Naujosios technologijos vertybinių popierių birža
5 (100%) 1 vote

Naujosios technologijos vertybinių popierių birža

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………..………………………………….. 3

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos apžvalga…………………………………………………………….. 4

1.1. Vertybiniai popieriai……………………………………………………………….. 4

1.2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai………………………………………………………………… 4

1.2.1. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža………………………………………………….. 4

1.2.2. Viešosios Apyvartos tarpininkai…………………………………………………………… 4

1.2.3. Lietuvos Centrinis VP Depozitoriumas…………………………………….. 4

1.2.4. Kliringo Bankas…………………………………………………………….. 6

1.2.5. Eminentai…………………………………………………………………… 6

1.2.6. Investuotojai………………………………………………………………… 6

1.2.7. Klientai……………………………………………………………………… 6

1.2.8. Vertybinių popierių Komisija………………………………………………………………. 6

2. Vertybinių popierių rinkos įkaitai užsienio šalyse…………………………………………………… 6

2.1. Skaitmeninė revoliucija pradeda ryti savo vaikus……………………………………………… 6

2.2. Egzaminas Interneto ekonomikai……………………………….………………….. 7

3. Naujosios technologijos ir Lietuvos VP rinka………………………………………….. 7

3.1. Nacionalinės Vertybinių Popierių Biržos teikiamos paslaugos…………………………… 7

3.1.1. Nepertraukiamos prekybos duomenys realiu laiku ir su pavėlavimu…………. 7

3.1.1.1. Interneto tinklapis…………….…………………………………..…….. 8

3.1.1.2. Trumposios SMS žinutės………………….…………………………….. 8

3.1.1.3. Duomenų siuntimo sistema (DSS)…………………………………………………… 8

3.1.2. Dienos prekybos rezultatai…………………………………….……………. 10

3.1.3. Bendrovių pranešimai apie esminius įvykius………………………………………….. 10

3.1.4. Duomenų bazės………………………………………………………………………………….. 10

3.1.4.1. Vertybinių popierių prekybos rezultatų duomenų bazės……………………… 10

3.1.4.2. Emitentų finansinių duomenų bazės……………………………………………….. 10

3.1.5. Leidiniai……………………….…………………………………………….. 11

3.1.6. Specialūs užsakymai…………………………………………………………………………… 11

3.1.7. Kontaktai……………………………………………………………………. 11

3.2. NVPB informacinės palaugos platintojai…………………………………………………………. 11

3.3. Naujųjų technologijų įtaka atskiroms Lietuvos VP rinkos dalyviams………………….. 12

3.3.1. Elektroninis puslapis ženkliai pagerino finansinius AB FMĮ FINASTA rodiklius……………………………………………………………………………………………. 12

3.3.2. Augantis techninis pranašumas bei mažinami įkainiai ženkliai gerina „Jūsų Tarpininko“ rezultatus………………………………………………………………………… 13

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………. 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………….……………… 15

PRIEDAI………………………………………………………………………………………… 16

ĮVADAS

Vertybinių popierių sąvoka buvo žinoma jau nuo vėlyvųjų viduramžių. Tuomet, didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė didžiulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. Užjūrio rinkų įsisavinimas ir prekių pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl šios priežasties atsirado akcinės bendrovės – anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost – Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP emitentais. XVI- XVII amžiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, kitas kapitalui imlias šakas. Tuo metu anglų brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. Iš čia kilo “gatvės” rinkos pavadinimas.

Prasidėjus pramonės perversmui ir susikūrus apdirbimo įmonėms, plačiai paplito akcijų prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. išsinuomavo dalį karališkosios pinigų keityklos patalpų. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birža, o kartu su “gatvės” rinka pradėjo vystytis ir “organizuota” rinka.

Pirmoji amerikietiška VP birža pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metų- garsios Niujorko VP biržos pirmtakė.

Pradžioje biržos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir geležinkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin didelių lėšų,
stambiai mašinų gamybos infrastruktūrai sukurti.

Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje sąlygojo biržų specializaciją akcijų prekyboje, o obligacijų prekyba apsistojo “gatvės” rinkoje. 60 -ais XIX amžiaus metais Vokietijoje atsirado universalūs investiciniai bankai, apsiėmę vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo šaltinius ir formuodami vos ne ištisas pramonės šakas, jie turėjo didžiulę reikšmę pirmaujančių šalių (tokių, kaip JAV, Švedijos, Prancūzijos) pramonės vystyme. Iš šių šalių brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio šalis.

Situacija šiandienos elektroninės komercijos rinkoje dažnai lyginama su geležinkelių suklestėjimu XIX amžiaus viduryje. Tada technologijų bumas prilygo isterijai – atrodė, kad geležinkelio transportas pakeis visą ekonomiką, buvo kuriami fantastiškiausi projektai, investuojami šimtai milijonų dolerių. Atrodė – kuo daugiau geležinkelio kelių, kuo daugiau garvežių, tuo sparčiau vystysis ekonomika. Siūlyta geležinkelio bėgius nutiesti iki kiekvienų namų (ar tai neprimena dabar pasigirstančių planų prie interneto prijungti kavinukus ir šaldytuvus?), kelionę į kiekvieną pasaulio kampelį paversti smagiu pasisėdėjimu prie staliuko prabangiame restorane. Po poros dešimtmečių paaiškėjo, kam geležinkelio transportas yra naudingas, o kam jo neįmanoma pritaikyti. Šimtai geležinkelio bendrovių bankrutavo, dalis spekuliantų, už milijonus supirkinėję geležinkelių trasas, liko su beverčiu turtu – niekam nereikalingais bėgiais ir pylimais. Tokį pat nuosmukį dėl staiga prablaivėjusių investuotojų dabar patiria ir elektroninis verslas. Tik dabar pradedama susivokti, kam galima pritaikyti internetą, o kam jis nėra tinkamas. Geležinkelių įtaka vėlesnei išsivysčiusių šalių ekonomikos gerovei buvo didelė, tačiau ne lemiama. Lygiai taip pat ir dabar nereikia pervertinti interneto įtakos šiandienos ekonomikos išsivystymui. Pagal amerikiečio ekonomisto profesoriaus P. Krugmano stebėjimus, pastaruosius penkerius metus JAV ekonomika būtų sėkmingai augusi, net jei ir elektroninė komercija nebūtų tapusi tokia populiari.



1. LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS APŽVALGA

1.1. VERTYBINIAI POPIERIAI

Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt.

Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams). Akcinės bendrovės akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniais popieriai gali būti platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (vieša VP apyvarta). Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.

1.2.VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS DALYVIAI

Lietuvos vertybinių popierių rinką sudaro šie dalyviai:

1. Nacionalinė vertybinių popierių birža

2. Viešosios apyvartos tarpininkai

3. Centrinis depozitoriumas

4. Kliringo bankas

5. Emitentai

6. Investuotojai

7. Klientai

8. LR Vertybinių popierių komisija

1.2.1. NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA

– akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.

1.2.2. VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAI

Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės.

1.2.3. LIETUVOS CENTRINIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ DEPOZITORIUMAS

Centrinis depozitoriumas pradėjo savo veiklą kaip NVPB padalinys, o nepriklausoma institucija – nepelno įmone tapo 1994m. vasario 25d. Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, dabar teikia šias paslaugas:

• Atidaro sąskaitų tvarkytojų (emitentų ir FMĮ) bendrąsias ir asmenines (investuotojų) vertybinių popierių sąskaitas bei jas tvarko;

• Atlieka VP pervedimo operacijas, susijusias su biržiniais ir užbiržiniais sandoriais bei vertybinių popierių įvykiais;

• Organizuoja ir aptarnauja atsiskaitymus per kliringines sąskaitas, kiek tai susiję su VP sąskaitų tvarkymu; užtikrina vienalaikį lėšų ir VP pervedimą tarp VP sąskaitų tvarkytojų sąskaitų;

• Kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių VP emisijų apimtis; užtikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;

• Vykdo informacijos apie VP apskaitą kaupimo, apdorojimo ir platinimo funkcijas; yra atsakingas už VP duomenų bazės formavimą VP rinkai;

• Tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi VP apskaitos taisyklių ir instrukcijų; rengia ir konsultuoja VP apskaitos specialistus;

• Rengia ir teikia VPK tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles;
tvirtina VP apskaitos instrukcijas.



1.2.4. KLIRINGO BANKAS

Tai institucija, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo instrukcijas. Centrinis depozitoriumas ir Kliringo bankas (šiuo metu – Lietuvos banko Atsiskaitymų centras) užtikrina VP ir pinigų pateikimo vienu metu principą.

1.2.5. EMINENTAI

Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.

1.2.6. INVESTUOTOJAI

Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.

1.2.7. KLIENTAI

Tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.

1.2.8.

– valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatytas funkcijas.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ĮKAITAI UŽSIENIO ŠALYSE

2.1. SKAITMENINĖ REVOLIUCIJA PRADEDA RYTI SAVO VAIKUS

Dar prieš 6 mėnesius ekonomikos temomis rašantys Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų leidiniai mirgėjo antraštėmis – senosios, klasikinės ekonomikos dienos yra suskaičiuotos, ateitis priklauso naujajai ekonomikai. Didelių, ilgą istoriją turinčių koncernų vadybininkai apstulbę stebėjo, kaip vos porą mėnesių gyvuojančios elektroninės komercijos, interneto paslaugų teikimo bendrovės vertybinių popierių biržose pernakt būdavo įvertinamos šimtais milijonų ar milijardais dolerių, kuriems uždirbti anksčiau reikėdavo dešimtmečių. E-party – taip dabar amerikiečių ekonomistai vadina šį vos prieš pusmetį buvusį laikotarpį. Deja, visi vakarėliai anksčiau ar vėliau baigiasi – staiga investuotojai susigriebė, kad į IT rinką įdėti milijardai labai retai duoda pelną. Kurį laiką firmų nuostoliai buvo kompensuojami didelės aukštųjų technologijų bendrovių akcijų paklausos vertybinių popierių biržose, tačiau kai susidomėjimą ir čia pakeitė nerimas, e-party pakeitė liūdnos pagirios. Atlikę rinkos analizę, investicijų banko “Merrill Lynch” interneto analitikai paskelbė, kad apie 75% visų elektroninės komercijos srityje dirbančių firmų yra pasmerktos žlugti. Ekonomikai skirtuose Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų leidiniuose atsirado naujos antraštės – nėra nei naujosios, nei senosios ekonomikos, tėra viena tikroji ekonomika.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1467 žodžiai iš 4746 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.