Turinys
Santuoka ir susilaikymas……………………………………………………………………………..2
Meilė kaip produktyvi vienatvės įveika………………………………………………………………3
Aš nepriklausoma asmenybė ………………………………………………………………………..4
Savęs pažinimas…………………………………………………………………………………….. 6
Žinojimas……………………………………………………………………………………………..7
Tikėjimas……………………………………………………………………………………………. 8
Literatūra……………………………………………………………………………………………. 9
Naujasis testamentas. Salzburg, 1989 m.
Pirmasis laiškas karentiečiams.
Santuoka ir susilaikymas
“…Gerai daro vyras, neliesdamas moters. Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymų.
Nesusituokusiems ir našlėms aš sakau: jie gerai padarys, pasilikdami tokie kaip aš. Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti.
Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona neatsiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru – taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.
Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul jo nepalieka. Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama tikinčiu vyru. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. Bet, jei netikintis nori skirtis, tegul atsiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas yra mūsų pašaukęs santaikai. Iš kur žinai, žmona galėsianti išgelbėti vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, jog išgelbėsi žmoną? Todėl, kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bažnyčiose. Jei buvo pašauktas tikėti apipjaustytas žmogus, tegu nesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tegu nedaro apipjaustymo. Juk apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas niekas, tiktai Dievo įsakymų vykdymas – viskas. Tegul kiekvienas pasilieka toksai, koks buvo pašauktas. Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesisielok, bet jei ir gali tapti laisvas, verčiau ir pasinaudok. Viešpatyje pašauktas tikėti vergas yra Viešpaties išlaisvintasis. Panašiai ir pašauktasis tikėti laisvasis yra Kristaus vergas. Jus, brangiai nupirkti, nepasidarykite žmonių vergais. Kiekvienas iš jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą.
Dėl nesituokiančiųjų aš neturiu Dievo įsakymo, bet duodu patarimą kaip žmogus, iš Dievo gailestingumo vertas pasitikėjimo. Taigi aš manau, jog tai yra era, žiūrint šio meto suspaudimų: gera žmogui būti tokiam. Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Likai be žmonos? Neieškok žmonos. Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.
Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.
Aš norėčiau, kad jus gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia. O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui. Aš tai kalbu jūsų pačių labui, nes norėdamas užnerti jums kilpą, bet linkėdamas kilnumo ir neblaškomo atsidavimo Viešpačiui.
Jei kas mano, broliai, būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks peraugusi, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori, – nenusidės, – tegu jie susituokia. Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savąją mergaitę, tas gerai padarys. Taigi, kas veda savo mergaitę, gerai daro, o kas neveda savo mergaitės, geriau daro.
Žmona surišta, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje. Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo dvasią.
Meilė kaip produktyvi vienatvės įveika
E. Frommo manymu, tik meilėje įmanomas paradoksas, kai du žmonės tampa vienu ir vis dėl to išlieka skirtingi. “…
subrendusi meilė yra ryšys, kurios sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas. Meilė yra aktyvi žmogaus galia, jėga, kuri įveikia sienas”, skiriančias žmogų nuo jo artimųjų, kurį riša jį su kitais; “meilė priverčia įveikti izoliacijos ir atsitiktinumo jausmą, tuo pat metu leisdama išlikti savimi, išsaugoti savo orumą”.
Egzistuoja vienintelė žmogaus vertybė, tolimas tikslas, kurio stengiasi visi pasiekti: savęs aktualizavimas, savęs realizavimas, integravimas, psichinė sveikata, individualizavimas, autonomija, kūrybingumas, produktyvumas, tapti viskuo, kuo asmuo gali tapti.
Pats augimas, pats siekimas produktyvumo esąs individo džiaugsmo šaltinis. Teikia džiaugsmą aiškesnis tikrovės suvokimas, didesnis atvirumas patyrimui, didesnis spontaniškumas, autonomiškumas, unikalumas, didesnis objektyvumas, nešališkumas, savęs transcendavimas, kūrybingumo pojūtis, gebėjimas susieti konkretumą ir abstraktumą, demokratiška charakterio struktūra, gebėjimas mylėti ir kt.
Pagrindinė žmogaus pareiga yra sukurti save, tapti tuo, kas jis potencialiai yra. Pats svarbiausias jo pastangų kūrinys yra jo paties asmenybė. Tam reikia produktyviai panaudoti savo galias. Produktyvumas reiškiasi laisve ir spontaniškumu. Pagrindinė etikos prielaida: “Dorybė yra proporcinga žmogaus pasiektam produktyvumui”. Produktyvus žmogus, kuris pasitiki savo protu ir kuris sugeba mylėti kitus ir save, turi valios elgtis dorai.
Galima išskirti keturias meilės savybes: davimą, rūpestį, pagarbą ir žinojimą. Davimas liudija meilės santykio produktyvumą, nes duodamas jis pajunta savo jėgą, sveikatą ir galią, išreiškia savo gyvybingumą, dalijasi savo gyvybingumo apraiškomis – džiaugsmu, supratingumu, dėmesiu, žinojimu, humoru, liūdesiu. Duodamas jis sužadina kito gyvybingumą.