Nepilnamečių bylų proceso
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių bylų proceso

11213141

TURINYS

Įžanga

1. Nepilnamečio teisių apsauga baudžiamajame procese ……………..

2. Parengtinio tardymo ypatumai nepilnamečių bylose ………………

2.1. Baudžiamosios bylos iškėlimas nepilnamečiui ……………

2.2. Amžius – kaip nepilnamečių atsakomybės prielaida. …………

2.3. Įstatyminiai nepilnamečių atstovai parengtiniame tardyme………

2.4. Gynėjas nepilnamečių bylose……………………….

2.5. Kardomosios priemonės skyrimas nepilnamečiui……………

3. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija……………………..

Išvados

Literatūra

ĮŽANGA

Šiuo metu visuomenės susirūpinimą kelia tai, jog didesnę nusikaltimų dalį padaro nepilnamečiai. Taip pat vis daugiau vaikų ir paauglių patiria fizinę, seksualinę prievartą.Šalyje didėjant visuomenės doroviniam nuosmukiui, plintant alkoholizmui, narkomanijai, prostitucijai, daugėja asocialių šeimų, kurios sudaro palankias aplinkybės bręsti būsimiems nusikaltėliams. Augdamas tokioje šeimoje vaikas negali normaliai fiziškai, psichiškai, doroviškai vystytis, kadangi nuo mažens dėl skurdo, bado, fizinio smurto šeimoje verčiami vogti, užsiimti prostitucija. Šios priežastys atsiranda dėl sunkios ekonominės padėties, kultūros ir švietimo problemų, didėjančios bedarbystės, pasenusios teisinės norminės bazės, reglamen¬tuojančios vaikų teisių apsaugą ir jų gynimą.

Vaiko teises ir jų apsaugą reglamentuoja daugelis Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministerijų ir žinybų, savivaldybių aktų. Pagrindines vaiko teises ( į gyvybę, sveikatą, laisvę, teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį vystymąsi ) reglamentuoja ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ( II skirsnis “Žmogus ir valstybė”, III skirsnio “Visuomenė ir valstybė” 38 – tą ir kt. str. ), Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (priimtas 1996 kovo 14d.), Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, Civilinis kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Baudžiamasis kodeksas, Pataisos darbų kodeksas, procesiniai ir kiti įstatymai.

Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso srityje yra aktualių, spręstinų, koreguotinų klausimų – tokių kaip nepilnamečio įstatyminių atstovų, gynėjo dalyvavimas parengtinio tardymo metu, kardomosios priemonės skyrimas jiems, laisvės atėmimo bausmė, nepilnamečių teisių apsauga proceso metu. Kalbant apie parengtinį tardymą nepilnamečių bylose, reikia pabrėžti, kad tai sudėtingas tyrimo procesas, reikalaujantis ne tik teisinių žinių, bet ir gero nusimanymo nepilnamečio nusikaltėlio psichologijoje. Šis darbas reikalauja ir profesionalumo, ir laiko, ir gerų darbo sąlygų, kadangi tiriant tokių kategorijų bylas, tardytojas daug laiko privalo skirti įrodinėtinų aplinkybių, būtent amžiaus, gyvenimo sąlygų, suaugusiųjų kurstytojų ir kitų bendrininkų nustatymui, rinkti informaciją apie jo tėvus, draugus, aiškintis priežastis, dėl kurių nepilnametis padarė nusikaltimą. Darbe apžvelgiau esminius nepilnamečių bylų tyrimo ypatumus, atliekant parengtinį tardymą, o būtent: nepilnamečio amžiaus nustatymą, nepilnamečio įstatyminių atstovų, gynėjo dalyvavimą procese, kardomosios priemonės skyrimo ypatumus ir kt.

1. NEPILNAMEČIO TEISIŲ APSAUGA BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Vaikų nepriežiūra, suaugusiųjų atsakomybės už vaikus nuosmukis, vaikų nusikalstamumas paskatino Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministeriją išleisti įsakymą Nr. 396 1996 m. balandžio mėn. 12 d. “Dėl darbo grupės vaikų nusikalstamumo prevencijos programai rengti”. 1997 m. kovo 6d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 197 “Dėl vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinės programos”. Vidaus reikalų ministerija – viena iš atsakingų institucijų už šios programos įgyvendinimą, kurios viena iš funkcijų – teisės pažeidėjų ankstyvoji prevencija. Be to ši programa orientuota į vaiko teisių pažeidimus bei į vaikų teisės pažeidimus. Todėl į teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų, atliekančių vaikų nusikalstamumo prevenciją, išaiškinančių jų teisės pažeidimus, integruojami specializuoti policijos padaliniai darbui su vaikais ir jaunimu. Sprendžiamos teismų, teisėjų, kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų specializacijos problemos,Rengiama institucijų, vykdančių bausmes, sistemos reforma.

Ši vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programa – pirma oficiali suvienytų ir valstybės ir visuomenės pastangų liudininkė. LR vidaus reikalų ministerijos ir LR Švietimo ir Mokslo ministerijos kolegijos nutarime Nr. 14/2R 1997 m. kovo 27d. paminėta, kad dauguma nepilnamečių darbo biržoje neįdarbinama, globos namų, vaikų namų poreikiai nuolat didėja, opi taip pat šios programos finansavimo programa. Be to, šalyje nėra sukurtos smurtą patyrusių vaikų reabilitacijos, adaptacijos sistemos, nėra išanalizuota smurto bei seksualinės prievartos prieš vaikus būklė, kol kas nėra institucijos, nagrinėjančios nepilnamečių iki 14 metų, padariusių visuomenei pavojingas veikas, bylas.

Kai kurie mokslininkai siūlo įsigilinti į nepilnamečių prievartos problemą, vystyti mokslines kryptis, tiriančias prievartą – tai agresologija, konfliktologija, dėl
ko reiktų sukurti mokslinius centrus, tiriančius ir sprendžiančius konfliktus, kylančius, visų pirma, šeimoje, po to formaliose (mokykloje, grupėje, darbo kolektyve) ir neformaliose (kieme, laisvalaikio metu) grupėse. Konvencijos dėl vaiko teisių, priimtoje JTO 1989m. gruodžio 5d. preambulėje pasakyta, kad vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, įskaitant atitinkamą teisinę apsaugą. Taip pat ši konvencija įtvirtino ir tokias principines nuostatas kaip vaikų apgynimą nuo visų formų smurto, kad vaikas nepatirtų kankinimų, orumą žeminančių elgesio, kad nė iš vieno vaiko neteisėtai būtų atimta laisvė.

Įstatymas riboja vaikui skiriamų nuobaudų, bausmių rūšis bei dydį.

Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 57 str. nurodyta, kad vaikui draudžiama taikyti mirties bausmę, įkalinimą, iki gyvos galvos, o vaiko areštas, sulaikymas ir įkalinimas turi būti taikomi kaip kraštutinė priemonė ir kiek įmanoma trumpiau.

Kalbant apie skirtumą sulaikant ar atliekant kitus procesinius veiksmus, tarp suaugusiųjų ir nepilnamečių galima pasakyti tik tai, kad tokio skirtumo LR BPK nenumato.

Paprastai nepilnametį žodis “kalėjimas” žeidžia labiau negu suaugusįjį; nekalbant apie patalpas, todėl pavyzdžiui JAV teisininkai numatydami tokį dalyką, sušvelnino kardomosios priemonės reikšmę nepilnamečio atžvilgiu, nežiūrint į tai, kad nepilnamečiai irgi sodinami į kalėjimus kaip ir suaugusieji. Galima teigti, kad Amerikoje galioja tokie įstatymai, kurie tiesiogiai susiję su specifiniais nepilnamečio interesais, o būtent – sukurtas platus nepilnamečių tarnybų, skyrių, biurų spektras, Veikia socialinės tarnybos: nepilnamečių prieglobsčio namai, darbo stovyklos, teikiama psichologų pagalba, tokia, kaip individuali, grupinė, elgesio psichoterapija ir t.t. Lietuvoje 1998m. sausio 10d. buvo patvirtinti “Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos Centro” nuostatai. Šio Centro funkcijos yra ne tik nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų nustatymas, ir pašalinimas, bet ir socialinės bei psichologinės pagalbos suteikimas vaikams, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų, nuo tėvų smurto, pasiklydusiems vaikams. Taip pat Centras orientuoja pristatytų vaikų materialinį išlaikymą, medicinos priežiūrą, įkurdinimą į specialiuosius auklėjimo ir globos namus. Centre veikia Auklėjamojo darbo grupė (vaikų mokymo procesas, vaiko saugumo, jo teisių apsaugos, teisinio, dorovinio ugdymo užtikrinimas), Prevencijos poskyris (profilaktinis darbas su nepilnamečiais, teisės pažeidimų nustatymas ir jų šalinimas), ir Priežiūros grupė (vaikų sveikatos apsauga ir t.t.).

Būtina paminėti 1997 m. lapkričio mėn. 4 d. VIII – 484 Seimo priimtą įstatymą “Dėl žalos padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo”, kurio 7 str. 5 p. apima žalos atlyginimą besimokančiam asmeniui (moksleiviui, studentui ir pan.). Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 64¹ str. pakeitimas numato tai, kad kvotos organas, tardytojas, teismas, privalo išaiškinti piliečiui teises į žalos, padarytos dėl neteisėto laikino sulaikymo, suėmimo atlyginimo realizavimo tvarkos. LR Civilinio kodekso 486 str. numato ir moralinės žalos atlyginimą, padarytą neteisėtais kvotos, tardymo veiksmais.

Pagal galiojančius įstatymus, nepilnametis, kuris norėtų kreiptis dėl jam padarytos kvotos organo, tardymo žalos atlyginimo, turėtų dalyvauti bendrai visiems piliečiams nustatytoje teisių bei laisvių gynimo procedūroje. Mano nuomone, įstatymų leidėjas turėtų sukurti atskirą nepilnamečio teisių bei laisvių apsaugos mechanizmą, įtvirtintą įstatymuose.2.PARENGTINIO TARDYMO YPATUMAI NEPILNAMEČIŲ BYLOSE

2.1. BAUDŽIAMOSIOS BYLOS IŠKĖLIMAS NEPILNAMEČIO ATŽVILGIU

Svarbus ir vienas iš lemiamų faktorių nepilnamečių bylų procese yra savalaikis, greitas nusikaltimo aplinkybių ištyrimas. Baudžiamosios bylos iškėlimas “visų pirma, užkerta kelią nepilnamečiui vykdyti nusikaltimus, antra, iš jo atimama iliuzijos galimybė, kad jis išvengs baudžiamosios atsakomybės, trečia, tuo išvengiamas negatyvus suaugusiųjų kurstytojų bei kitų bendrininkų poveikis jam,ir, ketvirta, kiek tai įmanoma greičiau, su juo atliekamas auklėjamasis darbas.”

Vidaus reikalų ministerijos tardytojai, sutinkamai su LR BPK 143 str., 443 str., atlieka parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, jeigu akivaizdžius nusikaltimus padaro nepilnamečiai. Tačiau praktikoje piliečių žodinius, rašytinius pareiškimus, ar valstybinių organizacijų, įmonių, įstaigų pareigūnų pranešimus priima, o vėliau nagrinėja kvotos organas, ir atlikęs reikiamus tardyminius veiksmus perduoda baudžiamąją bylą tardytojui.

Baudžiamosios bylos iškėlimas – tai pirmoji baudžiamojo proceso stadija, kurioje tardytojas sprendžia klausimą ar kelti nepilnamečiui bylą: ar yra įstatyme numatytos vados, pagrindai baudžiamajai bylai iškelti, ar nėra aplinkybių, darančių baudžiamąją bylą negalima. LR BPK 125 str. numato išsamų vadų bei pagrindų baudžiamajai bylai iškelti, sąrašą. Taigi, tardytojo veikla šioje stadijoje pasireiškia tuo, kad jis, visų pirma. turi įvertinti gautą informaciją apie nusikaltimo įvykį, po to šią informaciją tikrinti ir galutinai
apibendrinamas šį procesą, priimti atitinkamą sprendimą.

Tardytojas, rinkdamas įrodymus, gali atlikti kai kuriuos įstatymo numatytus procesinius veiksmus, prieš iškeliant baudžiamąją bylą: tai įvykio vietos apžiūrą (LR BPK 199 str., 200 str.), gauti specialisto išvadą (LR BPK 84 str.), ekspertizės aktą (LR BPK 85 str.), paskirti reviziją (LR BPK 206 str.).

Tardytojas, keldamas bylą nepilnamečiui, turi tiksliai nustatyti jo amžių, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Kitas, labai svarbus momentas, tai nusikaltimo, priešingumo visuomenei laipsnio nustatymas.

Nesant aukščiau paminėtų aplinkybių, bei nustačius aplinkybes, darančias baudžiamąją bylą negalimą, tardytojas priima sprendimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą per tris dienas arba ne vėliau kaip per 10 dienų (LR BPK 125 str.) LR BPK 5 str. “tiksliai atkuria aplinkybes, darančias baudžiamąją bylą negalimą galimą” bei “nuo teisėto ir pagrįsto baudžiamosios bylos iškėlimo taip pat ir nuo jos nutraukimo priklauso realus baudžiamojo proceso uždavinių įgyvendinimas.” Taigi tardytojas nutraukdamas arba atsisakydamas kelti baudžiamąją bylą priima motyvuotą nutarimą, remdamasis LR BPK 5 str. vienu iš punktų, taip pat LR BK 8 str. 2 d. (dėl veiklos mažareikšmiškumo).

Būtina paminėti ir baudžiamosios bylos nekėlimą, o iškeltos baudžiamosios bylos nutraukimą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Manau, kad tai yra vienas iš būdų užkirsti kelią nusikaltimų darymui, o ypač nepilnamečių tarpe. Asmeniui duodama galimybė apgalvoti savu veiksmus, suprasti jų galimas pasekmes, dalyvauti parengtiniame tardyme kaip kaltinamajam.

LR BK 531 str. pateikia sąrašą nusikaltimų, kuriuos padaręs asmuo gali susitaikyti su nukentėjusiuoju: taip pat įstatymas numato ir tai, jeigu asmuo padarys per vienerius metus naują nusikaltimą, tai pirmasis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir asmeniui bus pateiktas kaltinimas pagal ankstesnį nusikaltimą bei dabar įvykdytą.

Kalbant apie bylos nutraukimą nepilnamečiui, įstatymas dar numato asmeniui, “jaunesniam kaip 18 metų, padariusio veiką, turinčią nusikaltimo, kuris nėra labai pavojingas visuomenei” (LR BPK 278 str. 2 d.).Įstatymas suteikia nepilnamečiui galimybę viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį, jeigu susitaikyti nepavyko parengtinio tardymo metu, taip pat savarankiškai atlyginti arba savo darbu pašalinti materialinę žalą.

Taip pat nepilnametis gali “atlikti bausmę” nebūtinai auklėjimo kolonijoje, o namuose, prižiūrint jį 45 paras, bei atidavus į specialią auklėjimo įstaigą iki 3 metų. (LR BK 61 str., LR BPK 278 str.). Manau, kad toks alternatyvus sprendimas kaip paskirti nepilnamečiui švelnesnę bausmę, o ne jos atlikimą kolonijoje, nesužalos jo asmenybės, perauklės teigiama linkme. Žymus rusų pedagogas A. Makarenko rekomendavo iš pradžių išnaudoti visas auklėjamąsias priemones, o tik negavus reikiamo rezultato, griežtinti jas.

2.2. AMŽIUS – KAIP NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PRIELAIDA

Taigi, svarbiausios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaidos yra jų amžiaus ypatumai bei sąmoningumo lygis.

“Amžiaus tarpsnis, kai formuojasi asmenybės pagrindai ir kai asmuo intensyviai fiziškai ir psichiškai vystosi, yra svarbiausias žmogaus gyvenimas. Tai – viso žmogaus gyvenimo sėkmės ir nesėkmės pagrindas”.

Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 03 d. ratifikuotoje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje išdėstytos principinės nuostatos, ginančios nepilnamečių teises. Konvencijos 40 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas vaikas, kuris laikomas pažeidusius įstatymą ar kaltinamas jų pažeidimu, turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgta į jo amžių ir nebūtų pažeidžiamos jo teisės ir teisinės garantijos. To paties straipsnio 3 d. reikalauja, kad valstybė, priimdama įstatymus, numatytų “minimalų amžių, kurio nesulaukia vaikai laikomi negalinčiais pažeisti baudžiamųjų įstatymų”.

Daugelis autorių išreiškia nuomonę, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaida yra ir jų socialinė branda, kuri apima tiek fizinį, tiek psichinį asmenybės išsivystymą, tiek asmens užimamą socialinį vaidmenį. Vienas žmogus 16 metų gali būti socialiai subrendęs, o kitas 20 metų lieka dar vaikas. Kriminologų požiūriu įstatymo nustatytos ribos, skiriančios nepilnametį nuo mažamečio ir suaugusiojo asmens – tai tik juridinė prezumpcija.

Kalbant apie asmens sąmonėjimo lygį, reikėtų atsižvelgti į tai, kad asmenybė formuojasi sąveikaujant ir biologiniams ir socialiniams pradams. Tai lemia ir asmenybės sugebėjimą vykdyti tam tikras socialines pareigas. Dažniausiai nepilnamečio asmenybė susiformuoja ir pasiekia tam tikrą socialinę brandą vienu metu. Vaikai iki 12 metų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus neatsako, kadangi jie dar neturi tokių asmeninių savybių, kurios juos leistų pripažinti pakaltinamais baudžiamosios teisės atžvilgiu. Taigi, asmenys, padarę nusikaltimus, būdami nuo 14 iki 16 metų amžiaus neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, numatytus LR BK 11 str. 2 d. Tai, kad 14 metų nepilnamečiai atsako už konkrečius baudžiamojo kodekso straipsnius, darytina išvada, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo
įstatymų leidėjas, yra akivaizdus šiame sąraše nusikaltimų pavojingumas ir neteisėtumas. Taigi vyresniojo paauglystės amžiaus asmenybės ypatumai jiems leidžia suvokti ir suprasti konkrečius baudžiamojo įstatymo draudimus. LR BK II str. 1 d. sako, kad “pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.” Tokie asmenys, pasiekę įstatyme nurodytą bendrąją amžiaus ribą, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už visus nusikaltimus, padarytus įvairiose nusikaltimo padarymo stadijose ir bendrininkų grupėse, ir įstatymo požiūriu jie yra pakaltinami ir gali būti visų nusikaltimų subjektais, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo sudėtis reikalauja specialaus subjekto.

Taigi amžiaus nustatymas – vienas iš pagrindinių kriterijų tiriant nepilnamečių bylas, įtvirtintų LR BPK 73 str. 1 p. Ši įrodinėtina aplinkybė parodo ar galima pripažinti fizinį asmenį nusikaltimo subjektu, kuri yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. Tardytojas, tirdamas tokių kategorijų bylas, privalo “tiksliai nustatyti nepilnamečio amžių”, remdamasis pateiktais gimimo liudijimu, pasu.

2.3. ĮSTATYMINIAI NEPILNAMEČIO ATSTOVAI

PARENGTINIAME TARDYME

“Įstatyminiai atstovai reiškia kaltinamojo … tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasi” (LR BPK 25 str. 10 p.). Nepilnamečių įstatyminių atstovų dalyvavimą parengtiniame tardyme užtikrina jų pateikti atitinkami dokumentai: tėvai tardytojui pateikia vaiko gimimo liudijimą, savo, nepilnamečio pasą (jeigu jis turi), artimi giminaičiai – dokumentus, nurodančius giminystės ryšius, auklėjimo įstaigų atstovai – įgaliojimus, suteikiančius jiems teisę atstovauti nepilnamečio interesus bei dokumentuose, kuriuose patvirtinama, kad šios organizacijos rūpyboje ar globoje yra nepilnametis, advokatas – advokatų kontoros, biuro orderį. Nurodytų dokumentų nuorašai pridedami prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2544 žodžiai iš 4922 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.