Nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo prevencijos problemos ir jų sprendimas
5 (100%) 1 vote

Nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo prevencijos problemos ir jų sprendimas

TURINYS

Įvadas 3

1. Nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo samprata ir pagrindinės rūšys 4

2. Tarptautinės pastangos kontroliuoti migracijos procesus 7

3. Nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo problemų raiška Lietuvoje bei jų sprendimo galimybės 10

3.1 Nelegali migracija į ir per Lietuvą 10

3.2 Nelegali migracija iš Lietuvos 12

Išvados 14

Literatūra 15

.

1. NELEGALIOS MIGRACIJOS IR NELEGALAUS MOBILUMO SAMPRATA IR PAGRINDINĖS RŪŠYS

Norint tinkamai apibūdinti nelegalią migraciją ir mobilumą, iš pradžių reikia apibrėžti bet kokią migraciją ir mobilumą. Tarptautinių žodžių žodyne bendriausiais bruožais jie yra apibūdinami taip:

migracija – žmonių kėlimasis gyventi laikinai arba visam laikui į kitą vietą toje pačioje šalyje arba iš vienos šalies į kitą.;

mobilumas – žmonių kilnojimasis šalies viduje (regionų vidaus migracija), trumpalaikis persikėlimas dirbti, atostogauti iš vienos šalies į kitą, gyventojų statuso, jų veiklos, poilsio vietos pasikeitimas ir pan.

Bet kuri legali migracijos arba mobilumo forma tam tikromis aplinkybėmis gali virsti nelegalia, o nelegali migracija, nelegalus mobilumas gali būti legalizuoti. Be to, legalios ir nelegalios migracijos bei mobilumo formos labai susijusios.

Suformuluokime nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo sąvokas:

nelegali migracija – persikėlimas, bandymas neteisėtai persikelti ilgam laikui į kitos valstybės teritoriją;

nelegalus mobilumas – neteisėtas asmens judėjimas valstybės viduje .

Kalbant apie nelegalią migraciją ir nelegalų mobilumą reikia atskleisti ir jų tarpusavio santykius.

Bet koks nelegalaus migranto ( nelegaliai valstybėje apsistojusio asmens ) mobilumas iš esmės gali būti vertinamas kaip nelegalus. Nelegaliu mobilumu taip pat turėtų būti laikoma ir neteisėta legalaus migranto ( legaliai valstybėje apsistojusio asmens, netgi įskaitant ir tos valstybės piliečius ) veikla. Pvz.: asmuo, bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje laikinai apsistojęs kaip turistas, imasi veiklos neturėdamas darbo vizos arba leidimo dirbti, arba vykdamas tranzitu per vieną iš Europos Sąjungos valstybių „užsuka į svečius„ ir į kitas kaimynines valstybes, per ilgai užsibūna tranzito valstybėje.

Plačiau nagrinėjant nelegalią migraciją, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į labai dažnai painiojamas nereguliarios, nelegalios ir pabėgėlių migracijos sąvokas. Tradiciškai migracija skirstoma į reguliarią ir nereguliarią. Nereguliarią migraciją sudaro priverstinė ir nelegali migracija. Pirmuoju atveju – prieglobsčio ieškantys asmenys, kurie „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinio įsitikinimo negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios piliečiai jie yra gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Antrai grupei – nelegaliems migrantams – dažniausiai priskiriami ekonominiai migrantai, kurie nelegaliai atvyksta ir gyvena šalyje. Pagrindinis pastarųjų skirtumas nuo pabėgėlių yra tas, kad jų migraciją skatino ekonominiai, geresnio gyvenimo ieškojimo, o ne persekiojimo motyvai. Painiava kyla tada, kai valstybės, neturinčios prieglobstį reglamentuojančių įstatymų, visus nereguliarius migrantus laiko nelegaliais. Kiek dubliuojantis, tačiau aktualus terminas yra tranzitinė migracija, kai migrantai atvyksta į vienos valstybės teritoriją tam, kad toliau vyktų į kitą.

Nelegalios migracijos rūšys, pagal ją nulėmusias faktines priežastis, yra šios:

v ekonominė nepriverstinė;

v egzistencinė priverstinė;

v etninė priverstinė;

v politinė priverstinė;

v kriminalinė nepriverstinė;

v kriminalinė priverstinė ir kt.

Nelegalios migracijos rūšys vertinant pagal oficialius migrantų, susidūrusių su migracijos kontrolės pareigūnais, paaiškinimus yra tokios pačios kaip ir anksčiau išvardintos.

Didžiąją dalį nelegalaus mobilumo sudaro ekonominio pobūdžio mobilumas ( darbo keitimas ), tolesnis mobilumas, susijęs su gyvenamosios vietos pakeitimu.

Asmens polinkį į mobilumą apibūdina šios pagrindinės charakteristikos ( jos taip pat svarbios nelegalaus mobilumo prevencijai ):

o priklausymas socialinėms grupėms: etninė priklausomybė, priklausymas tam tikrai kultūrai, tam tikros profesijos ir išsilavinimo žmonių grupei;

o savarankiškumas, polinkis rizikuoti, patirtis, sugebėjimas prisitaikyti: kalbų mokėjimas, nusiteikimas ir sugebėjimas ištverti sunkumus;

o socialinis statusas, pažintys, ryšių kiekybė ir kokybė, finansinės galimybės;

o informuotumas: kiek jis žino apie būsimą padėtį, savo galimybes ir ar šios žinios yra teisingos, taip pat išoriniai paskatinimai ir stabdžiai;

o galimos naudos ir galimų praradimų santykis – ką duos asmeniui persikraustymas, aktyvumas, buvimo vietos, veiklos pakeitimas arba kokių neigiamų padarinių pavyks išvengti ir ką praras dėl šių pokyčių;

o esama konkreti situacija – kylančios problemos, grėsmė, pavojai, kliūtys.

Visus šiuos veiksnius galima sugrupuoti į dvi grupes: priklausančius nuo asmeninių savybių ( pirmieji trys ) ir nuo išorinės aplinkos ( kiti trys ).

Asmens
mobilumo galimybes apibūdina šios pagrindinės charakteristikos:

· bendra situacija tranzito valstybėse – palankios ir nepalankios aplinkybės;

· bendra situacija tikslo valstybėse – esama bendro mobilumo, migracijos, užsieniečių kontrolės sistema, jos efektyvumas, bendradarbiavimas su tranzito valstybėmis;

· konkreti situacija – lūkesčių įgyvendinimo sėkmė, laisvo mobilumo sąlygos, galimybės pasislėpti, išvengti išsiuntimo, atsakomybės.

Yra teigiama, kad asmens arba socialinės grupės polinkio migruoti ir būti mobiliam mažinimas yra pati veiksmingiausia nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo prevencijos priemonė. Pagrindinės valstybių, siekiančių sumažinti mobilumo ir nelegalios migracijos galimybes, vykdomos prevencijos kryptys yra šios:

ü migracijos valdymo sistemos plėtra, įskaitant visos reikiamos infrastruktūros tvarkingai migracijai užtikrinti kūrimą ir palaikymą;

ü nelegalaus sienos perėjimo, ypač nelegalaus buvimo valstybėje ir nelegalios veiklos kontrolės stiprinimas;

ü įvairi su migracijos klausimais susijusi parama pabėgėliams, asmenims priverstiems migruoti po šalies teritoriją ir už jos ribų, siekiant kiek galima sumažinti neigiamų nelegalios migracijos padarinių atsiradimo ir pasireiškimo galimybes;

ü nelegaliai valstybėje esančių asmenų legalizavimosi sistemos kūrimas ir tobulinimas.

Nuo pirmosios krypties veiksmų iš esmės priklauso veiksmų kitomis kryptimis sėkmė. Antrosios krypties veiksmai skirti nelegaliai migracijai riboti bei valstybėje jau nelegaliai esantiems asmenims išaiškinti. Prevencinis šios krypties veiksmų poveikis gana ribotas, nes tik sumažina nelegalių patekimų, bet nepadeda spręsti jau esančių valstybėje nelegalių asmenų problemų, kurios ir kelia didžiausią grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui. Šioms problemoms spręsti skirti trečiosios ir ketvirtosios krypčių veiksmai.

2. TARPTAUTINĖS PASTANGOS KONTROLIUOTI MIGRACIJOS PROCESUS

Poreikį vienaip ar kitaip spręsti migrantų keliamas problemas skatina valstybės noras kontroliuoti savo vidaus padėtį, mažinti didėjančią socialinę įtampą, valstybės piliečių nepasitenkinimą bei išvengti kitų nepageidaujamų migracijos padarinių. Šiuolaikinės valstybės nepageidaujamos migracijos problemas sprendžia teisinėmis priemonėmis – kurios nors rūšies arba bet kokią migraciją paskelbia nelegalia, išskyrus jau pripažintą legalia. Tokie apribojimai paprastai įvedami visoms valstybėms, su kuriomis nėra susitarta dėl palankesnio migracijos režimo, kita vertus Europos Sąjunga vienu iš savo prioritetų laiko visišką vidinių migravimo suvaržymų panaikinimą.

Pati savaime nelegali migracija, jei ji nebūtų susijusi su kitais socialiniais reiškiniais, valstybei nekeltų didelių sunkumų, ji netgi galėtų būti laikoma pageidautina, mat nelegalūs migrantai valstybėje paliktų savo atvežtus pinigus, skatintų vartojimą, pagilintų ekonomiką. Deja, nelegali migracija kelia problemų ir pagrindinės iš jų yra šios:

· Nelegali ekonominė veikla – „juodasis darbas“. Tai viena iš šešėlinės ekonomikos sričių;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1190 žodžiai iš 3924 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.