Nuomos sutarties samprata
5 (100%) 1 vote

Nuomos sutarties samprata

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Viktorija KASAPARAVIČIŪTĖ

EK5/3

NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA, JOS ŠALYS IR SUDARYMO BEI VYKDYMO YPATUMAI

Verslo teisės rašto darbas



Šiauliai,

2008

TURINYS

ĮVADAS 3

1. NUOMOS SUTARTIS 4

1.1 Nuomos sutarties samprata 4

1.2 Nuomos sutarties sudarymo ypatumai 5

1.3 Nuomotojo ir nuomininko teisiniai santykiai 6

2. NUOMOS SUTARTIES PABAIGA 7

3. NUOMOS RŪŠYS 8

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Turto nuoma priklauso civiliniams – teisiniams santykiams. Šiuos santykius dažniausiai reguliuoja civilinis kodeksas, kuris savo svarba ir reikšmingumu nusileidžia tik valstybės pagrindiniam įstatymui – konstitucijai. Nuomos sutarties sudarymą bei šalių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Nuomos sutartį, paprastai gali apibūdinti, kaip atlygintino pobūdžio sandorį.

Temos aktualumas ir naujumas: žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Tema yra aktuali, kadangi su nuomos sutarčių sudarymu yra susiduriama kasdien. Yra svarbu žinoti apie nuomos sutarties sudarymo, nuomotojo ir nuomininko pareigas ir pan.

Darbo tikslas: atlikti nuomos sutarties sudarymo bei vykdymo

Darbo uždaviniai:

▪ Apibūdinti nuomos sutarties sampratą;

▪ Išanalizuoti nuomininko bei nuomotojo teises ir pareigas;

▪ Apibūdinti teisinius ypatumus pasibaigus nuomos sutarčiai;

▪ Paaiškinti, kaip yra reglamentuojama nuomos sutarties pabaiga;

▪ Apibūdinti nuomos rūšis.

Tyrimo objektas – nuomos sutarties teisiniai aspektai.

Tyrimo problema – išsiaiškinti kokie yra nuomos sutarties ypatumai: kokie yra šalių teisiniai santykiai, kuo jie skiriasi? Kaip įstatymai reglamentuoja skirtingą nuomos rūšį?

Tyrimo metodika:

▪ Literatūros šaltiniuose ir LR įstatymuose pateikto informacijos analizė bei apibendrinimas;

▪ Informacijos sisteminimas.

Darbą atliko vienas autorius.

1. NUOMOS SUTARTIS

1.1 Nuomos sutarties samprata

Nuoma yra kasdien pasikartojantis, nuo visuomenės neatsiejamas reiškinys. Kai negali visiškai įsigyti tam tikro turto visada yra galimybė turėti jį dalinai. Valdymas paprastai apibrėžiamas kaip nuosavybės atšaka, sudaryta iš nuomojimo, priežiūros, atrankos, mokėjimų, bendrųjų remonto darbų ir nekilnojamojo turto valdymo. Vadinasi nuomojimą galima įvardinti, kaip turto valdymą. Šiuo atveju šį veiksmą būtina teisiškai suformuluoti popieriaus lape. Norint teisingai sudaryti nuomos sutartį, kad nebūtų netikslumų ar nesusipratimų reikia remtis reglamentuojančiais teisės aktais. Nuoma – tai sukurto objekto, gretutinių teisių objekto originalo arba dublikato leidimas naudotis tam tikrą laiką, siekiant tiesioginio ar netiesioginio tikslo.

Nuomos sutartimi viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis – nuomininkas – įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Vasarienė, 2002). Vadinasi, nuomos sutartis sudaroma vienos šalies (nuomotojo), kai įsipareigojama duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomos sutartis yra atlygintino pobūdžio. Nuomos sutartis turi būti rašytinė tuo atveju, kai ji yra sudaroma ilgiau nei vieneriems metams. Kai yra sudaroma nekilnojamojo turto nuomos sutartis, ilgesniam nei vieneri metai terminui, rekomenduojama įregistruoti atitinkamoje registro įstaigoje. Nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota, bet nuomos sutartis negali būti ilgesnė nei vienas šimtas metų. Jei sutarties terminas sutartyje nenustatytas, vadinasi nuomos sutartis yra neterminuota. Ar sutartis terminuota ar ne, ir kokiam terminui sutartis sudaroma, nustatoma šalių susitarimu. Pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartys laikomos kaip nekilnojamos turto nuoma. Nuomotis vieni iš kitų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą gali tiek įmonės, tiek organizacijos ar privatūs asmenys. Nuomojamas objektas gali būti bet kuris nesunaudojamas dalykas, jei įstatyme nenumatyta kitaip. Taip pat įstatyme gali būti nustatyta daiktų rūšis, kurių nuoma negalima, ar ribojama.

Kalbant apie nuomos sutartie dalyką, būtina pažymėti, kad nuomos sutartyje turi būti nurodyta koks yra daiktas ar jo požymiai, kurį nuomotojas perleidžia nuomininkui. Kai sutartyje nenurodytas nuomojamas daiktas ar jo požymiai ir nuomos sutarties dalyko neįmanoma nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma negaliojančia.

Subnuoma. Žinoma, sudarius nuomos sutartį, kyla aktualus klausymas – ar nuomininkas gali išnuomotą daiktą perduoti valdyti ir naudotis kitam asmeniui. Subnuoma – tai, kai daiktas yra dar kartą išnuomojamas. Nuomininkas turi teisę subnuomoti išnuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikimą nuomininkui subnuomoti turtą turi būti
protingai pagrįstas. Jeigu atsakymas nemotyvuotas, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą. Kai nuomotojo sutikimas nereikalingas, vis vien reikia pranešti nuomotojui apie subnuomos sutarties turinį bei subnuomininką. Jei negalioja nuomos sutartis, subnuomos sutartis taip pat negalioja. Visi šie subnuomos sutarties sudarymo principai galioja ir panaudos sutarčiai.

1.2 Nuomos sutarties sudarymo ypatumai

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.479 – 6.482 straipsniai apibūdina pagrindinius nuomos sudarymo ypatumus ir aplinkybes. Toliau darbe apžvelgiami pagrindiniai nuomos sudarymo ypatumai.

Nuomos sutarties terminai. Valstybės nuosavybei įstatymai gali nustatyti kitokius nuomos terminus. Kai nuomos sutartis yra neterminuota, abi šalys gali bet kada nutraukti sutartį, tačiau apie tai vieną kitą reikia perspėti prieš mėnesį, o kai nuomojamas nekilnojamas turtas reikia pranešti prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. Taip pat nuomos sutartyje gali būti ilgesni sutarties nutraukimo terminai.

Tolesnis naudojimasis turtu pasibaigus sutarties terminui. Jeigu nuomos sutarties terminas pasibaigia, tačiau nuomininkas toliau naudojasi turtu ilgiau nei dešimt dienų, sutartis laikoma nebeterminuota t.y. neterminuota.

Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį. Jeigu nuomininkas nuosekliai vykdė nuomos sutartyje nurodytas pareigas, jis turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį ir toliau valdyti turtą. Siekdamas pratęsti sutartį nuomininkas privalo per sutartyje nurodytą terminą raštu pranešti turto savininkui apie savo teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Kai sutartyje šis terminas nenurodytas reikia nedelsti ir apie tai pranešti iki nuomos sutarties pabaigos. Sudarant naują nuomos sutartį sutarties sąlygos gali būti pakeistos šalių susitarimu. Nuomos įstatyme, 6.482 straipsnyje, 4 punkte nurodyta, kad jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius.

1.3 Nuomotojo ir nuomininko teisiniai santykiai

Nuomininkas – yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro atitinkamo turto nuomos sutartį( Mackevičius, 2002). Nuomotojas – yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu, nuomotojas gali būti ir kitokio turto turėtojas. Sudarius nuomos sutartį nuomininkas turi žinoti pareigas ir sutarties esamas sąlygas.

Dėl sutarties termino ( t.y. teisių ir pareigų nustatymo) šalys susitaria pačios, tačiau derėtų atsiminti, kad tiek nuomos, tiek kitų sutarčių atveju taikomos vadinamosios įprastinės sutarčių sąlygos. Tai tokios sąlygos, kurios tampa privalomos sutarties šalims vien dėl paties sutarties sudarymo fakto.

Nuomininkas privalo tinkamai laikyti, eksploatuoti išsinuomotą turtą bei padengti išlaikymo išlaidas. Taip pat nuomininkas turi savo sąskaita laiku atlikti einamąjį remontą, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi išnuomotu turtu. Savo ruožtu nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuompinigius, jei dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu sąlygos ar turto būklė iš esmės pablogėjo. Išnuomoto turto gaunamos pajamos priklauso nuomininkui, jei sutartyje nėra numatyta kitaip. Nuomininkas turi teisę subnuomoti turtą tik kai yra gavęs nuomotojo sutikimą. Išnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis galioja ir naujam savininkui, žinoma, jei nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota. Valstybinio turto nuomotojams galioja ta pati tvarka

Nuomininkas turi teisę reikalauti atlyginis išlaidas, kai jis, nuomotojui leidus, pagerina išnuomotą turtą. Nuomininkas gali pasiimti be nuomotojo leidimo pagerintą turtą, kai nuomotojas atsisako atlyginti patobulinimo vertę. Turto patobulinimai, padaryti be nuomotojo leidimo ir neatskiriami be žalos išnuomotam turtui, neprivalo būti atlyginti.

Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomotas, visą nuomos terminą. Aišku gali kilti klausimas, o kaip tuomet, jeigu išnuomojamas daiktas, kuris jau buvo naudotas ir turi tam tikrų trūkumų? CK numatyta, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Taip pat nuomotojas privalo perduoti nuomininkui daikto duomenis bei priedus, kurie būtini to daikto naudojimui.

Įstatymo leidėjas numatė, kad nei nuomotojas, nei nuomininkas visą sutarties galiojimo laiką neturi teisės kaisti daikto paskirties.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1401 žodžiai iš 4628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.