Nepilnamečių ir pilnamečių asmens globos proceso analizė
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių ir pilnamečių asmens globos proceso analizė

11213141

Nepilnamečio asmens globos proceso analizė

Plačiau norėčiau papasakoti apie šeimą, kurioje auga keturi vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė globa. Šeimoje situacija štai tokia: šeima yra asociali, savaime aišku, ji yra priskiriama rizikos šeimų grupei. Šeimoje, kaip jau minėjau auga keturi vaikai – vienas berniukas ir trys mergaitės, jų amžius nuo 2 iki 10 metų. Šeima gana jauna, nes mamai tik 27 metai, o tėvui 35 metai. Šeima gyvena kaime, galima sakyti, jog kartu su uošviais, nes uošviai gyvena kitame kaimo gale. Abu sutuoktiniai bedarbiai, kartais vasarą uždarbiauja pas ūkininkus, tačiau uždirbtus pinigus prageria. Kitas pajamų šaltinis yra pašalpos už vaikus, dalį pašalpos jie gauna pinigais, dalį maisto talonais. Tačiau, kad ir kaip bebūtų viskas yra prageriama, net talonus išmaino į pilstuko butelaitį. Namuose nuolat yra girtaujama ir vaikai visa tai mato, namuose baisi netvarka, iš to galime daryti išvadą, jog namuose antihigieninės sąlygos. Mokytojai yra pastebėję, kad vaikai į mokyklą ateina apiplyšę bei alkani, nes kai gauna nemokamą maitinimą vaikai visada suvalgo ne tik savo bet ir draugo porciją, jei šio nebūna klasėje. Kai tėvai girtauja vaikai nuolatos mato tėvų barnius bei muštynes, ne kartą buvo pakelta ranka prieš vaikus. Kartą mergaitė buvo sumušta tiek, kad po to įvykio pradėjo mikčioti, dabar ji lankosi pas logopedą. Vieninteliai, kurie bando pasirūpinti vaikais tai jų seneliai iš mamos pusės, kurie gyvena kitame kaimo gale. Dažnai kai šeimoje prasideda orgijos ir tėvai pradeda baliavoti vaikai bėga pas senelius, nes šie juos pamaitina, kartais ir aprengia. Kai seneliai aprengia vaikus jie būna tvarkingi, bet rytais vaikai į mokyklą eina iš tėvų namų, tad dažniausiai eina netvarkingai apsirengę, nes niekas jais nepasirūpina. Vaikų mama labai nesugyvena su savo mama, nes ji teigia, kad toji vaikais pasirūpina , nes nori iš jos atimti motinystės teises. Tačiau tai netiesa, nes visas kaimas gerai ją pažysta ir močiutė charakterizuojama teigiamai, visi teigia, kad močiutė vaikais stengiasi pasirūpinti ne dėl pinigų, o iš geros valios. Bandant išsiaiškinti, kodėl šeimoje tokia padėtis paaiškėjo, kad šeima girtuokliauti pradėjo maždaug prieš 4 metus, nes tuomet abu prarado darbus, kaip jie teigė, ką gi daugiau galima kaime veikti, kad greičiau slinktų dienos – ogi, gerti. Kalbant apie šeimos narių praeitį, galima pasakyti, kad vaikų tėvas kartą buvo teistas už plėšimą ir už tai sėdėjo 3 metus kalėjime. Uošvenė teigė, kad žentas agresyvus, nes ne kartą bandė ją sumušti, teigė, kad neretai pakelia ranką prieš vaikus. Šeimoje augančių vaikų tarpusavio santykiai puikūs, nes jie vienas kitu pasirūpina, ypač vyresni rūpinasi mažaisiais. Santykiai tarp vaikų ir tėvų nėra šilti, nėra tarpusavio pagalbos, paramos ar bendradarbiavimo. Manau, kad vaikams labai kenkia tokie tarpusavio santykiai, nes jie dar maži, jų asmenybės formuojasi, o tokie santykiai gali iš esmės pakeisti vaikų požiūrį į įvairius dalykus, jie nežinos kas yra meilė, pagarba ir pan. Aplinkiniai bei mokytojai pastebėjo, kad vaikai yra užsidarę, mažai bendrauja, nieko nepasakoja apie savo šeimą. Mano žiniomis, vaikai neserga jokiomis ligomis, tai yra džiugu. Šioje šeimoje ne kartą lankėsi soc. darbuotojai, pedagogai iš mokyklos, net policijos pareigūnai, juos dažniausiai iškviesdavo neapsikentę triukšmo kaimynai. Socialiniai darbuojojai ir VTAT darbuotojai ne kartą įspėjo šeimą, kad jei toliau bus nesirūpinama vaikais, jie neteks tėvystės teisių. Tokių įspėjimų buvo ne vienas, kol galiausiai darbuotojai nepastebėję pasikeitimų šeimoje nusprendė, kad vaikams bus geriau augti su globėjais. Darbuotojai pabendravę su vaikais išsiaiškino, kad vaikai norėtų augti pas senelius, nes ten jais yra rūpinamasi bei jie jaučiasi mylimi.

Institucijos, kurios dalyvavo globos procese:

• Mokykla;

• Kuršėnų seniūnija;

• Vaikų teisių apsaugos tarnyba;

• Policija;

• Socialinių paslaugų skyrius;

Profesijų atstovai, dalyvavę globos procese:

• Socialiniai darbuotojai;

• Socialiniai pedagogai;

• Mokytojai;

• VTAT darbuotojai;

• Teisėjas;

• Psichologas;

Institucijų bei profesijų atstovų funkcijos dalyvaujant globos procese:

Mokykla dalyvaudama globos procese atlieka mokymo, ugdymo, lavinimo funkcijas. Padeda vaikui išmokti adaptuotis prie įvairiausių gyvenimo sunkumų, nes juk tai gyvenimo mokykla. Mokykla skatiną vaikų kūrybiškumą, diega pagarbą kitiems žmonėms, moko etikos, galima sakyti, atlieka kultūrinę funkciją. Mokytoja neretai yra vadinama antra mama, taigi ji gali atlikti ne tik mokytojos funkcijas, bet iš dalies ir mamos. Kalbant apie funkcijas, kurias atlieka Kuršėnų seniūnija šiame globos procese, tai, kad ji nuolatos domisi bei lankosi toje šeimoje, o jei šeimoje vyksta negerumai, apie tai informuoja tam tinkamas instancijas, kurios rūpinasi tokiais reikalais.

VTAT rūpinasi vaikų gerove, stengiasi, kad vaikas jaustųsi saugus bei aprūpintas. Šiame globos procese VTAT rūpinasi, kad vaikams būtų užtikrintas pilnavertis, normalus gyvenimas. Stengiasi, kad vaikui būtų užtikrintos geros sąlygos tobulėti bei vystytis, kad jis jaustųsi saugus, nepatirtų agresijos ar prievartos
šeimoje. VTAT darbuotojai lankosi šeimoje ir stebi ar šeimoje nėra naudojamas smurtas prieš vaikus. VTAT bendradarbiauja su kitomis institucijomis bei bendradarbiavimo pagalba stengiasi padėti vaikams bei juos palaikyti, rasti tinkamiausią išeitį.

Norėčiau plačiau papasakoti apie socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų vaidmenis, ne tik šiame globos procese, bet ir kasdieniame gyvenime.

Atliekami vaidmenys: 1.Stebėtojas;

2.Konsultantas; problemų sprendėjas;

3.Informatikas;

4.Tyrėjas;

5.Raštvedys; sekretorius;

6.Globėjas; medikas; slaugytojas;

7.Problemų sprendėjas;

8.Idėjos žmogus; prognozuotojas;

9.Informatorius;

10.Psichologas;

11.Tarpininkas;

12.Patarėjas;

13.Vertintojas.Mano manymu, socialinis darbuotojas norintis nustatyti socialines problemas bei įvertinti socialinius poreikius, visų pirmiausia turi gebėti išsiaiškinti priežastis, sukeliančias socialines problemas, tai geriausiai tiktų stebėtojo vaidmuo. Socialinis darbuotojas turi atidžiai viską stebėti, kad sužinotų kokios yra problemų piežastys, turi ne vieną dieną bendrauti su klientu, geriau jį pažinti. Manau, kad yra ir tokių priežasčių kurias iš karto galime pastebėti, vien iš pokalbio su klientu. Stebetojas turi atidžiai klausytis kliento bei susieti vieną priežastį su kita, kad taip gautųsi problema. Aspiracijos būdu socialinis darbuotojas siekia išsiaiškinti priežastis, sukeliančias socialines problemas. Socialinis darbuotojas atlikdamas stebėtojo vaidmenį turi būti supratingas, toterantiškas, objektyvus. Dažnai atliekant kokį nors darbą iškyla vaidmenų nesuderinamumas, kitaip dar vadinamas, vaidmenų konfliktu, taip atsitinka todėl, kad žmogus atlikdamas, pvz. stebėtojo vaidmenį, neturi tų savybių kurias privalo turėti stebėtojo vaidmenį atliekantis žmogus. Socialinis darbuotojas, neturintis tam tikrų savybių (pvz.tolerancijos), nesugebės klientui padėti bei išspręsti vienokias ar kitokias problemas, tokiu būdu klientas gali net dar daugiau nukentėti.

Kitas vaidmuo, kurį turi atlikti socialinis darbuotojas norintis įvardinti problemą bei nustatyti kliento socialinės paramos poreikį, tai konsultanto arba problemų sprendėjo vaidmuo. Socialinis darbuotojas pirmiausia turi susipažinti su klientu, kad įvertintų problemą bei vėliau nustatytų kokios socialinės paramos reikia klientui. Socialinės paramos poreikis yra skiriams kiekvienam klientui individualiai priklausomai nuo to, kokia yra problema. Socialinis darbuotojas turi būti supratingas kliento atžvilgiu bei skirti reikiamą paramą. Problemų sprendėjo vaidmuo siekia, kad problema būtų išspręsta palankiai tiek kliento atžvilgiu, tiek soc. darbuotojo. Problemų sprendėjo vaidmeniui turi būti individuali charakteristika, tai komunikabilumas, supratingumas, mokėjimas įvertinti situaciją. Šį vaidmenį negali atlikti žmogus, kuris yra mažai pažįstamas su klientu, nežino jo problemų, soc. darbuotojas nežinantis problemos bei priežasties negali atlikti sprendėjo vaidmens.

Socialinis darbuotojas, kuris geba organizuoti socialinės situacijos tyrimą, turi atlikti tyrėjo vaidmenį. Tyrėjo vaidmeniu siekiama ištirti vienokias ar kitokias socialines problemas, priežastis, kurios įtakoja (pvz.žmogaus psichiką). Tyrėjo vaidmenį gali atlikti, ne bet kas. Tyrėjo vaidmens atlikėjas privalo turėti oratoriškų sugebėjimų, mokėti vadovauti, būti energingas, aiškiai pateikti problemą, kurią tyrėjas siekia ištirti. Tyrėjas gali atlikti vienokį ar kitokį tyrimą su kuriuo ne visi galbūt sutiks, tokiu būdu vaidmuo gali būti atmestas. Tyrėjas atliekantis tyrimą turi turėti pagalbininkų, kurių nuomonė turi sutapti su tyrėjo nuomone, nes kitokiu būdu gali kilti vaidmenų nesuderinamumas. Jei tyrėjas tinkamai atliks tyrimą bei sugebės jį apginti, tokiu būdu gali pakeisti, net priešiškai nusiteikusiųju žmonių nuomones.

Soc. darbuotojas privalo žinoti asmenybės raidos ypatumus, suvokti ligos ir negalios poveikį žmogui. Šiam tikslui atlikti puikiausiai tiktų globėjo, mediko arba slaugytojo vaidmuo. Manau, kad tai labai sudėtingas vaidmuo ir jį gali atlikti tikrai ne visi. Šito vaidmens atlikėjas privalo žinoti kaip vienokia ar kitokia liga įtakoja žmogaus sveikatą, kaip įvairios negalios veikia žmogų. Pagal negalios pobūdį galima nustatyti kokios paramos reikia žmogui, kaip su juo bendrauti, nes priklausomai nuo ligos ar negalios su kiekvienu klientu reikia bendrauti skirtingai. Šitie vaidmenys siekia išsiaiškinti kokios pagalbos klientui reikia. Savybės, kuriomis turėtų pasižymėti žmonės atliekantys šiuos vaidmenis, tai paslaugumas,
supratingumas, mokėjimas išklausyti, nemoralizuoti klientų ir t.t. Soc.darbuotojas, kuris nežinos įvairių ligos poveikių sveikatai, jis nesugebės suteikti reikiamos pagalbos.

Manau, kad šiame globos procese labai svarbus yra psichologas, jis gali būti ir atlikti tarpininko funkciją. Psichologas turi bendrauti su vaikais bei būsimais globėjais, reikia stengtis, kad vaikai nepatirtų streso ar neigiamų išgyvenimų bei emocijų.

Globėjai norėdami globoti vaikus turi pateikti šiuos dokumentus:

• Globėjo prašymas, kuriame nurodoma globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;

• Globėjo paso kopija;

• Vaiko, kurį ruošiasi globoti, gimimo liudijimas arba paso kopija;

• Globėjo sutuoktinio ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 15 metų asmenų raštiškas sutikimas;

• Vaiko sutikimas (jei vaikui virš 10 metų);

• Gydytojų medicininės komisijos aktai apie globėjo, globotinio ir šioje šeimoje gyvenančių narių sveikatos būklę;

• Nuolatinei globai – tėvų mirties liudijimo kopijas, laikinąjai globai – žinios apie tėvus;

• Globėjo santuokos (ištuokos) liudijimo kopija;

• Globėjo pažyma apie pajamas;

• Globėjo charakteristika;

• Pažyma apie globėjo šeimos sudėtį.

Įstatymai, kuriais remtasi analizuojant globos procesą:

Vaiko nuolatinė globa – be tėvų globos likusio vaiko, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, priežiūra ir auklėjimas, jo teisių bei teisėtų interesų atstovavimasir gynimas šeimoje, šeimynoje ir institucijoje ( CK 3.256 str.). vaiko nuolatinė globa nustatoma atvėjais, išvardintais CK 3.256 straipsnyje.

Vaiko nuolatinė globa steigiama tada, kai baigiasi aplikybės, suponavusios pagrindą steigti laikinąją globą. Ši vaiko globos rūšis gali būti visomis trimis globos formomis: a)sprendimas įsteigti vaikui nuolatinę globą nenumatant konkretaus globėjo; b)sprendimas įsteigti vaikui nuolatinę globą, kartu nurodantir konkretu vaiko globėją (CK 312str.).

Vaikas – tai kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal įstatymus jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 2 str.).

Tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų interesams (CK 3.159str. 3d.).

Steigiant vaikui globą, būtina vadovautis numatytais globos steigimo principais (CK 3.249 str.), t.y. globa turi būti steigiama tik vaiko interesais. Vaiko interesai – tai vaiko teisės, numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje.

Globos steigimas – tai vaikui suradimo šeimos procesas. 1998m. kovo 24d. Vaiko globos įstatymas numatė, kad nuolatinę globą galima įsteigti tik teismo sprendimu. Ši nuostata liko ir CK. Įstatymų leidėjas tokiu būdu siekia labiau apsaugoti vaiko interesus, nes globos steigimas teismo proceso keliu leidžia patikrinti globėjus, o teismo sprendimas yra didesnė vaiko teisių apsauga nei administracinis aktas. Kartu į nuolatines globos steigimo procedūros tikslu stiprinti valstybinę specializuotą priežiūrą šiems gyvybiškai svarbiems vaikų, netekusių tėvų priežiūros, interesams užtikrinti (CK 3.263 straipsnis).

VTAT organizuoja vaiko globą vadovaudamasis Vaiko globos organizavimo nuostatais, kurie detalizuoja vaiko globos nuostatas numatytas CK 3.268 straipsnyje.

Svarbiausia yra vaiko globėjo parinkimas. Vaiko globėju gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka patikėta likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Nuostatų 5 punktas atkartoja įstatyme numatytą sąvoką, bet neminimas juridinis asmuo. Be abejo teismai turi taikyti įstatymą. Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai.

Vaiko artimieji giminaičiai – senoliai, broliai ir seserys, vaiko tėvų broliai bei seserys (CK 3.135 str.).

VTAT gavus šiuos dokumentus atlieka asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais, pirminę atranką ir per 30d. nuo dokumentų gavimo dienos raštu pateikia atsakymą pareiškėjams. Esant neigiamam atsakymui, rašte turi būti nurodomi motyvai, kodėl asmuo netinka būti vaiko globėju.

Kai pareiškimą paduoda prokuroras, teismas pasiruošimo stadijoje turi duoti pavedimą VTAT CPK 312²¹ str. numatyta tvarka.

Jeigu teismas priima sprendimą atskirti vaikus nuo tėvų arba apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato jų gyvenamąją vietą ir skiria nuolatinę globą.

CPK trisdešimt trečiasis³ skirsnis numato bylos paruošimo stadiją ir jos nagrinėjimo tvarką.

Bylos nagrinėjime turi dalyvauti VTAT, globėjas, prokuroras, jeigu jis yra pareiškėjas, kiti suinteresuoti asmenys.

Vaikas, atsižvelgiant į galimybes pareikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teismo procese. Jo procesinė padėtis – kaip suinteresuoto asmens. Vaiko nuomonė yra svarbi priimant sprendimą (CK 312²³str.).

IX SKYRIUS – Atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus

56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė.

1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei
pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2289 žodžiai iš 4575 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.