Nušalinimas nuo darbo
5 (100%) 1 vote

Nušalinimas nuo darbo

112131415161

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJOS

VILNIAUS FILIALAS

STUDIJŲ PROGRAMA TEISĖ

IIT GR. STUDENTAS ČESLOVAS ZINKEVIČIUS

Nušalinimas Nuo Darbo

Darbo Teises Referatas

VADOVAS:

2006 -… -…

VILNIUS 2006

Turinys

Įvadas 3

I. NUŠALINIMO NUO DARBO POŽYMIAI IR SĄVOKA 4

1. Nušalinimas nuo darbo – tai darbo sutarties vykdymo sustabdymas 5

2. Nušalinimas nuo darbo vykdomas tik įstatyme numatytais atvejais 6

3. Nušalinimo nuo darbo laikinumas 8

4. Nušalinimas paprastai vykdomas dėl su pačiu darbuotoju susijusių aplinkybių 8

5. Nušalinimo nuo darbo prevencinis pobūdis 9

6. Nušalinimo metu darbuotojui neleidžiama likti darbo vietoje 10

Išvados 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

I. NORMINĖ LITERATŪRA 13

II. MOKSLINĖ TEORINĖ LITERATŪRA 13

Įvadas

Vie¬na iš dar¬bo tei¬sė¬je ži¬no¬mų po¬vei¬kio prie¬mo¬nių yra nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo. Pra¬džiai, nesigi¬li¬nant į nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos tik¬s¬lią ir iš¬sa¬mią for¬mu¬luo¬tę, jį ga¬li¬ma bū¬tų įvar¬din¬ti, kaip lai¬ki¬ną ne¬lei¬di¬mą dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti su¬lyg¬to dar¬bo. Ši tei¬si¬nė prie¬mo¬nė at¬si¬ra¬do ir bu¬vo pra¬dė¬ta tai¬ky¬ti XX am¬žiaus pra¬džio¬je, bet jos pa¬nau¬do¬ji¬mas la¬biau suak¬ty¬vė¬jo pas¬ku¬ti¬niu me¬tu. Tai paaiškina¬ma tuo, kad vis di¬des¬nis dar¬bo pro¬ce¬so me¬cha¬ni¬za¬vi¬mas, su¬dė¬tin¬gų tech¬no¬lo¬gi¬jų tai¬ky¬mas, išau¬gęs dė¬me¬sys dar¬buo¬to¬jų sau¬gai ir ki¬toms jų tei¬sėms bei ga¬mi¬na¬mos pro¬duk¬ci¬jos, tei¬kia¬mų paslau¬gų var¬to¬to¬jų ap¬sau¬gai rei¬ka¬lau¬ja skir¬ti di¬des¬nį dė¬me¬sį dar¬bo draus¬mei, dar¬buo¬to¬jų svei¬ka¬tai, ga¬mi¬na¬mos pro¬duk¬ci¬jos bei tei¬kia¬mų pas¬lau¬gų sau¬gu¬mui ir ko¬ky¬bei. Nu¬ša¬li¬ni¬mai nuo dar¬bo kaip tik ir pa¬de¬da siek¬ti šių tik¬s¬lų.

Prak¬ti¬ko¬je tai¬kant nu¬ša¬li¬ni¬mus nuo dar¬bo da¬ro¬mų klai¬dų prie¬žas¬tys ga¬na įvai¬rios ir dar¬bo teisės teo¬ri¬jo¬je jos skir¬s¬to¬mos į ob¬jek¬ty¬vią¬sias ir sub¬jek¬ty¬vią¬sias prie¬žas¬tis.

Ob¬jek¬ty¬vio¬mis nušalinimo nuo dar¬bo prak¬ti¬nio tai¬ky¬mo klai¬dų prie¬žas¬ti¬mis ga¬lė¬tu¬me laikyti to¬kias ap¬lin¬ky¬bes:

1. tei¬sės nor¬mos, nu¬ma¬tan¬čios nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jus, iš¬sk¬lai¬dy¬tos dau¬gelyje šal¬ti¬nių, ku¬rie priim¬ti skir¬tin¬gu lai¬ku ir skir¬tin¬gais tik¬s¬lais;

2. nu¬ša¬li¬ni¬mai nuo darbo tei¬sės nor¬mo¬se mi¬ni¬mi tik epi¬zo¬diš¬kai, frag¬men¬tiš¬kai, iš¬sa¬miai nesureguliuojant vi¬sų ky¬lan¬čių klau¬si¬mų;

3. nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo re¬gu¬liuo¬ja¬mas skir¬tin¬gų tei¬sės ša¬kų: dar¬bo, ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬nės, baudžia¬mo¬jo pro¬ce¬so tei¬sės nor¬mo¬mis;

4. ne¬pa¬kan¬ka¬mas šio tei¬sės in¬s¬ti¬tu¬to iš¬nag¬ri¬nė¬ji¬mas tei¬si¬nė¬je mok¬s¬li¬nė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je.

Sub¬jek¬ty¬vio¬mis prie¬žas¬ti¬mis ga¬li¬ma bū¬tų įvar¬din¬ti to¬kias:

1. dar¬b¬da¬viai ne¬pa¬kan¬ka¬mai ži¬no nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo (pareigų) tvar¬ką, pag¬rin¬dus ir jo suke¬lia¬mas ju¬ri¬di¬nes pa¬sek¬mes;

2. nu¬ša¬li¬ni¬mų nuo darbo pai¬nio¬ji¬mas su ki¬to¬mis pa¬na¬šio¬mis tei¬si¬nė¬mis prie¬mo¬nė¬mis;

3. po¬lin¬kis ple¬čia¬mai aiš¬kin¬ti, nu¬ša¬li¬ni¬mus nu¬ma¬tan¬čių nor¬mi¬nių ak¬tų nuos¬ta¬tas ar net¬gi nuša¬lin¬ti dar¬buo¬to¬jus, ne¬sant įs¬ta¬ty¬me nus¬ta¬ty¬to nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬do, pa¬žei¬di¬nė¬ti ki¬tas su nu¬ša¬li¬ni¬mu nuo dar¬bo su¬si¬ju¬sias dar¬buo¬to¬jų tei¬ses;

Dėl ne¬tin¬ka¬mo ir ne¬pa¬kan¬ka¬mo šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės tai¬ky¬mo ky¬la įvai¬rios ža¬lin¬gos pasek¬mės. Ga¬li bū¬ti pa¬da¬ry¬ta ma¬te¬ria¬li¬nė ir fi¬zi¬nė ža¬la: tur¬to pra¬ra¬di¬mas, jo su¬ga¬di¬ni¬mas, dar¬buo¬to¬jų trau¬ma¬vi¬mas, už¬k¬re¬čia¬mų li¬gų iš¬p¬li¬ti¬mas, dėl ne¬tin¬ka¬mų pre¬kių ir pas¬lau¬gų at¬si¬ran¬dan¬ti ža¬la vartotojams.

I. NUŠALINIMO NUO DARBO POŽYMIAI IR SĄVOKA

Įs¬ta¬ty¬mai ne¬pa¬tei¬kia nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos apib¬rė¬ži¬mo. Šią sp¬ra¬gą ban¬do už¬pil¬dy¬ti dar¬bo tei¬sės teo¬ri¬ja. Čia pa¬tei¬kia¬mos gan įvai¬rios nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos, la¬biau akcentuojant tai vie¬nus, tai ki¬tus nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo po¬žy¬mius.

Pa¬vyz¬d¬žiui, 1990 m. A.Dam¬b¬raus¬ko, V.Nek¬ra¬šo, I.Nek¬ro¬šiaus pa¬ra¬šy¬tas dar¬bo tei¬sės vadovė¬lis „nušalinimas nuo darbo“ apibrėžiamas – „Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – tai neleidimas dar¬buo¬to¬jui ei¬ti sa¬vo dar¬bi¬nes pa¬rei¬gas, nemo¬kant jam už tą lai¬ką at¬ly¬gi¬ni¬mo“ . Mi¬nė¬to apib¬rė¬ži¬mo trū¬ku¬mas toks, kad čia ne¬nu¬ro¬do¬ma jog nušalinimas yra lai¬ki¬nas.

V.Nek¬ra¬šas st¬raip¬s¬ny¬je „Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo tam įga¬lio¬tų or¬ga¬nų rei¬ka¬la¬vi¬mu“ pa¬tei¬kia to¬kią nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬ką: „Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – tai įs¬ta¬ty¬mų
nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais, pagal val¬s¬ty¬bės įga¬lio¬to or¬ga¬no pa¬siū¬ly¬mą, ar¬ba be jo, įmo¬nės ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬jos duo¬tas pat¬var¬ky¬mas lai¬ki¬nai ne¬leis¬ti dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti, ei¬ti tar¬ny¬bi¬nių pa¬rei¬gų, sus¬tab¬dant jam at¬ly¬gi¬ni¬mo iš¬mo¬kė¬ji¬mą, tu¬rin¬tis tik¬s¬lą pa¬ša¬lin¬ti vi¬suo¬me¬nei ken¬ks¬min¬gas pa¬sek¬mes, ku¬rios ga¬li at¬si¬ras¬ti jam to¬liau dir¬bant“ .

G.De¬re¬vian¬ko st¬raip¬s¬ny¬je „Tran¬s¬por¬to vai¬ruo¬to¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo“ nu¬ša¬li¬ni¬mą nuo darbo siū¬lo apib¬rėž¬ti taip:

„Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – dar¬buo¬to¬jo as¬me¬ni¬nių sa¬vy¬bių są¬ly¬go¬tas, lai¬ki¬nas ne¬lei¬di¬mas jam vyk¬dy¬ti tar¬ny¬bi¬nių už¬duo¬čių ar dar¬bo fun¬k¬ci¬jos, sie¬kiant ža¬lin¬gų pa¬sek¬mių pro¬fi¬lak¬ti¬kos, ly¬di¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mo sus¬tab¬dy¬mo ir tai¬ko¬mas įs¬ta¬ty¬me nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais“ .

1999 m. Vik¬to¬ro Tiaž¬ki¬jaus, Ra¬mū¬no Pet¬ra¬vi¬čiaus ir Gin¬tau¬to Bu¬žin¬s¬ko pa¬ra¬šy¬to¬je kny¬go¬je „Dar¬bo tei¬sė“ nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo apib¬rė¬žia¬mas taip:

„Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo reiš¬kia, kad lai¬ki¬nai sus¬tab¬do¬mas dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas, tai yra dar¬buo¬to¬jas tam tik¬rą lai¬ką nei¬na sa¬vo dar¬bo pa¬rei¬gų, o dar¬b¬da¬vys už tą lai¬ką ne¬mo¬ka jam dar¬bo užmo¬kes¬čio“ .

Hen¬ri¬kas Da¬vi¬da¬vi¬čius st¬raip¬s¬nių rin¬ki¬ny¬je „Dar¬bo įs¬ta¬ty¬mų ko¬men¬ta¬ras“ nu¬ša¬li¬ni¬mą nuo dar¬bo siū¬lo apib¬rėž¬ti taip:

„Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo yra to¬kia pa¬dė¬tis, kai dar¬b¬da¬vys įs¬ta¬ty¬mų nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais sa¬vo ini¬cia¬ty¬va ar¬ba val¬s¬ty¬bės įga¬lio¬tų in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų (pa¬rei¬gū¬nų) nu¬ro¬dy¬mu dar¬buo¬to¬jui ne¬lei¬džia dir¬b¬ti ir bū¬ti dar¬bo vie¬to¬je“ .

Šia¬me nu¬ša¬li¬ni¬mo apib¬rė¬ži¬me kaip ir an¬ks¬čiau ci¬tuo¬ta¬me V.Nek¬ra¬šo pa¬siū¬ly¬ta¬me nu¬ša¬li¬ni¬mo apib¬rė¬ži¬me nu¬ro¬do¬ma, kad nu¬ša¬lin¬tam dar¬buo¬to¬jui sa¬vo ar¬ba įga¬lio¬tų val¬s¬ty¬bės in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų ini¬cia¬ty¬va ne¬lei¬džia dir¬b¬ti dar¬b¬da¬vys. Ta¬čiau kar¬tais ga¬li bū¬ti ir taip, kad ne dar¬b¬da¬vys, o pa¬ti val¬s¬ty¬bi¬nio valdy¬mo in¬s¬ti¬tu¬ci¬ja nu¬ša¬li¬na nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬ją. Pa¬vyz¬d¬žiui, Lietuvos Respublikos ko¬mer¬ci¬nių ban¬kų įs¬ta¬ty¬mo 37 str. 1 d. 5 ir 7 p. nus¬ta¬to, kad Lie¬tu¬vos ban¬kas tu¬ri tei¬sę nu¬ša¬lin¬ti ban¬ko valdy¬bos na¬rį ar ban¬ko ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬jos va¬do¬vą. 2000 m. bir¬že¬lio 28 d. LR Vy¬riau¬sy¬bės nutarimu Nr. 744 pat¬vir¬tin¬tų Valsty¬bi¬nės mais¬to ir ve¬te¬ri¬na¬ri¬jos tar¬ny¬bos nuos¬ta¬tų 8.8. p., kur nus¬ta¬ty¬ta mi¬nė¬tų tar¬ny¬bų pareigū¬nų tei¬sė mais¬to tvar¬ky¬mo vie¬to¬se ne¬leis¬ti dir¬b¬ti as¬me¬nims, galintiems pla¬tin¬ti už¬k¬re¬čia¬mą¬sias li¬gas.

Į H.Da¬vi¬da¬vi¬čiaus pa¬teik¬tą nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo apib¬rė¬ži¬mą įt¬rauk¬tas an¬ks¬čiau nie¬kur dar¬bo tei¬sės li¬te¬ra¬tū¬ro¬je neap¬tar¬tas, nors iš es¬mės ga¬na tei¬sin¬gas nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo bruo¬žas: nušalinimo me¬tu dar¬buo¬to¬jui ne tik ne¬lei¬džia¬ma dir¬b¬ti, bet ir bū¬ti dar¬bo vie¬to¬je. Tai nau¬jas ir ga¬na įdo¬mus bei svar¬bus pas¬te¬bė¬ji¬mas.

Da¬bar¬ti¬nės Lie¬tu¬vių kal¬bos žo¬dy¬nas ter¬mi¬ną nu¬ša¬lin¬ti apib¬rė¬žia taip: „Nu¬ša¬lin¬ti, -a, -o – at¬leis¬ti, pa¬ša¬lin¬ti, (pap¬ras¬tai lai¬ki¬nai) iš (nuo) pa¬rei¬gų“ .

LR DK 123 straipsnyje „Nušalinimas nuo darbo“ nėra pateikiama išsamaus apibrėžimo, kas tai yra nušalinimas nuo darbo. Tačiau Darbo kodekso komentare yra pateikiamas išsamesnis apibrėžimas.

„Nušalinimas nuo darbo yra laikinas darbo funkcijų sustabdymas. Nušalintam darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis“ .

Prieš pa¬siū¬ly¬da¬mas sa¬vo nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos va¬rian¬tą, ap¬tar¬si¬u es¬mi¬nius šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės po¬žy¬mius:

1. Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo darbo – tai dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mo sus¬tab¬dy¬mas

Vie¬nas iš pag¬rin¬di¬nių vi¬soms tei¬si¬nėms su¬tar¬tims tai¬ko¬mų prin¬ci¬pų yra pac¬ta sunt ser¬van¬da –su¬tar¬ties rei¬kia lai¬ky¬tis. Pa¬gal šį prin¬ci¬pą su¬tar¬ties ša¬lys ne¬ga¬li vie¬na¬ša¬liš¬kai, be ki¬tos ša¬lies sutikimo, keis¬ti su¬tar¬ties są¬ly¬gų ar sus¬tab¬dy¬ti jos vyk¬dy¬mą, iš¬s¬ky¬rus įs¬ta¬ty¬muo¬se nu¬ma¬ty¬tas išim¬tis. Šis prin¬ci¬pas bū¬din¬gas ir dar¬bo su¬tar¬čiai. Šia su¬tar¬ti¬mi „dar¬buo¬to¬jas įsi¬pa¬rei¬go¬ja dir¬b¬ti tam tik¬ros profesijos, specialybės, kvalifikacijos dar¬bą, arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o dar¬b¬da¬vys įsipareigoja su¬teik¬ti dar¬buo¬to¬jui sutartyje nustatytą dar¬bą, mokė¬ti darbuotojui sulygtą dar¬bo už¬mo¬kes¬tį ir
dar¬bo są¬ly¬gas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“.

Tai¬gi, kol dar¬bo su¬tar¬tis nė¬ra nut¬rauk¬ta įs¬ta¬ty¬mų nus¬ta¬ty¬ta tvar¬ka, dar¬b¬da¬vys ne¬ga¬li ne¬leis¬ti dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti su¬tar¬ti¬mi su¬lyg¬to dar¬bo ir nus¬to¬ti mo¬kė¬ti jam dar¬bo už¬mo¬kes¬tį. Ta¬čiau dar¬bo sutar¬tis įt¬vir¬ti¬na pa¬kan¬ka¬mai su¬dė¬tin¬gus, spe¬ci¬fi¬nius, il¬gą lai¬ką trun¬kan¬čius tei¬si¬nius san¬ty¬kius, to¬dėl yra nu¬ma¬ty¬ta ke¬le¬tas išim¬čių, kai ga¬li¬ma nuk¬ryp¬ti nuo šio prin¬ci¬po. Vie¬nas iš to¬kių at¬ve¬jų ir yra nuša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo (pareigų) dar¬b¬da¬vio ini¬cia¬ty¬va. Pa¬na¬šiai yra ir nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo tam įgalio¬tų in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų ini¬cia¬ty¬va at¬ve¬ju. Tik toks nu¬ša¬li¬ni¬mas yra išim¬tis jau ne¬be iš pac¬ta sunt ser¬van¬da prin¬ci¬po, o iš ki¬to su¬tar¬čių tei¬sė¬je eg¬zis¬tuo¬jan¬čio – pa¬ša¬li¬nių as¬me¬nų ne¬si¬ki¬ši¬mo į su¬tar¬ti¬nius santykius prin¬ci¬po. Ka¬dan¬gi to¬kio nu¬ša¬li¬ni¬mo at¬ve¬ju dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas sus¬tab¬do¬mas ne dėl su¬tar¬ties ša¬lies va¬lios, o spe¬cia¬lius įga¬li¬ni¬mus tu¬rin¬čių in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų pas¬tan¬go¬mis. Tai¬gi nu¬ša¬li¬ni¬mo metu, dėl tam tik¬rų įs¬ta¬ty¬muo¬se nu¬ma¬ty¬tų ap¬lin¬ky¬bių, sus¬tab¬do¬mas dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas. Darbuo¬to¬jui ne¬lei¬džia¬ma vyk¬dy¬ti pag¬rin¬di¬nės sa¬vo dar¬bo su¬tar¬ti¬mi pri¬siim¬tos pa¬rei¬gos, t.y. dir¬b¬ti sulyg¬to dar¬bo ar ei¬ti tam tik¬rų pa¬rei¬gų, o dar¬b¬da¬vys jam daž¬nai ne¬mo¬ka dar¬bo už¬mo¬kes¬čio. Senesnė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je bu¬vo gan ka¬te¬go¬riš¬kai tei¬gia¬ma, kad nu¬ša¬li¬ni¬mo me¬tu sus¬tab¬do¬mas dar¬bo užmo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mas. Pa¬vyz¬d¬žiui mi¬nė¬ta¬me V.Nek¬ra¬šo st¬raip¬s¬ny¬je sa¬ko¬ma: „Nu¬ša¬lin¬tam nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬jui sus¬tab¬do¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mas. Dar¬bo už¬mo¬kes¬tis už nu¬ša¬li¬ni¬mo laiką ga¬li bū¬ti iš¬mo¬ka¬mas tik ta są¬ly¬ga, jei¬gu nu¬ša¬li¬ni¬mas pri¬pa¬žįs¬ta¬mas ne¬tei¬sė¬tu“ . Pa¬na¬šiai tvir¬ti¬no ir ki¬ti ta¬ry¬bi¬niais lai¬kais šia te¬ma ra¬šę tei¬si¬nin¬kai. Tuo me¬tu taip teig¬ti bu¬vo tei¬sin¬ga, nes tary¬bi¬niai įs¬ta¬ty¬mai ne¬nu¬ma¬tė nei vie¬no nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jo, kai nu¬ša¬lin¬tam dar¬buo¬to¬jui mo¬ka¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬tis. Ta¬čiau da¬bar¬ti¬niai mū¬sų įs¬ta¬ty¬mai nu¬ma¬to ir to¬kių nu¬ša¬li¬ni¬mo at¬ve¬jų, ku¬rių me¬tu nu¬ša¬lin¬tam dar¬buo¬to¬jui mo¬ka¬mas vi¬sas ar bent da¬lis dar¬bo už¬mo¬kes¬čio.

Pavyzdžiui, 2004 m. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 10 str. 2 dalyje sakoma: „kad apsaugos darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už laiką kol pasitikrins sveikatą, gali būti nemokamas darbo užmokestis“ . Kaip matome, įstatymas imperatyviai darbdaviui nenustato mokėti ar nemokėti už tą laiką, kol jis pasitikrins sveikatą.

2. Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo vyk¬do¬mas tik įs¬ta¬ty¬me nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais

Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo ar pa¬rei¬gų dar¬buo¬to¬ją sta¬to į gan sun¬kią, nea¬pib¬rėž¬tą pa¬dė¬tį. Jam ne¬mo¬ka¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬tis. Pa¬gal įs¬ta¬ty¬mus sus¬tab¬dy¬ti dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mą ir nu¬ša¬lin¬ti nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬ją ga¬li¬ma ar¬ba pri¬va¬lo¬ma, ne bet ka¬da, o tik esant įs¬ta¬ty¬muo¬se nu¬ma¬ty¬toms aplinkybėms. Tai ga¬na aiš¬kiai nu¬ro¬do DK 123 str. 1 d.: „.nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais“. To¬kie at¬ve¬jai, t.y. ap¬lin¬ky¬bės, ka¬da ga¬li¬ma nu¬ša¬lin¬ti nuo dar¬bo, dar¬bo tei¬sės teo¬ri¬jo¬je va¬di¬na¬mi nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬dais. Ky¬la klausimas ar nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬dus ga¬li nus¬ta¬ty¬ti tik įs¬ta¬ty¬mai ar ir poįs¬ta¬ty¬mi¬niai ak¬tai. Kol kas poįs¬ta¬ty¬mi¬niai ak¬tai nu¬ma¬to ga¬na daug nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jų. Ta¬čiau iš DK 123 str. 1 d. 2 sakinio kon¬st¬ruk¬ci¬jos ga¬li¬ma sp¬ręs¬ti, kad poįs¬ta¬ty¬mi¬niai ak¬tai ga¬li nu¬ma¬ty¬ti tik to¬kius nušalini¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jus, kai dar¬buo¬to¬jui ne¬sus¬tab¬do¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mas, o numa¬ty¬ti nu¬ša¬li¬ni¬mus, sus¬tab¬dant dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mą, poįs¬ta¬tymi¬niuo¬se ak¬tuo¬se ga¬li¬ma tik ta¬da, kai įs¬ta¬ty¬mai Vy¬riau¬sy¬bei ar ki¬toms vyk¬do¬mo¬sioms val¬d¬žios in¬s¬ti¬tu¬ci¬joms pa¬ve¬da tai nus¬ta¬ty¬ti. Pa¬vyz¬d¬žiui, tai pa¬da¬ry¬ta LR Vi¬daus van¬de¬nų tran¬s¬por¬to ko¬dek¬se, ku¬rio 18 str. 2 d. nus¬ta¬ty¬ta, kad „per¬so¬na¬lo priė¬mi¬mo ir at¬lei¬di¬mo tvar¬ką, jo tei¬ses bei pa¬rei¬gas ir tar¬ny¬bos lai¬vuo¬se są¬ly¬gas nus¬ta¬to dar¬bo įs¬ta¬ty¬mai, šis ko¬dek¬sas, ki¬ti tei¬sės ak¬tai, Su¬si¬sie¬ki¬mo mi¬nis¬te¬ri¬jos
pat¬vir¬tin¬tas Tar¬ny¬bos Lietuvos Respublikos vidaus van¬de¬nų lai¬vuo¬se sta¬tu¬tas ir pa¬rei¬gi¬niai nuos¬ta¬tai“.

At¬k¬reip¬ti¬nas dė¬me¬sys, jog an¬ks¬čiau ga¬lio¬ju¬si tei¬si¬nė nor¬ma nu¬ma¬tė ga¬li¬my¬bę nu¬ša¬lin¬ti ir „tam įga¬lio¬tų or¬ga¬nų pa¬siū¬ly¬mu“. Šiuo me¬tu galiojantis DK 123 str. 2d. „Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas“. Vieną iš svarbiausių tokių atvejų reguliuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau tekste – BPK) 157 straipsnis. Pagal šį nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas .

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3741 žodžiai iš 7399 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.