NFS
Tarp daugelio failų sistemų kurias palaiko FreeBSD yra ir tinklo failų sistema (Network File system – NFS). NFS leidžia tarp tinklo vartotojų dalintis katalogais ir failais.
NFS privalumai:
* Reikia mažiau disko vietos, nes įprastai visiems vartotojams reikalingi duomenys yra saugomi viename nutolusiame kompiuteryje.
* Nereikia vartotojams kiekviename tinklo kompiuteryje turėti unikalaus namų katalogo.
* Duomenų saugojimo įrenginiai tokie kaip: diskelių įrenginys CDROM gali būti viename nutolusiame kompiuteryje, bet prieinami visiems tinklo vartotojams.
Kaip tai įgyvendinama
NFS yra sukurtas iš dviejų dalių, viena dalis yra vartotojo, kita serverio. Vartotojas gali duomenis pasiimti iš serverio. Kad sistema veiktų turiningai, keletas procesų turi būti gerai suderinta ir šie procesai turi būti nuolatos vykdomi.
Serveryje turi būti vykdomi šie deamon_ai:
Deamon_as Aprašymas
nfsd Tai yra NFS deamon_as kuris atsako NFS klientų užklausas.
mountd NFS prijungimo deamon_as užbaigia užklausas kurias leido
nfsd deamonas.
portmap portmap deamon_as leidžia klientams sužinoti kokį portą NFS
serveris naudoja.
Kliento kompiuteryje reikia tik vieno deamon_o:
nfsiod Tai NFS asinchroninis I/O deamon_as kuris yra atsakingas už
užklausas iš NFS serverio.
NFS konfigūravimas
FreeBSD sistemoje NFS konfigūravimas yra labai paprastas. Visi prieš tai paminėti procesai turi būti paleidžiami sistemos įkrovos metu, reikia paredaguoti /etc/rc.conf failą.
NFS serveryje turi būti šie nustatymai (/etc/rc.conf):
portmap_enable=“YES“
nfs_server_enable=“YES“
nfs_server_flags=“-u -t -n 4″
mountd_flags=“-r“
mountd yra automatiškai paleidžiamas kai tik NFS serveris startuoja. NFS serverio -u ir -t raktai pasako, kad NFS serveris gali aptarnautus kurie naudoja UDP ir TCP protokolus. Raktas -n 4 pasako kiek startuoti NFS deamon_ų, kuo didesnis skaičius tuo daugiau NFS serveris gali aptarnauti klientų.
Klientas (vartotojas) turi nustatyti:
nfs_client_enable=“YES“
nfs_client_flags=“-n 4″
Raktas -n 4 pasako kiek vienu metu galima naudoti serverio resursų.
Paskutinis konfigūravimo žingsnis yra sukurti failą /etc/exports. exports faile yra nurodomi resursai, prie ko gali prieiti klientas.
Kiekviena exports failo eilutė nurodo resursą ir jo priėjimo taisykles prie ko gali prieiti klientas. Yra nemažai exports failo nustatymų, aš pasistengsiu aptarti kelis iš jų. Visus nustatymus exports failo rasite vadovo puslapiuose (man exports).
/etc/exports failo nustatymo pavyzdžiai:
/cdrom -ro moe larry curly
Yra leidžiama trims (moe, larry, curly) to pačio domain’o kompiuriams prieiti prie serverio katalogo /cdrom skaitymo teisėmis (-ro raktas).
/home 192.168.0.1 192.168.0.2 192.168.0.3
Prie serverio /home resurso gali prieiti tik šiuos IP adresus turintys vartotojai. Tai labai naudinga vietiniame tinkle kai neveikia DNS serveris.