Valstbės finansų turinys
Savo materialiniu turtu valstybės finansai yra piniginės fondų lėšos. Valstybės finansai ir finansiniai santykiai visada yra piniginiai santykiai. Šie santykiai yra susiję su valstybės ir jai priklausančių įmonių finansinių išteklių formavimu ir valstybinių lėšų panaudojimu. Valstybinių finansų piniginių santykių subjektas yra valstybė, t.y. įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Valstybės finansų tikslas yra aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, kurios užtikrintų įgyvendinti ekonomines, socialines bei politines valstybės funkcijas. Finansai – tai ne pačios piniginės lėšos, o santykiai tarp žmonių perpaskirstant ir panaudojant fondų pinigines lėšas.
Per savo evoliucijos laikotarpį žmonija nuėjo ilgą kelią nuo betarpiškų prekių mainų iki prekinių – piniginių santykių, kur pinigai tapo bendru ekvivalentu, o valstybė valdydama ekonominius ir socialinius procesus pradėjo vesti (vykdyti) pajamų ir išlaidų sąskaitas pinigų forma, kurdama įvairius piniginius fondus.
Reguliuodama ir nukreipdama pinigines lėšas kurti piniginius fondus, kurie vėliau tenkins visuomenės poreikius, valstybė stimuliuoja arba atvirkščiai – sutrumpina veiklą konkrečiose kryptyse. Pavyzdžiui, kai skiriama nepakankamai lėšų mokslo, kultūros ir švietimo vystymui, panaikinamos kai kurios jų veiklos rūšys, į kitas darbovietes išeina dirbti jų kadrai ir vyksta kiti negatyvūs pasikeitimai. Pataisyti tokią padėtį galima tik skiriant šioms valstybės veiklos sritims būtiną pakankamą kiekį piniginių lėšų, kaupiant ir perpaskirstant per centralizuotus ir decentralizuotus piniginius fondus.
Valstybės finansus sudaro:
– atskirų valstybinio valdymo lygių biudžetai;
– nebiudžetiniai fondai;
– valstybinis kreditas;
– valstybinių įmonių finansai (federaliniai finansai).
Nebiudžetiniai fondai, jų turinys
Nebiudžetiniai fondai – tai ekonominių santykių sistema, susidaranti paskirstant ir panaudojant finansinius resursus valstybės pritraukiamus finansuoti visuomeninius poreikius. Nebiudžetiniai fondai paraleliai su valstybės ir savivaldybės biudžetais sudarė papildomas galimybes paskirstyti finansinius resursus konkrečioms kryptims. Išskirtinis nebiudžetinių fondų bruožas buvo tas, kad jų lėšas galima buvo naudoti vykdomosios institucijos sprendimais, o tuo tarpu, kai biudžetinių fondų panaudojimas yra griežtai reglamentuojamas valstybės teisiniais aktais. Nebiudžetinius fondus kuria valstybinės valdžios institucijos bei savivaldybių institucijos ir jie yra joms pavaldūs. Operatyvų finansų valdymą vykdo specialiai tam sukurtas administracinis aparatas. Nebiudžetiniai fondai buvo atskiri nuo biudžeto, bet tvirtinami kartu su juo. Jei turėjo tam tikrą savarankiškumą. Priklausomai nuo nebiudžetinių fondų paskirties jie buvo skirstomi į ekonominius ir socialinius. Priklausomai nuo institucijos, kuri juos sukūrė arba valdo skirstomi į valstybinius ir regioninius.
Egzistuojantys nebiudžetiniai fondai, kurių naudojimas yra mažai reglamentuojamas, suteikia galimybes išplėsti valstybės funkcijas už įstatymo ribų. Nuostata, kad biudžeto asignavimai skiriami “kitoms priemonėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įgyvendinti” sudaro sąlygas biudžeto lėšas skirstyti ne tik biudžeto įstatymu ir ne tik biudžetinės sandaros įstatyme nustatytoms reikmėms ir funkcijoms.
Bet kuriame vyriausybės lygmenyje galima išskirti trijų tipų operacijas: biudžetinės, nebiudžetinės ir socialinio draudimo. Biudžetinės operacijos turėtų akivaizdžiai atsispindėti biudžete. Priešingai, nebiudžetinės operacijos, nors jas ir atlieka valstybės institucijos, neatsispindi biudžete. Atliekant šias operacijas iš įvairių rinkliavų ir specifinių prekių ir paslaugų tiekimo mobilizuojami ištekliai. Kaip pavyzdį galima pateikti nebiudžetinį Kelių fondą, kurio pajamas sudaro įplaukos iš kelių mokesčio ar/ir dalies degalų akcizo. Šio fondo lėšos naudojamos keliams tiesti ir taisyti. Neatsižvelgiant į tai, kaip suprantamas ir apibrėžiamas valstybinis sektorius, minėti matavimai praktikoje būna gerokai iškreipiami. Tai dažniausiai susiję su biudžetinių įstaigų (organizacijų, įmonių) nebiudžetine veikla ir nebiudžetiniais fondais. Pastarųjų steigimas labai paplitęs šalyse, kuriose rinkos ekonomika tik kuriama. Įvairūs nebiudžetiniai fondai auga kaip grybai po lietaus ir dažnai atlieka operacijas, kurios lengvai gali būti įtraukiamos į apskaitą biudžete. Tokių fondų veikla, ypač jei ji nėra konsoliduojama su kitomis fiskalinio sektoriaus operacijomis, iškreipia šalies fiskalinės situacijos vaizdą, mažina fiskalinio valdymo lankstumą (kai tam tikra valstybės pajamų dalis yra griežtai nukreipiama specifiniams tikslams). Be to, prarandama galimybė kontroliuoti, kaip naudojami ištekliai, nes išteklių valdymas „išbarstomas“ tarp aibės fondų ir fondelių. Suvokus iš tokios situacijos kylančius pavojus, taikomos radikalios priemonės – siekiama „grąžinti“ visas nebiudžetines sąskaitas į biudžetą ir taip užtikrinti valstybės išteklių tinkamą kontrolę, apskaitą, skaidrumą ir valdymą.
Kuriant biudžetinės sandaros koncepciją, buvo numatyta centralizuoti visas valstybės lėšas (išskyrus socialinio draudimo fondo ir sveikatos draudimo fondo,
privatizavimo fondo biudžetus) jų valdymo prasme. Ši nuostata yra sveikintina ir yra kuo skubiau įgyvendinama. Be to, būtina neapsiriboti tik santykinai nedidelių fondų konsolidavimu valstybės biudžete, o centralizuoti visas be išimties valstybės pajamas ir išlaidas, įskaitant ir socialinio, sveikatos draudimo bei privatizavimo fondų biudžetus. Siekiant padidinti jos efektą, tikslinga visų valstybės lėšų (įtraukiant ir privatizavimo, ir socialinio bei sveikatos draudimo fondus) naudojimą reglamentuoti tik biudžeto ir Biudžetinės sandaros įstatymais. Tuomet tik šie įstatymai galėtų nustatyti valstybės finansinius įsipareigojimus.
Savivaldybės nebiudžetiniai fondai sudaromi ir jų lėšos naudojamos pagal tarybos patvirtintus nuostatus. Savivaldybės nebiudžetinių fondų apskaitą vykdo, nustatytą atskaitomybę rengia ir ją teikia administracijos darbuotojai, kuriems tai pavedama pagal pareiginius nuostatus:
1.Gamtos apsaugos fondo ir Smulkaus verslo rėmimo fondo – Finansų skyriaus darbuotojas,