų veiklą.

b. Piliečiai turi nesunkia ir laisvai bendrauti su valdžia.

c. Jie turi turėti galimybę dalyvauti formuojant sprendimus.

 Greta brangiai kainuojančių iniciatyvų ir referendumo teisės šiuolaikinės komunikacijos technologijos ir šiuolaikinė NVV piliečių dalyvavimui, gali pateikti greitus ir veiksmingus būdus atpažinti jų interesus ir pagal juos inovatyviai orientuoti administraciją.

Šie reikalavimai remiasi tiesioginės demokratijos idealu, kuriam realizuotis sąlygas sudaro:

a. Interneto technologijos.

b. Kintanti demokratijos ir kultūros būklė

c. Ir, visų svarbiausia, plintanti naujoji viešoji vadyba (NVV), keičianti ir išstumianti senąjį biurokratinį viešojo sektoriaus administravimą

Vykstančių poslinkių vertybinis variklis – principinė nuostata kad valdžia tik kuo efektyviau vykdo piliečių valią ir interesus ir todėl negali būti nuo jų jokių paslapčių ar jų poveikiui neprieinamų sričių.Piliečiai, viena vertus, turi savo gyvenimišką ir profesinę patirtį, kita vertus, įvairialypį patyrimą dėl visokių rūšių viešosios tarnybos veiklos: nuo šiukšlių išvežimo iki kitose šalyse pasisemtos mokesčių agentūrų, muitinių ir kitikių institucijų veiklos. Nuo 60-jų metų šis piliečių valios ir patyrimų lobynas pradėtas vartoti kaip viešojo sektoriaus instrumentas, atliekant administravimo reformas JAV.

Konsultavimasis tapo būtinu valstybės valdymo instrumentu, nes:

a. Piliečių patirtis tapo vadybiniu turtu.

b. Vadyba perorientavo savo veikimo tikslus ir būdus.

c. Moderni valstybė buvo pasidarė pernelyg kompleksinė.

d. Vien balsavimo rezultatų o taip pat tautos atstovų galimybių valdymui nebeužteko

 Tad valstybinis autoritetas turi būti panaudojamas ne tik (sutinkamai su vyraujančia tradicija) problemų sprendimui, bet ir taip pat siekiant sukurti tinkamas sąlygas tam, kad piliečiai optimaliai galėtų įtakoti jiems bendrų problemų sprendimus. Sprendžiant visuomenės problemas ši aplinkybė paskatina atsisakyti principo, teigiančio, kad administracija geriausiai supranta “savo” darbą ir ji akina atsisveikinti su netinkamais autoritariškais (nenumatančiais piliečių dalyvavimą) sprendimų būdais.

Gali kilti klausimas: kaip viešojo sektoriaus institucijos konkrečiai pertvarko savo veiklą pagal naujosios viešosios vadybos principus? Atsakydami į šį klausimą pateiksime Baden Württembergo žemės administravimo pavyzdį

Baden-Württembergo žemės administravimo pavyzdys (pagal: Thom/Ritz)

Baden-Württembergo žemės vyriausybė yra labiausiai reformistinė Vokietijos administracija. 1993m. vyriausybės komisija pasiryžo priimti pirmuosius nutarimus įdiegiant modernią personalo vadybą. Šių sprendimų toli siekiantys tikslai gali būti užfiksuoti šiais trim kertiniais žemės administravimo pavyzdžiais

Administracija kaip paslaugų teikėja

Partneriškas ir piliečiams draugiškas veikimas;

Savanoriško apsiribojimo ugdymas: atsižvelgiant į subsidiarumą būtinu mastu yra apribojamas ir veikimas, ir reguliavimas;

Kokybės diegimas: keliami aukštesni kokybės reikalavimai, diegiami patobulinimo pasiūlymai atsižvelgiantys į taupumą ir savalaikiškumą. Kooperatyviai vadovauti ir pasitikinčiai bendradarbiauti

Deleguoti užduotis ir atsakomybę: veikti su pilna asmenine atsakomybe ir savarankiškai spręsti;

Tikslus kolektyviai apibendrinti ir kontroliuoti;

Keistis informacija kaip paslaugų
kokybės pamatu;

Darbuotojus kryptingai panaudoti ir skatinti;

Kolegialumas: pasitikintis bendradarbiavimas ir abipusis pripažinimas. Vidaus tvarkos formavimas

Organizaciją optimizuoti: nuolatinis darbo tvarkos vystymas;

Laiką ir kaštus taupantis užduočių vykdymas;

Žmonėms pritaikytos darbo vietos: remiamas sveikatingumas ir darbo sauga;

Pilnai atsakingas resursų disponavimas;

Užduočių kritikos lavinimas: užduotys analizuojamos ir teikiami pagerinimo siūlymai.

KAM? KAIP?

Galimi konsultavimosi tikslai, tiesa sakant, jau buvo aukščiau suminėti. Tiesa sakant kiekviena institucija juos turės savus ir skirtingus. Vienok visi jie iš esmės kreips institucijas keistis: keisti savo vadybą, požiūrį į tikslus ir keisti netgi struktūras. Tad kaip matome konsultavimasis radikaliu kampu atsiremia į kaitą, kaitos vadybą.

Akivaizdu, kad konsultuojamasi bus dėl pokyčių. Kurtas Lewinas, dvasinis organizacijų plėtros vadybos tėvas, aprašydamas elgsenos tipais besiremiančiai kaitos vadybą, yra pateikęs vadovėliniu tapusį kaitos projekto skaidymą į tris fazes: “atitirpdymo” (Auftauens, unfreezing), “pasikeitimų” (Veränderns, moving) ir “įšaldymo” (Wiedereinfrierens, reefreezing), o Thom/Ritz išskiria keturias fazes: planavimo, formavimo, realizacijos ir stabilizacijos (žiūrėti toliau pateikiamą schemą). Visose jose konsultavimasis ir komunikacija turės ypatingos svarbos. Beje konsultacijos ir komunikacija bus daugiakanalė.

Dažnai siekiant įtikinti kaitoje, naujų idėjų generavime, tobulinime priėmime ar įgyvendinime dalyvaujančius darbuotojus, politikus, piliečius yra susitelkiama į stimulus ir kaitos perspektyvas. Tuo pačiu per vėlai imama rūpintis tuo kaip bus tikslingai diegiami kaitos proceso informacijos ir komunikacijos instrumentai. Tad neretai vietoj teigiamo rezultato tėra sulaukiama pasipriešinimo. Čia omenyje turima ne tik būtinybė numatyti kertinius informacijos organizavimo akmenis, bet ir poreikis suformuoti komunikavimo platformą, kaip antai intranetas, būtinybė projektų komandoms suplanuoti resursus ir konceptą išorinei komunikacijai per namų tinklapį arba per kitas priemones

Tik darbuotojai, tiek politikai, tiek piliečiai nori būti informuojami kuo anksčiau, pakankamai, ir apibrėžtai. Be to jie patys turi informacijos, kurią nori įdiegti į kaitos procesą. Komunikacijos vaidmuo kaitos procese yra dvejopas: viena vertus, turi būti perduodama dalykinė informacija dalyviams, kita vertus, pasiremiant komunikavimu mes norime valdyti suvokimą ir kaip to pasekmę – elgesį. Kaitos procesuose dalyvaujantį komunikavimą galima paskatinti labai tikslingai suplanavus sekančius šešis aspektus (žr.,Thom/Ritz):

1. Koks yra komunikavimo tikslas?

Tai yra esminis konsultavimosi klausimas. Iš esmės jis atsiremia į planuojamų keisti procesų tikslus. Tik aiškiai suformulavę juos, galėsime aiškiai kelti klausimus konsultavimuisi, atrasti tinkamas konsultavimosi grupes ir sužadinti pakankamą jų dėmesį.

2. Koks yra komunikavimo turinys?

Informacijų turinys turi pateikti atsakymus į sekančius būsimų adresatų klausimus: Kodėl daromi pakeitimai? Koks yra jų tikslas? Ką tai reiškia man? Ypatingai svarbu atlikti numanomų privalumų ir nuostolių apžvalgą bei pateikti nuorodas į detalią informaciją.

3. Kokie yra komunikuojantys asmenys?

Pirmieji asmenys turi būti komunikavimo židinyje. Komunikuoti turi atsakingi už sprendimus asmenys, bet anaiptol ne vieni viešųjų ryšių specialistai. Tai, viena vertus, garantuoja tai, kad komunikavimas nevyksta vien dėl “garo nuleidimo”, bet jo tikslu yra veiklos kismas ir sprendimų paieška. Antra vertus, pirmųjų asmenų dėmesys komunikavimui skatina personalą. Trečia, tai akina ir adresatą, žinantį, kad tiesiogiai komunikuoja atsakingi asmenys, o ne jų atstovai. Ketvirta, tik autentiški ir įtikinami, t.y. kaitos ketinimais asmeniškai įsitikinę komunikatoriai veikia įtikinamai ir mobilizuojančiai. Pozityvaus išmanymo stoka skatina takoskyrą tarp komunikatoriaus žodžių ir darbų, padaro jį neįtikinamu. Nepatartina komunikavimą pavesti, pavyzdžiui, paskirtiems projekto komentatoriams arba išoriniams patarėjams, jiems trūksta asmeninės atsakomybės ir galiausiai stokoja pripažinimo kaitos procese.

4. Koks yra komunikavimo kanalas?

Pirmieji trys aspektai iš esmės nulemia tinkamo komunikavimo kanalo pasirinkimą. Jos skirtingiems tikslams ir esant skirtingiems ištekliams yra labai įvairios.

5. Kokia komunikavimo forma:?

Žmonių suvokimo galimybės yra ribotos. Veiksmingos komunikacijos požymiais yra paprasta, visiems suprantama informacija be ilgų specialybinių ekskursų, vaizdinga ir pavyzdžiais prisotinta kalba, kuri yra sistemiškai suręsta ir daug kartų pakartota.

6. Komunikavimo laikas: kada?

“Tuo anksčiau, kai tik yra pasirengta”, bet ne “tuo anksčiau kaip yra galima” yra pirmasis tinkamas laikas. Projekto inicijavimo pradžioje yra vargu ar verta informuoti. Tačiau savarankiškai plintanti informacija ir gandai visuomet veikia priešingai. Be to konsultavimuisi turi būti skiriamas pakankamas laikas. Stabilizuojančiai veikia nenutrūkstama komunikacija iki pat kaitos projekto pabaigos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4192 žodžiai iš 8315 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.