Naujoji Zelandija
Statistiniai duomenys:
Plotas: 268 676km2
Gyventojų skaičius: 3 500 000
Sostinė: Velingtonas
Kalbos: anglų, maorių.
Religijos: protestantizmas, katalikybė.
Piniginis vienetas: Naujosios Zelandijos doleris
Aukščiausias taškas: Kuko kalnas 3764m.
Ilgiausia upė: Vaikatas 425km.
Svarbiausi verslai: žemdirbystė, pramonė.
Daugiausiai eksportuojama: mėsa, vilna, sviestas, sūris.
Importuojama: mašinos, tekstilė, transporto priemonės, geležis, plienas.
ISTORIJA
Maždaug prieš 1000 m. Būrys žmonių nepabūgo išlipti į salyną, esantį Ramiojo vandenyno pietuose.Tai buvo maoriai, perkirtę Ramųjį vandenyną kanojomis ir atkeliavę iš tolimų Polinezijos salų į kraštą, kurį jie pavadino Aotearoa.Apie 700 metų maoriai ramiai gyveno šiose salose.1642 metais olandų keliautojas Abelis Tasmanas atrado šias salas ir pavadino Naująja Zelandija, Nyderlandų provincijos vardu. Netrukus amerikiečiai, australai ir europiečiai ruonių bei banginių medžiotojai ėmė savivaliauti turtinguose pakrančių vandenyse, o 1840 metais britai įkūrė pirmąją europietišką gyvenvietę. Maoriai priešindamiesi kovojo iki 1870 metų, jų žemės tapo jiems nebepavaldžios.Būdama britų kolonija, Naujoji Zelandija labai praturtėjo, nes ėmė eksportuoti žemės ūkio produktus.1907 metais šalis tapo nepriklausoma. Neseniai Naujoji Zelandija sudarė kelias sąjungas su savo kaimynais Ramiojo vandenyno pietuose.
Naujoji Zelandija, esanti apie 1500km. Nuo Australijos, savo artimiausios kaimynės, susideda iš dviejų salų-Šiaurės ir Pietų. Šiaurės saloje klimatas šiltas, švelnus, joje yra veikiantis ugnikalnis.Pietų sala šaltesnė, turi net ledynų, joje daug aukštų kalnų ir miškų.
Apie 9% gyventojų tebėra čiabuviai maoriai. Naujoji Zelandija-turtinga ir pažangi šalis, ji pirmoji moterims suteikė rinkimų teisę.
Žmonės ir miestai. Naujojoje Zelandijoje vos 3,4 milijonų gyventojų-mažiau nei pusė Londono ar Paryžiaus. Beveik trys ketvirtadaliai jų yra Šiaurės saloje, ten dauguma gyvena miestuose. Velingtonas yra šalies sostinė.