Nuomos sutarties samprata
5 (100%) 1 vote

Nuomos sutarties samprata

11213141

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Viktorija KASAPARAVIČIŪTĖ

EK5/3

NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA, JOS ŠALYS IR SUDARYMO BEI VYKDYMO YPATUMAI

Verslo teisės rašto darbas



Šiauliai,

2008

TURINYS

ĮVADAS 3

1. NUOMOS SUTARTIS 4

1.1 Nuomos sutarties samprata 4

1.2 Nuomos sutarties sudarymo ypatumai 5

1.3 Nuomotojo ir nuomininko teisiniai santykiai 6

2. NUOMOS SUTARTIES PABAIGA 7

3. NUOMOS RŪŠYS 8

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Turto nuoma priklauso civiliniams – teisiniams santykiams. Šiuos santykius dažniausiai reguliuoja civilinis kodeksas, kuris savo svarba ir reikšmingumu nusileidžia tik valstybės pagrindiniam įstatymui – konstitucijai. Nuomos sutarties sudarymą bei šalių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Nuomos sutartį, paprastai gali apibūdinti, kaip atlygintino pobūdžio sandorį.

Temos aktualumas ir naujumas: žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Tema yra aktuali, kadangi su nuomos sutarčių sudarymu yra susiduriama kasdien. Yra svarbu žinoti apie nuomos sutarties sudarymo, nuomotojo ir nuomininko pareigas ir pan.

Darbo tikslas: atlikti nuomos sutarties sudarymo bei vykdymo

Darbo uždaviniai:

▪ Apibūdinti nuomos sutarties sampratą;

▪ Išanalizuoti nuomininko bei nuomotojo teises ir pareigas;

▪ Apibūdinti teisinius ypatumus pasibaigus nuomos sutarčiai;

▪ Paaiškinti, kaip yra reglamentuojama nuomos sutarties pabaiga;

▪ Apibūdinti nuomos rūšis.

Tyrimo objektas – nuomos sutarties teisiniai aspektai.

Tyrimo problema – išsiaiškinti kokie yra nuomos sutarties ypatumai: kokie yra šalių teisiniai santykiai, kuo jie skiriasi? Kaip įstatymai reglamentuoja skirtingą nuomos rūšį?

Tyrimo metodika:

▪ Literatūros šaltiniuose ir LR įstatymuose pateikto informacijos analizė bei apibendrinimas;

▪ Informacijos sisteminimas.

Darbą atliko vienas autorius.

1. NUOMOS SUTARTIS

1.1 Nuomos sutarties samprata

Nuoma yra kasdien pasikartojantis, nuo visuomenės neatsiejamas reiškinys. Kai negali visiškai įsigyti tam tikro turto visada yra galimybė turėti jį dalinai. Valdymas paprastai apibrėžiamas kaip nuosavybės atšaka, sudaryta iš nuomojimo, priežiūros, atrankos, mokėjimų, bendrųjų remonto darbų ir nekilnojamojo turto valdymo. Vadinasi nuomojimą galima įvardinti, kaip turto valdymą. Šiuo atveju šį veiksmą būtina teisiškai suformuluoti popieriaus lape. Norint teisingai sudaryti nuomos sutartį, kad nebūtų netikslumų ar nesusipratimų reikia remtis reglamentuojančiais teisės aktais. Nuoma – tai sukurto objekto, gretutinių teisių objekto originalo arba dublikato leidimas naudotis tam tikrą laiką, siekiant tiesioginio ar netiesioginio tikslo.

Nuomos sutartimi viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis – nuomininkas – įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Vasarienė, 2002). Vadinasi, nuomos sutartis sudaroma vienos šalies (nuomotojo), kai įsipareigojama duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomos sutartis yra atlygintino pobūdžio. Nuomos sutartis turi būti rašytinė tuo atveju, kai ji yra sudaroma ilgiau nei vieneriems metams. Kai yra sudaroma nekilnojamojo turto nuomos sutartis, ilgesniam nei vieneri metai terminui, rekomenduojama įregistruoti atitinkamoje registro įstaigoje. Nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota, bet nuomos sutartis negali būti ilgesnė nei vienas šimtas metų. Jei sutarties terminas sutartyje nenustatytas, vadinasi nuomos sutartis yra neterminuota. Ar sutartis terminuota ar ne, ir kokiam terminui sutartis sudaroma, nustatoma šalių susitarimu. Pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartys laikomos kaip nekilnojamos turto nuoma. Nuomotis vieni iš kitų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą gali tiek įmonės, tiek organizacijos ar privatūs asmenys. Nuomojamas objektas gali būti bet kuris nesunaudojamas dalykas, jei įstatyme nenumatyta kitaip. Taip pat įstatyme gali būti nustatyta daiktų rūšis, kurių nuoma negalima, ar ribojama.

Kalbant apie nuomos sutartie dalyką, būtina pažymėti, kad nuomos sutartyje turi būti nurodyta koks yra daiktas ar jo požymiai, kurį nuomotojas perleidžia nuomininkui. Kai sutartyje nenurodytas nuomojamas daiktas ar jo požymiai ir nuomos sutarties dalyko neįmanoma nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma negaliojančia.

Subnuoma. Žinoma, sudarius nuomos sutartį, kyla aktualus klausymas – ar nuomininkas gali išnuomotą daiktą perduoti valdyti ir naudotis kitam asmeniui. Subnuoma – tai, kai daiktas yra dar kartą išnuomojamas. Nuomininkas turi teisę subnuomoti išnuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikimą nuomininkui subnuomoti turtą turi būti
protingai pagrįstas. Jeigu atsakymas nemotyvuotas, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą. Kai nuomotojo sutikimas nereikalingas, vis vien reikia pranešti nuomotojui apie subnuomos sutarties turinį bei subnuomininką. Jei negalioja nuomos sutartis, subnuomos sutartis taip pat negalioja. Visi šie subnuomos sutarties sudarymo principai galioja ir panaudos sutarčiai.

1.2 Nuomos sutarties sudarymo ypatumai

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.479 – 6.482 straipsniai apibūdina pagrindinius nuomos sudarymo ypatumus ir aplinkybes. Toliau darbe apžvelgiami pagrindiniai nuomos sudarymo ypatumai.

Nuomos sutarties terminai. Valstybės nuosavybei įstatymai gali nustatyti kitokius nuomos terminus. Kai nuomos sutartis yra neterminuota, abi šalys gali bet kada nutraukti sutartį, tačiau apie tai vieną kitą reikia perspėti prieš mėnesį, o kai nuomojamas nekilnojamas turtas reikia pranešti prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. Taip pat nuomos sutartyje gali būti ilgesni sutarties nutraukimo terminai.

Tolesnis naudojimasis turtu pasibaigus sutarties terminui. Jeigu nuomos sutarties terminas pasibaigia, tačiau nuomininkas toliau naudojasi turtu ilgiau nei dešimt dienų, sutartis laikoma nebeterminuota t.y. neterminuota.

Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį. Jeigu nuomininkas nuosekliai vykdė nuomos sutartyje nurodytas pareigas, jis turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį ir toliau valdyti turtą. Siekdamas pratęsti sutartį nuomininkas privalo per sutartyje nurodytą terminą raštu pranešti turto savininkui apie savo teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Kai sutartyje šis terminas nenurodytas reikia nedelsti ir apie tai pranešti iki nuomos sutarties pabaigos. Sudarant naują nuomos sutartį sutarties sąlygos gali būti pakeistos šalių susitarimu. Nuomos įstatyme, 6.482 straipsnyje, 4 punkte nurodyta, kad jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius.

1.3 Nuomotojo ir nuomininko teisiniai santykiai

Nuomininkas – yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro atitinkamo turto nuomos sutartį( Mackevičius, 2002). Nuomotojas – yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu, nuomotojas gali būti ir kitokio turto turėtojas. Sudarius nuomos sutartį nuomininkas turi žinoti pareigas ir sutarties esamas sąlygas.

Dėl sutarties termino ( t.y. teisių ir pareigų nustatymo) šalys susitaria pačios, tačiau derėtų atsiminti, kad tiek nuomos, tiek kitų sutarčių atveju taikomos vadinamosios įprastinės sutarčių sąlygos. Tai tokios sąlygos, kurios tampa privalomos sutarties šalims vien dėl paties sutarties sudarymo fakto.

Nuomininkas privalo tinkamai laikyti, eksploatuoti išsinuomotą turtą bei padengti išlaikymo išlaidas. Taip pat nuomininkas turi savo sąskaita laiku atlikti einamąjį remontą, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi išnuomotu turtu. Savo ruožtu nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuompinigius, jei dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu sąlygos ar turto būklė iš esmės pablogėjo. Išnuomoto turto gaunamos pajamos priklauso nuomininkui, jei sutartyje nėra numatyta kitaip. Nuomininkas turi teisę subnuomoti turtą tik kai yra gavęs nuomotojo sutikimą. Išnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis galioja ir naujam savininkui, žinoma, jei nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota. Valstybinio turto nuomotojams galioja ta pati tvarka

Nuomininkas turi teisę reikalauti atlyginis išlaidas, kai jis, nuomotojui leidus, pagerina išnuomotą turtą. Nuomininkas gali pasiimti be nuomotojo leidimo pagerintą turtą, kai nuomotojas atsisako atlyginti patobulinimo vertę. Turto patobulinimai, padaryti be nuomotojo leidimo ir neatskiriami be žalos išnuomotam turtui, neprivalo būti atlyginti.

Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomotas, visą nuomos terminą. Aišku gali kilti klausimas, o kaip tuomet, jeigu išnuomojamas daiktas, kuris jau buvo naudotas ir turi tam tikrų trūkumų? CK numatyta, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Taip pat nuomotojas privalo perduoti nuomininkui daikto duomenis bei priedus, kurie būtini to daikto naudojimui.

Įstatymo leidėjas numatė, kad nei nuomotojas, nei nuomininkas visą sutarties galiojimo laiką neturi teisės kaisti daikto paskirties.

Jeigu nuomotojas nevykdo anksčiau aptartos pareigos ir neperduoda išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, tai šis turi teisę išsireikalauti iš nuomotojo tą daiktą ir išieškoti dėl
uždelsimo įvykdyti sutartį atsiradusius nuostolius. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuostoliais pagal CK laikoma ne tik asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu įsipareigojimai būtų įvykdyti tinkamai. Tiesa, neįvykdžius įsipareigojimų įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos i numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną įsipareigojimo nevykdymo padarinį.

2. NUOMOS SUTARTIES PABAIGA

Nuomos sutartis yra terminuota, kai nuomos pasibaigimo data nurodyta sutartyje. Terminuota sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jei šalys termino neatnaujina bei neatnaujina susitarimo.

Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai kuriais atvejais nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį prieš laiką:

▪ kai nuomininkas naudoja turtą ne pagal sutartį ar turto paskirtį;

▪ kai nuomininkas tyčia ar dėl savo neatsargumo blogina turto paskirtį;

▪ kai nuomininkas neatlieka kapitalinio ar kito remonto tais atvejais, kai jį pagal įstatymą ar sutartį privalo atlikti;

▪ kai nuomininkas nesumoka nuompinigių per sutartyje ar įstatyme nustatytą terminą;

▪ kitais sutartyje numatytais atvejais.

Nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomą, jei nuomos sutartyje nenurodyta kitaip.

Bet kuriuo atveju nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš laiką tik tada kai nusiunčia nuomininkui raštinį pranešimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per reikalingą terminą. Tačiau nuomininkas per atitinkamą terminą reikalavimų neįvykdė.

Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu. Pareikalauti nutraukti nuomos sutartį teisme prieš laiką turi galimybę ir nuomininkas. Nuomininkas nutraukti sutartį prieš laiką gali šiais atvejais:

▪ kai nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti;

▪ kai daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti;

▪ kai nuomotojas neperduota daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas;

▪ kai perduotas daiktas turi trūkumų, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ar sutarties sąlygas;

▪ kai iškyla kiti sutartyje numatyti pagrindai.

Daikto gražinimas nuomotojui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo turtą gražinti tokio būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba tokios būklės, kaip susitarta sutartyje. Tuo atveju, kai nuomininkas turtą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad būtų sumokėta už visą tą laiką, kurį nuomotojas pavėlavo gražinti bei atlyginti nuostolius. Jeigu nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus turto savininko patirtus nuostolius.

Nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą ar pagerinimą. Tu atveju, kai nuomojimas daiktas yra pabloginamas, nuomininkas privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Nuomojamo daikto pagerinimas. Jeigu nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į išlaidų, skirtų šiam turtui pagerinti, atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai nurodo kitaip. Kai nuomotojas atlieka turto pagerinimus be nuomotojo leidimo, jei juos gali atskirti nuo turto be žalos bei jei savininkas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko atliktus išnuomoto turto pagerinimus, kurių neįmanoma atskirti be žalos, nuomotojas neprivalo atlyginti.

Nuomininko atsakomybė už išnuomoto daikto praradimą. Nuomininkas atsako už išsinuomoto turto praradimą, jeigu neįrodo, kad tai nutiko ne dėl jo ar kitų asmenų kaltės, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimąsi teisę ar galimybę naudotis išnuomotu daiktu.

Išnuomoto daikto išpirkimas. Nuomos sutartis ar įstatymai gali numatyti, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ar iki sutarties pabaigos nuomotojo turtas nuosavybės teise bus perleidžiamas nuomininkui, jei nuomininkas sumoka visą sutartyje nurodytą kainą (išperkamoji nuoma). Kai sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta papildomu šalių susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Taip pat nuomos sutartis nuomos sutartyje gali nustatyti, kas negalima ir draudžiama nustatyti išperkamąją nuomą.

3. NUOMOS RŪŠYS

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato tokias nuomos rūšis:

▪ Vartojimo nuoma;

▪ Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas;


Transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų;

▪ Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma;

▪ Įmonės nuoma;

▪ Žemės nuoma;

▪ Lizingas (finansinė nuoma);

▪ Gyvenamosios patalpos nuoma.

Vartojimo nuoma. Pagal ketvirtą skirsnį 6.504 straipsnį vartojimo nuomos sutartyje nuomotojas yra asmuo, kurio nuolatinis verslas yra daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar ko jo šeimos asmeniniams, namų ūkių poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Vartojimo nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai. Vartojimo nuomai netaikomas naudojimasis turtu pasibaigus sutarties terminui. Vadinasi, vartojimo nuomos sutartis yra terminuota ir pasibaigus sutarties terminui, kai nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu it nuomotojas tam neprieštarauja, nelaikoma, kad sutartis neterminuota. Taip pat netaikomas ,,Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį“ įstatymas. Nuomininkas bet kada gali atsisakyti sutarties įspėjęs apie tai nuomotoją ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki sutarties nutraukimo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2350 žodžiai iš 4628 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.